Suomija svarbi Lietuvos gynybai
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė no­rė­tų glau­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su Suo­mi­ja gy­ny­bos sri­ty­je. Tai ji par­eiš­kė su­si­ti­ki­me su Suo­mi­jos pre­zi­den­tu Sau­li Nii­nis­to.

Ofi­cia­laus vi­zi­to į Suo­mi­ją iš­vy­ku­si Lie­tu­vos pre­zi­den­tė su Suo­mi­jos pre­zi­den­tu ap­ta­rė re­gio­nui ky­lan­čias grės­mes, bend­ra­dar­bia­vi­mą gy­ny­bos sri­ty­je, mig­ra­ci­jos kri­zę, ki­tus ak­tua­lius dvi­ša­lius ir ES klau­si­mus.

„Į­temp­ta geo­po­li­ti­nė rea­ly­bė ver­čia stip­rin­ti ka­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Suo­mi­ja su­si­du­ria su to­kio­mis pat grės­mė­mis kaip Lie­tu­va. Mū­sų ša­lių pa­sie­ny­je de­mons­truo­ja­ma ag­re­sy­vi ka­ri­nė jė­ga. Pa­žei­di­nė­ja­ma mū­sų ša­lių oro erd­vė. Bal­ti­jos jū­ro­je vyks­ta pa­vo­jin­gi Ru­si­jos ka­ri­nių lai­vų ma­nev­rai. To­dėl ak­ty­vus NA­TO ir ne­utra­lių vals­ty­bių – Suo­mi­jos ir Šve­di­jos – bend­ra­dar­bia­vi­mas šian­dien yra bū­ti­nas“, – sa­kė pre­zi­den­tė.

Lie­tu­va su Suo­mi­ja jau da­bar kei­čia­si oro ir jū­rų ste­bė­ji­mų duo­me­ni­mis. Suo­mi­ja taip pat da­ly­vau­ja NA­TO oro, sau­su­mos ir jū­ri­nė­se pra­ty­bo­se. Abi vals­ty­bės stip­ri­na ir mo­der­ni­zuo­ja sa­vo gy­ny­bi­nius pa­jė­gu­mus. Lie­tu­va su­grą­ži­no šauk­ti­nių tar­ny­bą. Suo­mi­ja yra iš­lai­kiu­si miš­rią ka­riuo­me­nę, su­da­ry­tą iš pro­fe­sio­na­lių ka­rių ir šauk­ti­nių. Kiek­vie­nais me­tais Suo­mi­jos ka­riuo­me­nė ap­mo­ko 25 tūkst. šauk­ti­nių.

Vi­zi­to me­tu Lie­tu­vos va­do­vė su Suo­mi­jos vals­ty­bės va­do­vais ap­ta­rė sau­gu­mo si­tua­ci­ją Bal­ti­jos re­gio­ne. Nors nė­ra NA­TO na­rė, Suo­mi­ja pa­na­šiai kaip Lie­tu­va su­vo­kia Ru­si­jos ke­lia­mą grės­mę. Suo­mi­jos ka­riš­kai kas­met da­ly­vau­ja Lie­tu­vo­je ren­gia­mos oro po­li­ci­jos pra­ty­bo­se. Ta­čiau Lie­tu­va su­in­te­re­suo­ta ak­ty­ves­niu šios svar­bios mū­sų ap­gi­na­mu­mui vals­ty­bės įtrau­ki­mu į ko­lek­ty­vi­nę gy­ny­bą.

Ki­tų me­tų pra­džio­je Suo­mi­jo­je pra­dės veik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos hib­ri­di­nių grės­mių ko­me­pe­ten­ci­jų cen­tras, jo veik­lo­je no­rė­tų da­ly­vau­ti ir Lie­tu­va.

Pa­si­kei­tu­si padėtis

„Per ke­le­rius me­tus re­gio­ne įvy­ko di­džiu­lės per­mai­nos. De­ja, ne į ge­ra. Į Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją dau­giau da­li­nių at­siun­tė NA­TO. Taip pat ma­to­me, kaip į tai rea­ga­vo Ru­si­ja – į Ka­li­ning­ra­do sri­tį at­ga­be­no „Is­kan­der“ ra­ke­tas. Si­tua­ci­ja re­gio­ne blo­gė­ja ir Suo­mi­ja vi­sais įma­no­mais bū­dais sten­gia­si pa­di­din­ti sau­gu­mą Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne“, – po ofi­cia­laus su­si­ti­ki­mo sa­kė Suo­mi­jos pre­zi­den­tas. Pa­sak S. Nii­nis­to, tarp Lie­tu­vos ir Suo­mi­jos yra su­sik­los­tę la­bai ge­ri dvi­ša­liai san­ty­kiai.

D. Gry­baus­kai­te sa­vo ruo­žtu sa­kė, kad Lie­tu­va su­in­te­re­suo­ta pra­plės­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su Suo­mi­ja. „Lie­tu­vai san­ty­kiai su Suo­mi­ja yra la­bai svar­būs, ypač kai pa­sau­ly­je ir Bal­ti­jos re­gio­ne vis sau­giau ne­sta­bi­lu­mo. Su NA­TO mes tu­ri­me vie­ną dar­bot­var­kę, su Suo­mi­ja – ki­tą. Ypač to­kio­se sau­gu­mo sri­ty­se kaip hib­ri­di­nės grės­mes, ki­ber­ne­ti­kos at­akos, pro­pa­gan­da ar žval­gy­bi­nės in­for­ma­ci­jos ap­si­kei­ti­mas“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Pa­di­dė­ju­sios Ru­si­jos grės­mės Bal­ti­jos re­gio­ne aki­vaiz­do­je Suo­mi­ja ir Lie­tu­va lai­ko­si kiek skir­tin­gos po­zi­ci­jos. Pa­sak Suo­mi­jos pre­zi­den­to, jo ša­lis pa­lan­kiai ver­ti­na tai, kaip į šį ak­ty­vu­mą rea­guo­ja NA­TO, siųs­da­ma dau­giau da­li­nių į Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją. „ Suo­mi­jos po­zi­ci­ja ne­kin­ta – da­ry­ti vis­ką, kad įtam­pos Bal­ti­jos re­gio­ne su­ma­žė­tų, o sta­bi­lu­mo dau­gė­tų“, – pa­brė­žė S. Nii­nis­to.

„Lie­tu­vos po­zi­ci­ja kiek ski­ria­si, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė. – Mu­sų kai­my­nys­tė­je yra Ka­li­ning­ra­das, kur pe­rio­diš­kai ren­gia­mos ag­re­sy­vios ka­ri­nės pra­ty­bos. Ne­se­niai ten de­mons­tra­ty­viai at­ga­ben­tos „Is­kan­der“ ra­ke­tos. Ži­nant, kad šie gink­lai yra ne gy­ny­bi­nio, o puo­la­mo­jo po­bū­džio, tai ver­ti­na­me kaip at­vi­rą, ag­re­sy­vų ga­lios de­mons­tra­vi­mą ne tik prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes, bet ir prieš Eu­ro­pos sos­ti­nes. Mes to­kį el­ge­sį smer­kia­me kaip tarp­tau­ti­nės tei­sės lau­žy­mą.“

Anot D. Gry­baus­kai­tės, Lie­tu­va šių grės­mių aki­vaiz­do­je pri­ima di­des­nį NA­TO bu­vi­mą re­gio­ne, in­ves­tuo­ja į sa­vo gy­ny­bą – ki­tais me­tais Lie­tu­va gy­ny­bai skirs 1,8 proc BVP. „Mo­der­ni­zuo­ja­me sa­vo ka­riuo­me­nę, bet ne­si­ren­gia­me nie­ko pul­ti, o tik gin­tis. Ma­to­me, kas vyks­ta, tai ver­ti­na­me, apie tai kal­ba­me ir esa­me pa­si­ren­gę gin­tis vi­sais tu­ri­mais iš­tek­liais“, – sa­kė Lie­tu­vos va­do­vė.

Ne­pri­ta­rė NA­TO narystei

S. Nii­nis­to tei­gė, kad Suo­mi­ja ne­si­ren­gia sto­ti į NA­TO, ta­čiau jei­gu nu­spręs­tų, Ru­si­jos nuo­mo­nė tam ne­tu­rė­tų įta­kos. Šiuo me­tu Suo­mi­jos na­rys­tę NA­TO re­mia 22 proc. suo­mių.

Po to, kai Ru­si­ja anek­sa­vo Kry­mą ir su­kė­lė ne­skelb­tą ka­rą Ukrai­nos ry­tuo­se bei su­ak­ti­no sa­vo ka­ri­nį bu­vi­mą Bal­ti­jos re­gio­ne, ne­utra­li Suo­mi­ja ir jos va­ka­ri­nė kai­my­nė Šve­di­ja su­ak­ty­vi­no bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO. „Mes tu­ri­me la­bai stip­rią na­cio­na­li­nę gy­ny­bos po­li­ti­ką. Ga­li­me bet ka­da pa­šauk­ti 230 tūkst. ge­rai tre­ni­ruo­tų re­zer­vis­tų. Taip pat la­bai ar­ti­mai bend­ra­dar­biau­ja­me su Šve­di­ja ir tie­sio­giai – su JAV. Stip­ri­na­me sa­vo par­tne­rys­tę su NA­TO. Ta­čiau taip pat ve­da­me dia­lo­gą su Ru­si­ja“, – sa­kė S. Nii­nis­to.

1340 km il­gio sie­ną su Ru­si­ja tu­rin­čios Suo­mi­jos ka­riuo­me­nės pa­grin­dą su­da­ro šauk­ti­niai. Tai­kos me­tu 5,4 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je ša­ly­je tar­nau­ja apie 35 tūkst. ka­riš­kių, iš jų apie ket­vir­ta­da­lis – pro­fe­sio­na­lai. Ša­lies gy­ny­bai Suo­mi­ja ski­ria apie 1,4 proc. BVP (maž­daug 2,9 mlrd. eu­rų).

D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, Lie­tu­va su­in­te­re­suo­ta gy­ny­bos sri­ty­je bend­ra­dar­biau­ti ne tik su NA­TO, bet ir su šiai or­ga­ni­za­ci­jai ne­prik­lau­san­čio­mis ša­li­mis Šve­di­ja ir Suo­mi­ja. „Svar­bu ne na­rys­tė, o rea­lus bend­ra­dar­bia­vi­mas ir rea­lūs re­zul­ta­tai“, – sa­kė Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vė.

Pu­ti­no gra­si­ni­mai

Lie­pos mė­ne­sį Suo­mi­jo­je vie­šė­jęs Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas par­eiš­kė, kad Ru­si­ja per­kel­tų sa­vo ka­riuo­me­nę ar­čiau sie­nos su Suo­mi­ja, jei­gu ši įsto­tų į NA­TO. Suo­mi­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos, pa­sak V. Pu­ti­no, „tap­tų da­li­mi NA­TO ka­ri­nės inf­ras­truk­tū­ros, ku­ri stai­ga pri­ar­tė­tų prie Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sie­nos“. „Ne­gi ma­no­te, kad mes lai­ky­si­me sa­vo ka­riuo­me­nę ten, ku­ri ji yra da­bar, už 1,5 tūkst. ki­lo­me­trų?“ – klau­sė jis.

Tai bu­vo pir­mas V. Pu­ti­no vi­zi­tas į Suo­mi­ją nuo Ukrai­nos kri­zės pra­džios 2014 me­tais. Reikš­min­ga tai, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas Suo­mi­jo­je, ku­ri nė­ra NA­TO na­rė, ap­si­lan­kė li­kus sa­vai­tei iki NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Var­šu­vo­je. „Tur­būt NA­TO mie­lai ko­vo­tų su Ru­si­ja iki pa­sku­ti­nio suo­mių ka­rei­vio, – sar­kas­tiš­kai kal­bė­jo V. Pu­ti­nas. – Ar jums, vai­ki­nai, to rei­kia? Mums ne­rei­kia, mes to ne­no­ri­me. Be tai jū­sų pa­si­rin­ki­mas.“ V. Pu­ti­nas pa­žy­mė­jo, kad „Ru­si­ja bet ku­rio at­ve­ju gerbs Suo­mi­jos liau­dies pa­si­rin­ki­mą“.

Suo­mi­jos pre­zi­den­tas sa­vo ruo­žu pa­siū­lė V. Pu­ti­nui su­si­tar­ti, kad vi­si ka­ro lėk­tu­vai virš Bal­ti­jos vi­sa­da skrai­dy­tų su įjung­tais at­sa­kik­liais. Tai esą bū­tų pa­si­ti­kė­ji­mą ku­rian­ti prie­mo­nė. V. Pu­ti­nas su šia idė­ja su­ti­ko ir grį­žęs į Mask­vą nu­ro­dė gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jai im­tis ati­tin­ka­mos ini­cia­ty­vos „tar­tis su NA­TO“ dėl di­des­nio pa­si­ti­kė­ji­mo, nes esą NA­TO lėk­tu­vai daž­niau skrai­do ne­įjun­gę at­sa­kik­lių.

Nuo to lai­ko čia nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Ru­si­jos ka­ro lėk­tu­vai ir to­liau Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne skrai­do be įjung­tų at­sa­kik­lių ir nuo­lat pa­žei­di­nė­ja vals­ty­bių oro erd­vę. An­tai spa­lio pra­džio­je, ta pa­čią die­ną, kai Ru­si­ja ci­vi­li­niu lai­vu per­kė­lė „Is­kan­der“ ra­ke­tų sis­te­mą iš Ust-Lu­gos uos­to į Ka­li­ning­ra­dą, Ru­si­jos ka­ro lėk­tu­vai pa­žei­dė Suo­mi­jos ir Es­ti­jos oro erd­vę. Ru­si­ja vė­liau pa­tvir­ti­no, kad ra­ke­tas į Ka­li­ning­ra­dą at­ga­be­no pra­ty­bų tiks­lais, o oro erd­vės pa­žei­di­mus ne­igė.

Bran­duo­li­nį už­tai­są ga­lin­čios ne­šti „Is­kan­der-M“ ra­ke­tos ga­li su­nai­kin­ti ob­jek­tus 700 ki­lo­me­trų at­stu­mu. Iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties jos ga­li pa­siek­ti pie­ti­nę Len­ki­ją, cen­tri­nę Suo­mi­ją ir Ber­ly­ną.

Dau­giau kaip prieš me­tus Suo­mi­jos pre­zi­den­tas S. Nii­nis­to yra par­eiš­kęs, kad ne­ga­lė­tų pa­dė­ti gin­ti Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos, jei­gu iš­kil­tų to­kia bū­ti­ny­bė. Ša­lis esą pa­ti plė­tos sa­vo gy­ny­bą bend­ra­dar­biau­da­ma su Šve­di­ja ir pa­lai­ky­da­ma par­tne­rys­tę su NA­TO. Šve­di­jos ir Suo­mi­jos su­ar­tė­ji­mą su NA­TO ro­do tai, kad abi ša­lys bu­vo pa­kvies­tos į šių me­tų NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Var­šu­vo­je.