Su propaganda kovos mokydami regionus gyventi europietiškai
Prieš­iš­kos pro­pa­gan­dos srau­tus ke­ti­na­ma tvenk­ti su­telk­to­mis po­li­ti­kų, vyk­do­mo­sios val­džios ir vi­suo­me­ni­nin­kų jė­go­mis. Su­ta­ria­ma, kad gy­ve­ni­mu pa­ten­kin­tas žmo­gus – at­spa­rus in­for­ma­ci­niams nuo­dams.

Tri­jų Sei­mo ko­mi­te­tų – Švie­ti­mo ir moks­lo, Kul­tū­ros, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos – na­riai, vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vai bei po­li­to­lo­gai va­kar svars­tė per švie­ti­mą ir kul­tū­rą bru­ka­mos pro­pa­gan­dos po­vei­kį, ap­ta­rė jos stab­dy­mo ga­li­my­bes.

Sa­vo įžval­gas ir re­ko­men­da­ci­jas po­li­ti­kams pa­tei­kė šios sri­ties ty­ri­mus at­li­kę Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro (RESC) moks­li­nin­kai. Kul­tū­ros, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­joms par­la­men­ta­rai pa­ve­dė iki bir­že­lio pa­bai­gos par­eng­ti kon­kre­tų ko­vos su pro­pa­gan­da veiks­mų pla­ną.

Bū­ti­na ma­žin­ti skur­dą

Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) na­rio kon­ser­va­to­riaus Lau­ry­no Kas­čiū­no tei­gi­mu, in­for­ma­ci­nėms at­akoms la­biau­siai pa­si­duo­da ma­žiau­siai į Lie­tu­vos po­li­ti­nį ir kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą in­teg­ruo­ta žmo­nių da­lis – tau­ti­nės ma­žu­mos.

„Ma­nau, ne­rei­kė­tų vel­tis į žai­di­mus dėl as­men­var­džių ar vie­to­var­džių ra­šy­bos. Bū­ti­na rea­liai įgy­ven­din­ti re­gio­nų, ku­riuo­se gy­ve­na tau­ti­nės bend­ri­jos, eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės mo­der­ni­za­ci­jos prog­ra­mą, ki­taip ta­riant, kel­ti tuos re­gio­nus iš skur­do.

Kuo ant že­mes­nio laip­te­lio yra to re­gio­no žmo­gus, tuo „pro­krem­liš­kes­nės“ jo pa­žiū­ros“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no L. Kas­čiū­nas.

Po­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ma­ži­nant skur­dą, „ke­liant tuos žmo­nes ant aukš­tes­nio so­cia­li­nio laip­te­lio“, sa­vai­me sprę­sis ir po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos prob­le­mos. Jis pats la­bai ak­ty­viai pro­pa­guo­ja Pie­try­čių Lie­tu­vos fon­do stei­gi­mo idė­ją.

L. Kas­čiū­nas taip pat ma­no, kad rei­kė­tų ak­ty­viau iš­nau­do­ti tau­ti­nių ma­žu­mų gy­ve­na­muo­se ra­jo­nuo­se vei­kian­čias ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, ska­tin­ti jas teik­ti ob­jek­ty­vią in­for­ma­ci­ją.

Anot kon­ser­va­to­riaus, vi­sos ša­lies mas­tu bū­ti­na gal­vo­ti apie na­cio­na­li­nės pro­duk­ci­jos kū­ri­mo ska­ti­ni­mą ir pla­tes­nę sklai­dą.

Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vo, Kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rio Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko so­cial­de­mo­kra­to Ge­di­mi­no Kir­ki­lo žo­džiais, žmo­gaus ap­sisp­ren­di­mas pir­miau­sia pri­klau­so nuo jo so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės sa­vi­jau­tos. „Siū­lau tik vie­ną prie­mo­nę – ge­rin­ti Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mą.

Tuo­met jo­kia pro­pa­gan­da jų ne­įti­kins. Sėk­min­gas eu­ro­pie­tiš­kas gy­ve­ni­mas ga­li at­gra­sy­ti nuo bet ko­kios įta­kos“, – pa­brė­žė Sei­mo na­rys.

Pa­sak jo, pro­pa­gan­dai pa­si­duo­da tie, ku­rie gy­ve­na blo­gai, ir tai ne­prik­lau­so nuo tau­ty­bės. G. Kir­ki­lo nuo­mo­ne, dau­gu­ma siū­lo­mų ko­vos su prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja bū­dų, par­em­tų įvai­riais drau­di­mais, tė­ra „pu­si­nis spren­di­mas“. „Man, so­cial­de­mo­kra­tui, tai ne­priim­ti­na“, – pri­dū­rė jis.

Sau­gaus in­ter­ne­to pa­mo­kos

Ko­mi­te­tų po­sė­dy­je va­kar da­ly­va­vu­si švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė sa­kė, kad ko­vo­ti su prieš­iš­ka pro­pa­gan­da ga­li pa­dė­ti ir va­di­na­ma­sis me­di­jų raš­tin­gu­mas.

„Gy­ve­na­me in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­sau­ly­je. Dau­giau kaip 75 proc. 9–16 me­tų mo­ki­nių nau­do­ja­si in­ter­ne­tu, so­cia­li­niais tink­lais. To­dėl la­bai svar­bu, kad mo­kyk­lo­se bū­tų su­teik­tos vi­sos rei­kia­mos ži­nios ir ge­bė­ji­mai ne tik nau­do­tis, at­si­rink­ti, bet ir sau­giai kur­ti tą tu­ri­nį“, – kal­bė­jo mi­nis­trė.

Anot jos, me­di­jų raš­tin­gu­mas ir yra vai­kų mo­kė­ji­mas sau­giai elg­tis in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je. „Nu­ma­ty­ta ne­ma­ža par­ama me­di­jų raš­tin­gu­mui mo­kyk­lo­se plė­to­ti“, – pa­žy­mė­jo J. Pe­traus­kie­nė. Dau­gės mo­kyk­lų, ku­rio­se bus dės­to­ma ši dis­cip­li­na.

Lau­ry­nas Kas­čiū­nas: „Bū­ti­na rea­liai įgy­ven­din­ti re­gio­nų, ku­riuo­se gy­ve­na tau­ti­nės bend­ri­jos, eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės mo­der­ni­za­ci­jos prog­ra­mą, ki­taip ta­riant, kel­ti tuos re­gio­nus iš skur­do.“

Šiuo me­tu me­di­jų raš­tin­gu­mo ži­nios, in­teg­ruo­tos į ki­tas pa­mo­kas, dės­to­mos dau­giau kaip 200 mo­kyk­lų. Tam par­eng­ta apie 600 mo­ky­to­jų. Pla­nuo­ja­ma, kad me­di­jų raš­tin­gu­mas iki 2020 me­tų tu­rė­tų pa­siek­ti vi­sas ša­lies mo­kyk­las.

Trūks­ta koor­di­na­vi­mo

RETC va­do­vas Li­nas Ko­ja­la tei­gė, jog per­nai at­lik­tas re­gio­nų, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau­sia tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vų, ty­ri­mas par­odė, kad pro­pa­gan­dą ir jos da­ro­mą po­vei­kį bū­ti­na ver­tin­ti komp­lek­siš­kai. „Ne­ga­li­ma vis­ko su­pap­ras­tin­ti ir ap­si­ri­bo­ti te­le­vi­zi­jos ka­na­lų drau­di­mu“, – įsi­ti­ki­nęs po­li­to­lo­gas.

Pa­sak jo, to­kios in­for­ma­ci­jos įta­ka la­bai pri­klau­so nuo so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių są­ly­gų – su jo­mis pa­pras­tai su­si­jęs tei­gia­mas Ru­si­jos vyk­do­mos po­li­ti­kos ver­ti­ni­mas, po­žiū­ris į so­viet­me­tį ir pro­pa­gan­di­niai da­ly­kai.

„Vi­sa tai yra mi­ši­nys, ku­ris tam ti­kra pra­sme ir su­da­ro są­ly­gas kur­tis par­ale­li­nėms vi­suo­me­nėms“, – aiš­ki­no L. Ko­ja­la. Jis pa­brė­žė, kad sten­gian­tis su­val­dy­ti pro­pa­gan­dos srau­tus bū­ti­na koor­di­na­ci­ja.

„Y­ra daug skir­tin­gų aka­de­mi­nių ini­cia­ty­vų, ins­ti­tu­ci­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios dir­ba ta pa­čia link­me, t. y. spren­džia, kaip ska­tin­ti vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą, kaip ko­vo­ti su pro­pa­gan­da, kaip ją iden­ti­fi­kuo­ti. Ta­čiau trūks­ta koor­di­na­vi­mo, ku­ris leis­tų tu­ri­mas lė­šas pa­nau­do­ti efek­ty­viau“, – dės­tė po­li­to­lo­gas.