Sulaikant A. Ramanauską-Vanagą dalyvavęs saugumietis išgirdo nuosprendį
Par­ti­za­no va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go su­lai­ky­mo ope­ra­ci­jo­je 1956 me­tais da­ly­va­vu­sį bu­vu­sį so­vie­tų sau­gu­mo par­ei­gū­ną Sta­nis­lo­vą Drė­lin­gą Kau­no apy­gar­dos teis­mas ket­vir­ta­die­nį pri­pa­ži­no kal­tu dėl ge­no­ci­do ir nu­tei­sė ka­lė­ti pen­ke­rius me­tus.

„Nors kal­ti­na­ma­sis ir ne­igė tie­sio­giai da­ly­va­vęs ge­no­ci­do veiks­muo­se, t. y. aps­kri­tai ne­igė da­ly­va­vęs kal­ti­ni­me nu­ro­dy­to­je ope­ra­ci­jo­je, ta­čiau by­lo­je iš­tir­ti duo­me­nys lei­džia ko­le­gi­jai teig­ti, jog to­kio­je ope­ra­ci­jo­je jis da­ly­va­vo ir sa­vo veiks­mais pa­dė­jo ki­tiems so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios at­sto­vams“, - ra­šo­ma teis­mo pra­ne­ši­me spau­dai.

Po 1956 me­tais įvyk­dy­tos ope­ra­ci­jos, ku­rio­je da­ly­va­vo 84 me­tų nu­teis­ta­sis, bu­vęs mo­ky­to­jas A.Ra­ma­naus­kas Va­na­gas bu­vo įka­lin­tas KGB ka­lė­ji­me Vil­niu­je. Maž­daug me­tus žiau­riai fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai kan­kin­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jas ki­tais me­tais bu­vo su­šau­dy­tas.

Pro­ku­ro­ras siū­lė S.Drė­lin­gui skir­ti sep­ty­ne­rius me­tus lais­vės at­ėmi­mo. Skir­da­mas švel­nes­nę baus­mę, teis­mas at­siž­vel­gė į tai, kad by­la tru­ko il­gai, o S.Drė­lin­gas yra silp­nos svei­ka­tos, o jo vaid­muo nu­si­kal­ti­me bu­vo an­traei­lis – jis bu­vo tik pa­dė­jė­jas.

Nuo­spren­dis kol kas ne­įsi­ga­lio­jęs, jis ga­li bū­ti skun­džia­mas Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.

Su so­vie­tų oku­pa­ci­ja Lie­tu­vo­je po­ka­rio me­tais ko­vo­jo apie 50 tūkst. par­ti­za­nų, dar va­din­tų „miš­ko bro­liais“.

So­vie­tų dik­ta­to­riaus Jo­si­fo Sta­li­no val­dy­mo me­tais po­ka­riu žu­vo dau­giau kaip 21 tūkst. re­zis­ten­tų, jų šei­mų na­rių ir rė­mė­jų.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas per­nai iš­aiš­ki­no, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais siek­ta su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai pri­va­lo įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, tei­gia­ma Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­me.