Sunkus Šarūno Barto akmuo
Šį ru­de­nį žiū­ro­vai taip ir ne­su­lau­kė Ša­rū­no Bar­to ža­dė­to is­to­ri­nio fil­mo „Do­vy­do ak­muo“, ku­riam iš vals­ty­bės biu­dže­to per ke­le­rius me­tus skir­ta 613 tūkst. eu­rų (tuo me­tu 2,1 mln. li­tų). Vie­toj šio kū­ri­nio re­ži­sie­rius tarp­tau­ti­nei pub­li­kai pri­sta­tė au­to­biog­ra­fi­niais mo­ty­vais pa­grįs­tą juo­stą. Ver­tin­da­mi si­tua­ci­ją, vie­ni ki­no bend­ruo­me­nės at­sto­vai sa­ko, kad to­kio mas­to kū­rė­jams kaip Š. Bar­tas tu­rė­tų ga­lio­ti at­ski­ros tai­syk­lės, ki­ti tai va­di­na bep­re­ce­den­čiu įvy­kiu.

Lie­tu­vos ki­no cen­tras (LKC) prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, ku­riam pa­ves­ta ki­no pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo funk­ci­ja, prieš sa­vai­tę nu­spren­dė dar me­tams pra­tęs­ti su­tar­ties ter­mi­ną bend­ro­vei „Stu­di­ja Ki­ne­ma“, įsi­pa­rei­go­ju­siai iš­leis­ti gar­saus kū­rė­jo Š. Bar­to re­ži­suo­ja­mą is­to­ri­nį fil­mą „Do­vy­do ak­muo“. Pa­gal anks­tes­nę su­tar­tį su LKC, Š. Bar­tas pro­jek­tą, ku­ris bu­vo fi­nan­suo­ja­mas iš vals­ty­bės ki­še­nės nuo 2011-ųjų, tu­rė­jo įgy­ven­din­ti iki šių me­tų lap­kri­čio 30 die­nos.

Anks­čiau re­ži­sie­rius ži­niask­lai­dai pa­sa­ko­jo, kad fil­mas „Do­vy­do ak­muo“, su­lau­kęs iš vals­ty­bės be­veik mak­si­ma­laus to­kiems dar­bams nu­ma­ty­to fi­nan­sa­vi­mo – dau­giau kaip 600 tūkst. eu­rų, ki­no sa­les pa­sieks 2014 me­tais. Ta­čiau vie­toj jo šių me­tų ge­gu­žę Š. Bar­tas Ka­nų fes­ti­va­lio par­ale­li­nė­je prog­ra­mo­je pri­sta­tė pui­kiai įver­tin­tą juo­stą „Ra­my­bė mū­sų sap­nuo­se“ („Pea­ce to Us in Our Dreams“). Tai au­to­biog­ra­fi­nė kai­mo so­dy­bo­je be­si­ru­tu­lio­jan­ti is­to­ri­ja, ku­rio­je pa­grin­di­nius vei­kė­jus įkū­ni­ja pats Š. Bar­tas, jo du­kra Ina Ma­ri­ja Bar­tai­tė ir da­bar­ti­nė gy­ve­ni­mo drau­gė smui­ki­nin­kė Lo­ra Kmie­liaus­kai­tė.

Iš­si­rei­ka­lau­ti lė­šų neskubėjo

Apie is­to­ri­nio fil­mo idė­ją Š. Bar­tas pra­bi­lo dar 2008 me­tais. Tuo me­tu ži­niask­lai­dai jis pa­sa­ko­jo ke­ti­nan­tis rem­tis ra­šy­to­jo Vin­co Gied­ros pa­sku­ti­niu ro­ma­nu „Sviesk, Do­vy­dai, ak­me­nį!“, ku­ria­me at­kur­tos po­ka­rio rea­li­jos. „Jau­čiu par­ei­gą ati­duo­ti pa­gar­bą vi­sai kar­tai – tiems, ku­rie iš­li­ko ir vis dar yra tarp mū­sų, ir tiems, ku­rie tuo­met pa­au­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­mą. Jie – kaip bib­li­nis Do­vy­das, nes iš­drį­so mes­ti ak­me­nį į mil­ži­ną. Mes ne­ga­lė­tu­me va­din­tis lie­tu­viais be jų“, – 2009-ai­siais apie pla­nuo­ja­mą pro­jek­tą kal­bė­jo re­ži­sie­rius.

Dar 2011 me­tų pra­džio­je Š. Bar­tas, ži­niask­lai­dos kal­bi­na­mas apie at­ei­ties pla­nus, mi­nė­jo te­be­si­ren­gian­tis re­ži­suo­ti „Do­vy­do ak­me­nį“. Nuo ta­da in­for­ma­ci­jos apie šį kū­ri­nį vie­šu­mo­je nė­ra. Šią sa­vai­tę Š. Bar­tas LŽ in­for­ma­vo esan­tis iš­vy­kęs ir sa­vo ko­men­ta­rus ga­lė­sian­tis pa­teik­ti vė­liau.

Kaip LŽ tei­gė LKC at­sto­vė Dai­no­ra Re­me­zė, bend­ro­vės „Stu­di­ja Ki­ne­ma“ pra­šy­mo pra­tęs­ti su­tar­ties ter­mi­ną ši ins­ti­tu­ci­ja su­lau­kė li­kus kiek dau­giau nei mė­ne­siui iki pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gos. Iki tol LKC ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai svars­tė, kad Š. Bar­tui ne­si­lai­kant su­si­ta­ri­mų ga­li tek­ti im­tis veiks­mų, ko­kių Lie­tu­vos ki­no pa­sau­ly­je dar ne­bu­vo, – iš­si­rei­ka­lau­ti iš re­ži­sie­riaus fil­mui kur­ti skir­tas vals­ty­bės lė­šas.

„Kol kas nė­ra im­ta­si jo­kių prie­mo­nių su­sig­rą­žin­ti pro­jek­tui skir­tą vals­ty­bi­nį fi­nan­sa­vi­mą, nes nei fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lės, nei su­tar­tis ne­pa­žeis­tos. Nu­sta­čius, kad pro­jek­to vyk­dy­to­jai pa­žei­dė pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lių ar su­tar­ties rei­ka­la­vi­mus, pro­jek­to vyk­dy­to­jai pri­va­lės grą­žin­ti jiems skir­tą fi­nan­sa­vi­mą ar jo da­lį LKC“, – dar prieš mė­ne­sį LŽ nu­ro­dė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Pro­fe­sio­na­lio­jo me­no sky­rius.

Ki­tiems iš­ly­gų nebebus

Anksčiau režisierius Šarūnas Bartas žiniasklaidai pasakojo, kad filmas „Dovydo akmuo“ kino sales pasieks 2014 metais.

Š. Bar­to ža­da­mam su­kur­ti is­to­ri­niam fil­mui „Do­vy­do ak­muo“ Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja dar 2011 me­tais at­sei­kė­jo 700 tūkst. li­tų (200 tūkst. eu­rų), 2012-ai­siais – 793 tūkst. li­tų (230 tūkst. eu­rų), 2013 me­tais jau LKC – 621,4 tūkst. li­tų (180 tūkst. eu­rų). Anks­čiau pla­nuo­ta, kad vi­sas fil­mo biu­dže­tas tu­rė­tų siek­ti 4,5 mln. li­tų (1,3 mln. eu­rų).

„Lap­kri­čio 30 die­ną, re­mian­tis „Stu­di­jos Ki­ne­ma“ pa­teik­tu pra­šy­mu ir in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­to „Do­vy­do ak­muo“ vyk­dy­mą bend­ra­dar­biau­jant su kop­ro­diu­se­riais iš Ukrai­nos ir Pra­ncū­zi­jos, su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nas pra­tęs­tas dar me­tams. Pra­šy­mas ir spren­di­mas ne­su­si­ję su pa­pil­do­mu fi­nan­sa­vi­mu“, – LŽ in­for­ma­vo D. Re­me­zė.

Iš LKC at­sa­ky­mo ga­li­ma spręs­ti, kad Š. Bar­to ko­man­da, pa­tei­ku­si pra­šy­mą pra­tęs­ti su­tar­ties ter­mi­ną ir su­lau­ku­si pa­lan­kaus spren­di­mo, su­spė­jo į be­nu­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį. Pa­sak LKC, sie­kiant at­siž­velg­ti į ob­jek­ty­vias ap­lin­ky­bes, da­ran­čias įta­ką fil­mo kū­ry­bai, ta­čiau kar­tu no­rint už­ti­krin­ti, jog vals­ty­bės ski­ria­mos lė­šos bū­tų pa­nau­do­ja­mos tin­ka­mai ir efek­ty­viai, ne­se­niai bu­vo pa­keis­tos ki­no dar­bų fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lės. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką, jau nuo šių me­tų vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mi fil­mai tu­rės bū­ti su­ku­ria­mi ne vė­liau kaip per dve­jus me­tus nuo pa­sku­ti­nės in­jek­ci­jos iš biu­dže­to, ir šis ter­mi­nas ne­ga­lės bū­ti pra­tę­sia­mas. „Ter­mi­ną pa­žei­dę par­eiš­kė­jai ne­ga­lės kreip­tis dėl ki­tų pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo, o ne­įgy­ven­di­nu­sie­ji pro­jek­to pri­va­lės grą­žin­ti lė­šas“, – aiš­ki­no D. Re­me­zė.

LKC tei­gi­mu, Š. Bar­tas – ne vie­nin­te­lis, pra­šęs pra­tęs­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­ną. Pa­na­šių pra­šy­mų yra pa­tei­kę maž­daug de­šim­ties do­ku­men­ti­nių ir vai­dy­bi­nių fil­mų kū­rė­jai. Dvie­jų iš jų – Al­bi­nos Gri­niū­tės re­ži­suo­tos do­ku­men­ti­nės juo­stos „Bal­ta sa­la“ (pro­diu­se­riai – „Ben­ja­min Ri­ver Pro­duc­tions“) ir re­ži­sie­riaus Da­vio Si­ma­nio vai­dy­bi­nio fil­mo „Pe­le­nų sa­na­to­ri­ja“ (pro­diu­se­riai – „Ul­ja­na Kim ir Ko“) – ga­my­ba jau baig­ta. Pla­nuo­ja­mos jų prem­je­ros.

Me­ta šešėlį

Kol kas pa­ties bran­giau­sio ir sėk­min­giau­sio nuo ne­prik­lau­so­my­bės pra­džios lie­tu­viš­ko is­to­ri­nio nuo­ty­kių fil­mo „Ta­das Blin­da. Pra­džia“ (2011 me­tais pa­si­ro­džiu­sios juo­stos biu­dže­tas sie­kė 3,5 mln. li­tų (1 mln. eu­rų), bu­vo su­rink­ta 3,7 mln. li­tų (dau­giau kaip mi­li­jo­nas eu­rų) pa­ja­mų) pro­diu­se­ris Žil­vi­nas Nau­jo­kas ste­bė­jo­si šia is­to­ri­ja. „A­pie si­tua­ci­ją dau­giau ži­nau iš ži­niask­lai­dos. Bet, kaip su­pra­tau, lė­šos bu­vo skir­tos vie­nam fil­mui, o su­kur­tas ki­tas. To­kių įvy­kių Lie­tu­vos ki­no is­to­ri­jo­je dar ne­su gir­dė­jęs“, – pa­brė­žė jis.

Tuo me­tu Lie­tu­vos ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kų są­jun­gos Ki­no kri­ti­kų gil­di­jos at­sto­vas Li­nas Vil­džiū­nas tvir­ti­no, kad to­kiems me­ni­nin­kams kaip Š. Bar­tas iš­ly­gos tu­rė­tų bū­ti da­ro­mos sa­vai­me. „Kaip su­pran­tu, da­bar jam (Š. Bar­tui – aut.) prie­kaiš­tau­ja­ma, jog ne­įvyk­dė už­sib­rėž­to pro­jek­to. Me­nas yra toks da­ly­kas – tai ne bu­hal­te­ri­nės sąs­kai­tos ob­jek­tas. Me­ni­nin­ko kū­ry­bi­niai pla­nai iš tie­sų ga­li keis­tis. Gal­būt ne kiek­vie­nas nu­si­pel­nęs iš­im­ties, bet yra to­kių žmo­nių, kaip Š. Bar­tas, ku­rie, sa­vai­me aiš­ku, tu­ri bū­ti puo­se­lė­ja­mi ir glo­bo­ja­mi, o jų kū­ry­bi­niai pla­nai – vi­suo­met re­mia­mi“, – kal­bė­jo kri­ti­kas.

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų še­šė­li­nio kul­tū­ros mi­nis­tro pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Juo­za­pai­čio žo­džiais, ne­ga­li­ma ne­įver­tin­ti Š. Bar­to nuo­pel­nų, ta­čiau fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai pa­val­džio­se įstai­go­se – tiek Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bo­je, tiek LKC – ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą.

„Išs­kir­ti­nių me­ni­nin­kų vi­sa­da bu­vo ir bus – tu­ri­me jiems nu­si­lenk­ti, bet kai kal­ba­me apie biu­dže­to lė­šas, ski­ria­mas kon­kre­čiam kū­ri­niui, tie iš­skir­ti­niai me­ni­nin­kai tu­rė­tų iš­skir­ti­nai gar­bin­gai ir elg­tis, o ne nau­do­tis sa­vo pa­dė­ti­mi. Šiuo at­ve­ju di­džiu­lės lė­šos nau­do­ja­mos da­rant iš­ly­gas, ne pa­gal anks­čiau su­tar­tą pa­skir­tį, ir tai yra pre­ce­den­tas, ku­ris ga­li iš­kreip­ti kul­tū­ros rė­mi­mo mo­de­lį ne vals­ty­bės in­te­re­sų la­bui“, – dės­tė po­li­ti­kas.