Sugrįžimo į laisvą pasaulį simbolis
Mū­sų ša­lies ke­lią į pa­sau­li­nę bend­ruo­me­nę at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę vai­ni­ka­vo vals­ty­bės pri­ėmi­mas į di­džiau­sią tarp­tau­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją – Jung­ti­nes Tau­tas (JT). Šis ne­leng­vas pro­ce­sas pa­de­mons­tra­vo, kad Lie­tu­va nė­ra is­to­ri­jos pus­la­pis, o yra gy­va, ir vėl – vals­ty­bė.

Šio­mis die­no­mis ša­ly­je mi­ni­mas Lie­tu­vos įsto­ji­mo į JT 25-me­tis. Šian­dien Vil­niu­je ren­gia­ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je gar­būs sve­čiai iš vi­sos Eu­ro­pos: po­li­ti­kai, dip­lo­ma­tai, moks­li­nin­kai ap­tars ne tik Lie­tu­vos vaid­me­nį tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je per pa­sta­rą­jį ket­vir­tį am­žiaus, bet ir svars­tys at­ei­nan­čių 25 me­tų re­gio­no, Eu­ro­pos ir vi­so pa­sau­lio rai­dos pers­pek­ty­vas.

Sa­vo įžval­go­mis apie mū­sų vals­ty­bės ke­lią JT link, įsi­lie­ji­mo į šią or­ga­ni­za­ci­ją svar­bą su „Lie­tu­vos ži­nio­mis“ pa­si­da­li­jo tų is­to­ri­nių die­nų liu­dy­to­jai, po­li­ti­kai ir eks­per­tai.

Na­rys­tę rei­kia švęs­ti

Bu­vu­sio Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo (AT-AS) pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, tai, kad Lie­tu­va ta­po JT na­re, reiš­kė „mū­sų iš­si­va­da­vi­mo iš So­vie­tų Są­jun­gos pa­ver­gi­mo ga­lu­ti­nę pa­bai­gą ir at­si­ra­di­mą sa­vo tei­sė­to­je vie­to­je“. „Pa­žy­mė­ti­na, kad tai įvy­ko, kai to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je te­be­bu­vo So­vie­tų Są­jun­ga, o Ru­si­jos dar ne­bu­vo. To­dėl bet ko­kios vė­les­nės abe­jo­nės, kal­bos ar in­tri­gos, kad Lie­tu­va tu­ri ką nors bend­ra su So­vie­tų Są­jun­ga, yra vi­siš­kai at­mes­ti­nos vien tuo pa­grin­du. Lie­tu­va ir So­vie­tų Są­jun­ga yra pa­sau­li­nės or­ga­ni­za­ci­jos na­rės, vie­na gre­ta ki­tos, o ne vie­na da­lis ki­tos, kaip mums po­rą me­tų ban­dė kal­bė­ti drau­gas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

Jo žo­džiais, pa­si­ren­gi­mo sto­ti į JT pro­ce­sas bu­vo Lie­tu­vos įsit­vir­ti­ni­mas tarp­tau­ti­nė­je są­mo­nė­je, par­odant, kad „Lie­tu­va nė­ra is­to­ri­jos pus­la­pis, o Lie­tu­va yra da­bar, yra gy­va, ji vėl yra vals­ty­bė“. „Pa­sie­kus tą su­pra­ti­mą įtrau­ki­mas į JT bu­vo sa­vai­mi­nis ir na­tū­ra­lus da­ly­kas. Bet tas vi­suo­ti­nis su­pra­ti­mas at­ėjo ne­leng­vai. Mes sa­ve su­pra­to­me aiš­kiai, bet kad ir ki­ti pri­im­tų tą mū­sų su­pra­ti­mą ne­si­dai­ry­da­mi, o ką pa­sa­kys vir­ši­nin­kas Krem­liu­je, ne­bu­vo pa­pras­ta“, – tei­gė V. Lands­ber­gis. Jis pri­mi­nė, kad reng­da­ma­si na­rys­tei JT Lie­tu­va jau bu­vo „priim­ta į tarp­tau­ti­nę erd­vę at­kur­da­ma dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius, pa­si­ra­šy­da­ma Hel­sin­kio bai­gia­mą­jį su­si­ta­ri­mą, kaip Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vė kar­tu su vi­so­mis ki­to­mis lais­vo­mis Eu­ro­pos tau­to­mis“. O na­rys­tė JT, pa­sak pro­fe­so­riaus, „for­ma­liai la­bai svar­bi ir sim­bo­li­nė“. „Mes ją tu­rė­tu­me Lie­tu­vo­je švęs­ti, jei­gu ge­rai su­pras­tu­me, kad tai yra mū­sų di­džio­sios per­ga­lės die­na“, – tvir­ti­no bu­vęs AT-AS va­do­vas. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­va JT svar­bi sa­vo kon­kre­čiu in­dė­liu įvai­rio­se pa­sau­lio vie­to­se, kur rei­kia par­em­ti, gin­ti tai­ką ir tei­sin­gu­mą. „Lie­tu­va svar­bi kaip pri­nci­pas, kaip tau­tų lais­vės tei­sė, ku­ri, net jei bū­na pa­min­ta ir su­tryp­ta, ga­li bū­ti su­grą­žin­ta“, – sa­kė V. Lands­ber­gis.

Su­nkus kelias

Pir­mo­jo at­kur­tos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro eu­ro­par­la­men­ta­ro Al­gir­do Sau­dar­go tei­gi­mu, ta­pi­mas JT na­rys­tė mū­sų vals­ty­bei su­tei­kė vi­suo­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą. „Ke­lias į JT ne­bu­vo su­nkus, jis bu­vo su­nkus į vi­suo­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą. Kai pri­pa­ži­ni­mas at­ėjo, vis­kas spren­dė­si sa­vai­me“, – sa­kė po­li­ti­kas. Jis pri­si­mi­nė vie­ną jam įstri­gu­sį epi­zo­dą, kai, Lie­tu­vai ta­pus na­re, Niu­jor­ke, prie JT būs­ti­nės, bu­vo pa­kel­ta mū­sų vals­ty­bės vė­lia­va. „Bu­vo la­bai sim­bo­liš­ka, kad Lie­tu­vos vė­lia­vą kė­lė Is­lan­di­jos po­li­ci­jos par­ei­gū­nas“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs mi­nis­tras. Jo nuo­mo­ne, JT vaid­muo šian­dien lie­ka toks pat, kaip ir bu­vęs anks­čiau. „Ne itin stip­rus jis bu­vo vi­sa­da“, – sa­kė A. Sau­dar­gas. Pa­sak jo, di­džiau­sią reikš­mę tu­ri pri­ima­mos re­zo­liu­ci­jos, ku­rios be Sau­gu­mo Ta­ry­bos ne­ga­li bū­ti pri­im­tos. „O jos su­dė­tis taip pat ro­do ga­lių san­ty­kį“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas.

Įveik­ta ne­pri­pa­ži­ni­mo blokada

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus žo­džiais, Lie­tu­vos pri­ėmi­mas į JT prieš 25 me­tus bu­vo tam ti­kras ne­pri­pa­ži­ni­mo blo­ka­dos įvei­ki­mas. Pa­skel­bus at­kur­tą ne­prik­lau­so­my­bę tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo te­ko lauk­ti dau­giau nei me­tus, nes di­džia­jai da­liai Va­ka­rų vals­ty­bių bu­vo svar­bu, kaip klos­ty­sis si­tua­ci­ja Ru­si­jo­je. Po ne­pa­vy­ku­sio 1991-ųjų pu­čo at­si­ra­dus dau­giau aiš­ku­mo ir prog­no­zuo­ja­mu­mo, pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mas.

Pri­ėmi­mas į JT vai­ni­ka­vo Lie­tu­vos pa­stan­gas įtvir­tin­ti sa­vo vals­ty­bin­gu­mą: 1991 me­tų va­sa­rį įvy­ko re­fe­ren­du­mas, per ku­rį ab­so­liu­ti dau­gu­ma gy­ven­to­jų pri­ta­rė ša­lies ne­prik­lau­so­my­bei, kon­tro­lia­vo­me sa­vo sie­nas, mū­sų ne­prik­lau­so­my­bę pri­pa­ži­no di­džio­sios pa­sau­lio ša­lys. Nors, pa­sak L. Lin­ke­vi­čiaus, įsto­ji­mo į JT fak­tas yra la­biau sim­bo­li­nis, jis ro­do, kad Lie­tu­va su­grį­žo į lais­vų pa­sau­lio ša­lių bend­ri­ją.

Lie­tu­vai ta­pus pri­pa­žin­tai tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, puo­se­lė­ta vil­tis kuo grei­čiau įsit­vir­tin­ti ne­prik­lau­so­mų vals­ty­bių šei­mo­je. „Nors pir­mie­ji žings­niai bu­vo la­bai ne­drą­sūs, po ket­vir­čio am­žiaus ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad šis lai­ko­tar­pis bu­vo la­bai tu­ri­nin­gas. Vi­sais at­žvil­giais esa­me vi­sa­ver­čiai na­riai, net bu­vo­me JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je“, – pa­brė­žė L. Lin­ke­vi­čius.

Pa­sta­rie­ji me­tai esą par­odė, kad mū­sų ša­lis yra vis la­biau ma­to­ma ir ži­no­ma tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, mū­sų bal­sas yra gir­di­mas, o nuo­mo­nė – ver­ti­na­ma. Kaip ryš­kiau­sius mū­sų dip­lo­ma­ti­jos lai­mė­ji­mus už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras nu­ro­dė Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai 2013 me­tų an­trą­jį pus­me­tį ir 2014–2015 me­tais tru­ku­sį dar­bą JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je.

Kuk­lus vaidmuo

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jas Kęs­tu­tis Gir­nius sa­ko, kad pri­ėmi­mas į JT bu­vo ga­lu­ti­nis Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo pri­pa­ži­ni­mas. „Jei Lie­tu­va ne­bū­tų pa­te­ku­si į JT, ku­rio­se yra apie 200 na­rių, ji bū­tų li­ku­si aut­sai­de­rė be pri­pa­žin­to su­ve­re­nu­mo. Svar­bu bu­vo dar ir tai, kad SSRS tu­rė­jo ve­to tei­sę ir bū­tų ga­lė­ju­si ve­tuo­ti, už­kirs­ti ke­lią, bet to ne­pa­da­rė. Tai, kad ji to ne­pa­da­rė, ro­dė šio­kį to­kį su­si­tai­ky­mą su pa­dė­ti­mi“, – pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gas.

Tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mas pa­grei­tį įga­vo 1991 me­tų rug­pū­čio pa­bai­go­je. Tarp pir­mų­jų at­kur­tą mū­sų vals­ty­bę pri­pa­ži­nu­sių ša­lių ne­bu­vo da­bar stra­te­gi­nė­mis par­tne­rė­mis esan­čių JAV. Tai, kad ši ša­lis kiek „už­tru­ko“, K. Gir­niaus tei­gi­mu, lė­mė pa­pras­ta prie­žas­tis: Ame­ri­ka tu­rė­jo gau­ti ne­tie­sio­gi­nį Mask­vos pri­ta­ri­mą tam, kad ne­su­kel­tų di­des­nio dip­lo­ma­ti­nio konf­lik­to. „A­me­ri­ko­je bu­vo to lau­kia­ma, pri­pa­ži­ni­mas bu­vo svar­bus, bet ji ne­bu­vo ir ne­ga­lė­jo bū­ti pa­ti pir­mo­ji, nes tu­rė­jo dau­giau žiū­rė­ti į pla­čią tarp­tau­ti­nę pa­dė­tį, bū­tent san­ty­kius su Krem­liu­mi“, – aiš­ki­no jis.

Kaip sa­kė K. Gir­nius, JT mū­sų ša­lies plė­trai tu­rė­jo ge­ro­kai kuk­les­nę reikš­mę nei Eu­ro­pa ar JAV. Taip pat ir Lie­tu­va nė­ra itin reikš­min­ga šios or­ga­ni­za­ci­jos na­rė. Mū­sų ša­lis ryš­kiau pa­ste­bi­ma ir la­biau ži­no­ma bu­vo tik dirb­da­ma JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. „Kai Lie­tu­va nė­ra Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rė ar ne­va­do­vau­ja kam ki­tam, ji yra vie­na iš 200 na­rių, ir dar ma­žy­tė. Nors ir kiek apie tai sva­jo­tu­me, di­des­nio vaid­mens ša­lis ti­krai ne­tu­ri“, – tei­gė K. Gir­nius.

Ar prieš 25 me­tus at­nau­ji­nę ry­šius su pa­sau­liu šian­dien įgy­ven­di­na­me tin­ka­mą už­sie­nio po­li­ti­ką? Pri­nci­pi­nėms mū­sų dip­lo­ma­ti­jos gai­rėms K. Gir­nius ne­tu­ri prie­kaiš­tų. Ta­čiau jam ne­ri­mą ke­lia per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus esą per­ne­lyg ka­rin­gi ta­pę ir per­dėm daug ne­rei­ka­lin­gų iš­šū­kių Ru­si­jai me­tan­tys pa­grin­di­niai mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jai – pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras L. Lin­ke­vi­čius. „Jie pa­si­sa­ko la­bai daž­nai ir tai yra la­bai aiš­kus kon­tras­tas es­tų ir lat­vių san­tū­ru­mui. Šie ly­giai taip pat kaip Lie­tu­va ir ki­tos ša­lys ne­igia­mai ver­ti­na Ru­si­ja. Ta­čiau Lie­tu­va ta­po ša­li­mi, ne­pra­lei­džian­čia jo­kios pro­gos vėl pa­sa­ky­ti tą pa­tį apie Ru­si­ją. Jų min­tys kar­to­ja­si ir gal be rei­ka­lo ga­li su­kel­ti Ru­si­jos rūs­ty­bę“, – ma­no eks­per­tas. Taip pat, jo nuo­mo­ne, mū­sų ša­liai de­rė­tų la­biau pa­lai­ky­ti ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mo sie­kian­čius pa­les­ti­nie­čius.

Reikš­mė di­dė­ja

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos na­rys­tė JT tarp­tau­ti­niu ju­ri­di­niu po­žiū­riu pir­miau­sia reiš­kė, kad mū­sų ša­lis „for­ma­liai nu­sii­ma so­vie­ti­nį anek­si­jos ir oku­pa­ci­jos jun­gą ir tam­pa su­ve­re­nia vals­ty­be“. An­tras da­ly­kas, Lie­tu­va įgi­jo tam ti­kras tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo ga­ran­ti­jas, nes JT dok­tri­na skel­bia, kad vi­si jos na­riai gi­na­mi įvai­rio­mis tarp­tau­ti­nės tei­sės prie­mo­nė­mis.

A Kas­pa­ra­vi­čiaus tei­gi­mu, JT reikš­mė ne­ma­žė­ja ir šian­dien. „Sa­ky­čiau, kad ta svar­ba, žvel­giant į pa­sta­ruo­sius dve­jus ar tre­jus me­tus, gal net su­stip­rė­jo“, – sa­kė is­to­ri­kas. Kri­zę, anot jo, iš­gy­ve­na ES, „ne­pai­sant re­to­ri­kos“, vis la­biau ryš­kė­ja kai ku­rių NA­TO ša­lių egois­ti­niai in­te­re­sai, to­dėl ši or­ga­ni­za­ci­ja jau „nė­ra to­kia pa­ti­ki­ma ir tvir­ta, ko­kia bu­vo, kai mes į ją sto­jo­me 2004 me­tais“. „Šia­me kon­teks­te Lie­tu­vos na­rys­tė JT la­bai svar­bi. Mū­sų ša­lis pui­kiai at­li­ko sa­vo funk­ci­jas pir­mi­nin­kau­da­ma JT Sau­gu­mo Ta­ry­bai, su­vai­di­no tam ti­krą vaid­me­nį vyks­tant Ru­si­jos ir Ukrai­nos konf­lik­tui, ki­tuo­se karš­tuo­se pa­sau­lio taš­kuo­se“, – pri­mi­nė A. Kas­pa­ra­vi­čius. Jis sa­kė ma­nąs, kad JT reikš­mė ir „kon­kre­čiai reikš­min­gu­mas Lie­tu­vos ir vi­so Bal­ti­jos re­gio­no at­žvil­giu ne­ma­žė­ja, is­to­riš­kai – tik stip­rė­ja“. Is­to­ri­ko tei­gi­mu, vi­sos vals­ty­bės, kar­tu ir Lie­tu­va, vi­so­mis prie­mo­nė­mis tu­rė­tų siek­ti, kad ši or­ga­ni­za­ci­ja iš­lik­tų gy­vy­bin­ga ir efek­ty­vi. Nes, pa­sak jo, JT – vie­nin­te­lė ma­si­nė tarp­tau­ti­nio po­bū­džio uni­ver­sa­li or­ga­ni­za­ci­ja, vi­sos ki­tos – ge­ro­kai siau­res­nės, la­biau re­gio­ni­nės. „Ma­siš­ku­mas su­tei­kia jė­gos, taip pat duo­da ar­ba pa­nei­gia vie­nų ar ki­tų pro­ce­sų le­gi­ti­mu­mą. Ir šiuo at­ve­ju mums, ma­žes­nėms vals­ty­bėms, ku­rios ne­dis­po­nuo­ja ypa­tin­ga mi­li­ta­ri­ne jė­ga, JT tei­kia­ma ju­ri­di­nė ap­sau­ga yra dvi­gu­bai svar­bi“, – pa­brė­žė A. Kas­pa­ra­vi­čius.

. . .

Tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos pripažinimas

Nors Lie­tu­va ne­prik­lau­so­my­bę nuo SSRS pa­skel­bė 1990 me­tų ko­vo 11-ąją, tarp­tau­ti­niu mas­tu mū­sų vals­ty­bė pra­dė­ta pri­pa­žin­ti po me­tų. Pir­mą­ja ša­li­mi, pri­pa­ži­nu­sia mū­sų ne­prik­lau­so­my­bę, ta­po Is­lan­di­ja, tai pa­da­riu­si 1991 me­tų va­sa­rio 11 die­ną. Ge­gu­žės 16 die­ną at­kur­tą mū­sų vals­ty­bę pri­pa­ži­no Slo­vė­ni­ja. Ru­si­ja tai pa­da­rė 1991 lie­pos 29 die­ną.

Di­džio­sios pa­sau­lio vals­ty­bės Lie­tu­vą pri­pa­ži­no po ne­pa­vy­ku­sio 1991 me­tų rugp­jū­čio pu­čo Ru­si­jo­je. Pra­ncū­zi­ja tai pa­da­rė rugp­jū­čio 25 die­ną, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja – rugp­jū­čio 27-ąją, JAV – rug­sė­jo 2 die­ną, Ki­ni­ja – rug­sė­jo 9 die­ną.

1991-ųjų rugp­jū­čio pa­bai­go­je Lie­tu­va at­kū­rė ir pir­muo­sius dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius. Pir­mo­ji ša­lis, su ku­ria 1991 me­tų rugp­jū­čio 24 die­ną at­nau­jin­ti dip­lo­ma­ti­niai ry­šiai, – Da­ni­ja. Ne­tru­kus tai pa­da­rė Is­lan­di­ja, Nor­ve­gi­ja, Aus­tri­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ti­ja, Pra­ncū­zi­ja, Ita­li­ja ir kt.

1991 me­tų rug­sė­jo 17 die­ną Lie­tu­va kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ta­po JT na­rė­mis.

. . .

Jung­ti­nės Tautos

JT bu­vo įkur­tos 1945 me­tais, pa­si­bai­gus An­tra­jam pa­sau­li­niam ka­rui. Šian­dien šios or­ga­ni­za­ci­jos na­rė­mis yra be­veik vi­sos pa­sau­lio vals­ty­bės (šiuo me­tu – 193 ša­lys).

Pa­grin­di­niai JT tiks­lai – sie­kis iš­sau­go­ti tarp­tau­ti­nę tai­ką ir sau­gu­mą, tarp­tau­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas spren­džiant eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes, kul­tū­ri­nes bei hu­ma­ni­ta­ri­nes prob­le­mas, drau­giš­kų san­ty­kių tarp tau­tų puo­se­lė­ji­mas, pa­gar­bos žmo­gaus tei­sėms ska­ti­ni­mas.