Sudėtingiausias metas Liberalų sąjūdžiui – jau ant nosies: kokia partijos ateitis
Po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­los svars­ty­mo iš­va­ka­rė­se Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­riai svars­to, kaip par­ti­jai iš­gy­ven­ti ar­tė­jan­tį itin su­nkų pe­rio­dą bei kas iš ko­le­gų iš­drįs­tų ne­šti li­be­ra­lų vė­lia­vą, ar­tė­jant rin­ki­mų va­jui. Ta­čiau, pa­na­šu, kad vie­ny­bės, pla­nuo­jant par­ti­jos at­ei­tį, nė­ra. Da­bar­ti­nis li­be­ra­lų ly­de­ris Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las par­ti­jos vai­rą ra­gi­na pe­rim­ti jau­nuo­sius ko­le­gas, tuo me­tu li­be­ra­lų kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Pe­tras Auš­tre­vi­čius no­ri per­vers­mo – nau­jos par­ti­jos įkū­ri­mo. LRT.lt kal­bin­ti po­li­to­lo­gai įsi­ti­ki­nę, kad šie ne­su­ta­ri­mai tam­pa dar vie­na di­le­ma Li­be­ra­lų są­jū­džiui.

Praėjusių metų pabaigoje Liberalų sąjūdžio pirmininku išrinktas politikos veteranas E. Gentvilas LRT.lt teigė, kad, jei ne buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio įkliuvimas teisėsaugai su galimu kyšiu iš koncerno „MG Baltic“ atstovų ir užsisukusi politinės korupcijos byla, greičiausiai jam nebūtų tekę perimti partijos vairo. Tačiau, pasak liberalo, po minėto skandalo iš partijos pasitraukus E. Masiuliui, o vėliau iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pozicijos atsistatydinus Remigijui Šimašiui, jis, laimėjęs partijos vadovo rinkimus, suprato, kad teks darbuotis kriziniu laikotarpiu.

E. Gentvilo kadencija Liberalų sąjūdžio pirmininko kėdėje baigsis 2019 m. Politikas neslėpė, kad ragina partijos jaunimą ryžtingai perimti partijos vadžias į savo rankas.

E. Gentvilo kadencija Liberalų sąjūdžio pirmininko kėdėje baigsis 2019 m. Politikas neslėpė, kad ragina partijos jaunimą ryžtingai perimti partijos vadžias į savo rankas.

„Kalbant apie 2019 metus, natūralu, jokių sprendimų pats neturiu, tačiau vis tik įsivaizduoju, kad turi pajudėti jaunų žmonių apsisprendimas eiti vadovauti partijai. Aš nesakau, kad aš čia nukaršęs kažkoks, – taip nemanau. Šituo sunkiu laikotarpiu pavyko suvaldyti ir teisinius, ir finansinius dalykus, bet sunkiausią laikotarpį pratempus, manau, turi ruoštis jaunimas. Aš to neslepiu, kalbu su jaunais kolegomis: „galvokite, 2020 metais reikės vesti partiją į Seimo rinkimus, gal nebūtinai E. Gentvilas tą turi daryti“, – LRT.lt kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalų vadovas galimais partijos ateities lyderiais įvardijo Liberalų sąjūdžio frakcijos narius Aušrinę Armonaitę, savo sūnų Simoną Gentvilą, Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Kauno vicemeras Simoną Kairį, Vilniaus merą, buvusį partijos pirmininką R. Šimašių. E. Gentvilas nepaminėjo partijos pirmininko rinkimuose jam tik vienu balsu nusileidusio Vitalijaus Gailiaus pavardės, tačiau paklaustas apie šį kolegą Liberalų sąjūdžio vadovas tvirtino, kad V. Gailius taip pat turi potencialo.

E. Gentvilas neslėpė turintis planą, kaip Liberalų sąjūdis turėtų elgtis, kuomet bus viešai teisme nagrinėjama politinės korupcijos byla, tačiau savo idėjų atskleisti dar neskuba – savo strategiją politikas teigė partijai pristatysiantis gegužę.

Politinės korupcijos bylos kaltinamąjį aktą perskaitęs E. Gentvilas tikino nesibaiminantis teisminių procesų, mat, jo teigimu, daugiau jokių skeletų spintose liberalai neturi.

„Skaitau kaltinamąjį aktą. E. Gentvilo ten nėra. V. Gailiaus nėra. R. Kurlianskis (buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas – LRT.lt ) siūlė V. Gailiui, bet V. Gailius atsisakė, tai net gražu. Visų tų, kuriuos aš paminėjau, kurie gali vesti partiją į priekį, kurie tebėra partijoje, byloje nėra. Galima piktybiškai sakyti „ai, jūs, liberalai, jūsų buvę vadai kažką padarė“, bet aš manau, kad tauta atsirinks.

Susidėliojau partijos reitingus nuo 2016 metų gegužės – kaip buvo 4–5,5 procento, taip ir tebėra. Per tai laiką ir fiziniams asmenims įtarimai pareikšti, ir partijai įtarimai pareikšti, ir atsistatydino partijos vadovas R. Šimašius, ir nauji partijos vadovo rinkimai buvo, bet mes išsaugojome, išlaikėme tą patį partijos rinkėją. Dedame viltis, kad nepridarysime klaidų, o rinkėjų susigrąžinimas ar jų pagausinimas yra mūsų sugebėjimų reikalas. Politologinė analizė rodo, kad dešinėje pusėje nesusiformavo nieko naujo, tai yra konservatoriai ir mes, tai, matyt, su jais ir dalinsimės. Tuo tarpu kairėje pusėje darosi didelė pelkė“, – optimistiškai kalbėjo E. Gentvilas.

P. Auštrevičius savo idėjos neapleido

E. Gentvilas neslėpė turintis planą, kaip Liberalų sąjūdis turėtų elgtis, kuomet bus viešai teisme nagrinėjama politinės korupcijos byla, tačiau savo idėjų atskleisti dar neskuba.

E. Gentvilas, paklaustas, ar nesibaimina, kad liberalų gretose ir vėl pasigirs raginimų kurti naują partiją, pabrėžė, kad tokią idėją pateikęs europarlamentaras P. Auštrevičius dabar yra liberalų kandidatas į prezidentus 2019 m. šalies vadovo rinkimuose bei pats suprato, kad naujos politinės jėgos kūrimo sumanymas nebuvo teisingas.

Vis dėlto, LRT.lt susisiekus su P. Auštrevičiumi, paaiškėjo, kad europarlamentaras naujos liberalų partijos kūrimo idėjos į stalčių nepadėjo.

„Aš manau, kad geroms idėjoms niekada nėra vėlu, galima imtis darbo ir tai padaryti. Aš priėmiau tą nuomonę, kad partijos taryba matė kitą kelią spręsti, kas buvo daroma anksčiau, bet ką pasiūlys ateitis, aš nežinau. Aš pasilieku prie tos idėjos, kad tokia alternatyva gali būti ir netgi reikalinga ateityje, o ateitis parodys, kokie bus vystymaisi, kokie bus teisiniai procesai, išvados ir nutartys. Todėl pasakyti, kad aš atsiimu tą pasiūlymą, kurį buvau suformulavęs, yra pernelyg ankstyva“, – aiškino P. Auštrevičius.

Europarlamentaras teigė kol kas nematantis politinės korupcijos bylos, kurioje įtarimai pareikšti visam Liberalų sąjūdžiui, pabaigos, taigi, delsti, P. Auštrevičiaus teigimu, nereikėtų.

„Jeigu partija mindžikuos ir bus pakabinta teisminio proceso, mes negalėsime pilnaverčiai vykdyti politinės veiklos. Tai temdo mūsų galimybes, todėl sukurti naują misiją liberalams per politines naujoves – tai buvo mano pasiūlymas. Tai neturi nieko bendro su atsakomybės kratymusi teisine prasme. Politine prasme mes negalime save susisieti su teisiniais procesais, sėdėti, laukti, kaip jie baigsis“, – argumentus, kodėl reikėtų kurti naują liberalų partiją, vardijo P. Auštrevičius.

Vis dėlto, LRT.lt susisiekus su P. Auštrevičiumi, paaiškėjo, kad europarlamentaras naujos liberalų partijos kūrimo idėjos į stalčių nepadėjo.

Liberalų veteranas, paklaustas, kaip vertina E. Gentvilo bandymus atnaujinti partiją, pabrėžė, kad kolegai teko krizinio pirmininko dalia ir jo pečių krenta didžiulė atsakomybės našta. Tiesa, P. Auštrevičius, neslėpė skeptiškai E. Gentvilo poziciją, kad Liberalų sąjūdžio vairą ateityje turėtų perimti jaunųjų liberalų karta.

„Man lyderis – ar ateities, ar dabartinis – mažiau siejamas su amžiaus apibrėžtimis. Kai kurios politinės partijos Lietuvoje nudegė, pasirinkdamos vien šitą kriterijų ir rinkdamos savo lyderius“, – komentavo P. Auštrevičius.

Pašnekovas pats teigė dar nesvarstantis galimybės kandidatuoti į partijos pirmininko poziciją 2019 m., mat šiuo metu didžiausią dėmesį žada skirti prezidento rinkimams.

Liberalė apstulbo: vos neišvertė iš klumpių

Augančia liberalų žvaigžde neretai vadinama partijos pirmininko pavaduotoja, parlamentarė A. Armonaitė LRT.lt teigė, kad jai politiniai postai nėra svarbiausia. Vis dėlto, paklausta apie savo ambicijas, neatmetė galinti siekti partijos lyderio pozicijos.

„Kažkas turi prisiimti atsakomybę dėl vedimo politinės bendruomenės į priekį ir aš neatmetu tos galimybės, kad aš anksčiau ar vėliau tą atsakomybę ryšiuosi prisiimti“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Liberalė, paklausta, kokiu keliu toliau turėtų eiti liberalai, suvokiant, kad netrukus įsibėgės su partija susiję teisminiai procesai, akcentavo, kad naujos politinės jėgos kurti tikrai nereikia, taigi, anot A. Armonaitės, P. Auštrevičiaus pareiškimai ją pribloškė.

„Aš esu vos neišversta iš klumpių, išgirdusi P. Auštrevičiaus idėją, tai, kas jis jos neatsisako, kai partijos nariai jį tiesioginiuose rinkimuose iškėlė į prezidentus dalyvauti nuo Liberalų sąjūdžio“, – nuostabos neslėpė parlamentarė.

„Aš esu vos neišversta iš klumpių, išgirdusi P. Auštrevičiaus idėją, tai, kas jis jos neatsisako, kai partijos nariai jį tiesioginiuose rinkimuose iškėlė į prezidentus dalyvauti nuo Liberalų sąjūdžio.“

A. Armonaitę palaikė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, per plauką partijos vadovu netapęs V. Gailius. Anot jo, naujos politinės organizacijos kūrimas liberalams nepadėtų atstatyti rinkėjų pasitikėjimą.

„Aš manau, artimesnis kelias yra įrodyti, kad dabartinė Liberalų sąjūdžio partija nėra susijusi su kelių žmonių padarytomis neatsakingomis klaidomis. Ir, manau, reikia tai įrodyti teisme“, – LRT.lt sakė V. Gailius.

V. Gailius teigė, kad klausimas, ar jis norėtų tapti kitu partijos pirmininku ir vesti liberalus į rinkimus, yra per ankstyvas.

„Auga daug jaunų, energingų lyderių. Aš manau, kad lyderystės problemos Liberalų sąjūdyje nėra“, – užsiminė pašnekovas.

Mato silpstantį E. Gentvilą

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis tvirtino, kad Liberalų sąjūdžiui, kurį užgriuvo korupcijos skandalas, reikalingas persitvarkymas ne tik pačioje partijoje, bet ir jų lyderių flange. Jo teigimu, trapi E. Gentvilo pergalė prieš V. Gailių partijos pirmininko rinkimuose rodo, kad dabartinio liberalų lyderio autoritetui gresia pavojus.

„Labai dažnai Lietuvoje mes susiduriame su tuo, kad pareigos suteikia tam tikrą pasitikėjimo kreditą, pagarbą. Bet visa tai reikia užsitarnauti, o pas mus dažnai maišo pareigas ir realius žmogaus gebėjimus vadovauti. Šia prasme vertinant, akivaizdu, kad šita (E. Gentvilo – LRT.lt) lyderystė artimiausiu metu, pasitaikius galimybei, bus kvestionuojama partijoje. Tuo labiau, kad E. Gentvilas labai nedidele persvara laimėjo pirmininko rinkimus. [...]

Jo matomumas, aišku, ne didėja, o mažėja, jį vis mažiau viešojoje erdvėje identifikuoja kaip apskritai politiką. Ar bus tokių, kurie mes iššūkį, sunku pasakyti“, – svarstė Š. Liekis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėti politikų konfliktai, nykstantis liberalų vaidmuo viešojoje erdvėje atvėrė kelią konservatoriams imtis iniciatyvos.

Politologas pabrėžė, kad V. Gailius, nepaisant to, kad vos neiškovojo partijos pirmininko posto, nebūtinai yra realiausias kandidatas tapti liberalų ateities lyderiu, nes, Š. Liekio manymu, buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo patirtis, gali būti tiek liberalų, tiek ir visuomenės vertinama nevienareikšmiškai. Tuo metu naujos partijos norinčio P. Auštrevičiaus ambicijos, pašnekovo manymu, yra supančiotos, kadangi jis yra liberalų kandidatas į prezidentus.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėti politikų konfliktai, nykstantis liberalų vaidmuo viešojoje erdvėje atvėrė kelią konservatoriams imtis iniciatyvos.

„Fundamentali problema liberalams, kad dalis konservatorių partijos vadovų yra priėmę liberalią ir neoliberalią laikyseną. Kitaip sakant, rinkos prasme, jei nori išgirsti liberalią šneką vienu ar kitu klausimu, užtenka konservatorių paklausyti, nereikia ir liberalų“, – perspėjo Š. Liekis.

V. Gailius turi potencialo, bet nenori?

Anot Mykolo Romerio universiteto lektorės, politologės Rimos Urbonaitės, panašu, kad liberalai tebėra naujo partijos vėliavnešio, nepaisant to, kad kriziniu laikotarpiu jiems ėmė vadovauti E. Gentvilas.

„V. Gailius turi galimybių būti lyderiu nemažai, nes jis yra Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas. Galėtų jame proaktyvaus elgesio modelio būti daugiau, bet iš esmės aš jo nematau. Man tas tikrai yra pakankamai keista. Kartais aš daugiau matau tokio daugiau sukišimo galvos į smėlį, o ne proaktyvaus bandymo išnaudoti net savo užimamas pozicijas Seime tam, kad ir patiems liberalams padėtų tuo pačiu“, – su LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi politologė.

Anot jos, P. Auštrevičiaus ir kitų partijos vadovų nesutarimus sureikšminti nereikėtų, mat europarlamentaras artimiausiu metu sužibėtų neturėtų, o jo tikslas prezidento rinkimuose tebus parodyti Liberalų sąjūdžio gyvastį.

„Ar P. Auštrevičius gali tapti spinduliu partijoje, nauja žvaigžde? Nuoširdžiai abejoju, nes negroja kažkoks naujumo faktorius, kuris paprastai bent kuriam laikui gali duoti impulsą. P. Auštrevičius ilgą laiką nuėjęs į Europos Parlamento platformą ir areną ir jau visuomenėje, kurie daug nesidomi politinėmis naujienomis, P. Auštrevičius jiems yra kažkur šešėlyje. Nesu tikra, ar jam pavyktų tapti pramušančiu elementu, kuris galėtų lyderystę demonstruoti“, – aiškino R. Urbonaitė.

Kalbėdama apie E. Gentvilo minimą jaunąją liberalų kartą politologė išskyrė A. Armonaitę, kaip viena ryškesnių dabartinio Seimo asmenybių.

„Bet man atrodo, kad dar yra kažkokių stabdžių kol kas iš jos pačios. Yra proaktyvus labai veikimas, kas yra gerai, bet ar ji yra pasiryžusi būti partijos vedle, sunku pasakyti. Galbūt partijoje parama jai yra nemaža. Tyrimų dėl pačios A. Armonaitės neturiu, bet nuojauta kužda, kad visuomenėje ji tokio stipraus autoriteto, sukrauto kapitalo dar nelabai turi ir kyla klausimas, ar ji galėtų tą kapitalą susikrauti“, – dėstė pašnekovė.