Sukilėliai bus palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse
Vy­riau­sy­bės ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad Ge­di­mi­no kal­ne ap­tik­ti 1863–1864 me­tų su­ki­lė­lių pa­lai­kai ki­tą­met tu­rė­tų bū­tų lai­do­ja­mi Vil­niaus Ra­sų ka­pi­nė­se. Tai pir­ma­die­nį žur­na­lis­tams pra­ne­šė Vy­riau­sy­bės vi­ce­kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis.

Sukilėlių palaikai pernai rasti Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus. Manoma, kad tarp jų yra Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai.

Istorikų duomenimis, ant Gedimino kalno yra palaidotas 21-as prieš daugiau nei pusantro šimtmečio vykusio sukilimo dalyvis.

Šiuo metu mokslininkai yra suradę 17 palaikų.

1863–1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.

Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z. Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.

1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K. Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.

Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.