Su Lenkijos lyderiais – tik „paraštės pokalbiai“
Len­ki­jo­je pa­si­kei­tus val­džiai – pre­zi­den­tui, Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei, Lie­tu­vo­je puo­se­lė­tos vil­tys dėl dvi­ša­lių san­ty­kių at­ši­li­mo. Ta­čiau san­ty­kių di­na­mi­ka kol kas ne­pa­si­kei­tė, ofi­cia­lių kon­tak­tų tarp Vil­niaus ir Var­šu­vos ma­ža – mū­sų ša­lių pre­zi­den­tai, prem­je­rai ar par­la­men­ta­rai be­veik ne­tu­rė­jo pro­gų pa­bend­rau­ti akis į akį.

Lie­tu­vos ir Len­ki­jos po­li­ti­niuo­se san­ty­kiuo­se jau­čia­mas šioks toks va­kuu­mas. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir nuo rugp­jū­čio par­ei­gas ei­nan­tis Len­ki­jos pre­zi­den­tas Andr­ze­jus Du­da bend­ra­vo tik per dau­gia­ša­lius su­si­ti­ki­mus ar tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se. Ofi­cia­lių su­si­ti­ki­mų ne­bu­vo ir tarp mū­sų ša­lių vy­riau­sy­bių va­do­vų. Į iš­kil­min­gą ren­gi­nį Vil­niu­je nau­jo­ji Len­ki­jos prem­je­rė Bea­ta Szyd­lo at­siun­tė sa­vo pa­va­duo­to­ją.

Kai ku­rių mū­sų ša­lies po­li­ti­kų nuo­mo­ne, dvi­ša­lių po­li­ti­nių san­ty­kių di­na­mi­ka van­go­ka dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių – su­dė­tin­gos po­li­ti­nės si­tua­ci­jos Len­ki­jo­je. Ta­čiau su­tin­ka­ma, kad pa­dė­tis nė­ra ge­ra.

Sėk­min­gas bendradarbiavimas

Kaip LŽ tei­gė pre­zi­den­tės Spau­dos tar­ny­ba, Lie­tu­vą ir Len­ki­ją sie­ja glau­dus bei re­zul­ta­ty­vus bend­ra­dar­bia­vi­mas eko­no­mi­kos, ener­ge­ti­kos, gy­ny­bos sri­ty­se. Sėk­min­gai įgy­ven­di­na­mi stra­te­gi­nės reikš­mės pro­jek­tai. Pra­dė­jo veik­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos elek­tros jung­tis „Lit­Pol Link“, pa­si­ra­šy­ta bend­ros du­jų jung­ties fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis. Bend­ro­mis jė­go­mis to­liau įgy­ven­di­na­mas Len­ki­ją, Bal­ti­jos ša­lis ir Suo­mi­ją eu­ro­pi­ne vė­že su­jung­sian­tis „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­tas.

„A­bi vals­ty­bės yra pa­ti­ki­mos NA­TO są­jun­gi­nin­kės, ku­rias sie­ja įsi­pa­rei­go­ji­mai vie­na ki­tos ir vi­so re­gio­no sau­gu­mui. Ar­tė­jan­čia­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me Var­šu­vo­je Lie­tu­va ir Len­ki­ja sieks tų pa­čių tiks­lų – il­ga­lai­kio NA­TO są­ju­ni­nin­kų ka­rių ir ka­ri­nės tech­ni­kos dis­lo­ka­vi­mo mū­sų re­gio­ne, re­gu­lia­raus gy­ny­bos pla­nų at­nau­ji­ni­mo, at­gra­sy­mo prie­mo­nių su­stip­ri­ni­mo. Tai Lie­tu­vos pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė su Len­ki­jos pre­zi­den­tu A. Du­da jau ap­ta­rė lap­kri­čio mė­ne­sį Bu­ka­reš­te vy­ku­sia­me Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bių va­do­vų su­si­ti­ki­me“, – in­for­ma­vo pre­zi­den­tės Spau­dos tar­ny­ba.

Tei­gia­ma, kad D. Gry­baus­kai­tė su B. Szyd­lo re­gu­lia­riai su­si­tin­ka Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je Briu­se­ly­je. Lap­kri­čio mė­ne­sį mū­sų ša­lies pre­zi­den­tė ir Len­ki­jos prem­je­rė bu­vo su­si­ti­ku­sios Jung­ti­nių Tau­tų kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­jo­je Par­yžiu­je.

Po­kal­bis su vicepremjeru

A. But­ke­vi­čius iki šiol ne­tu­rė­jo pro­gos pa­bend­rau­ti su ko­le­ge iš Len­ki­jos B. Szyd­lo. Jos vi­zi­tas į Vil­nių bu­vo nu­ma­ty­tas „Lit­Pol Link“ jung­ties ati­da­ry­mo pro­ga, bet pa­sku­ti­nę mi­nu­tę jos vieš­na­gė at­šauk­ta, o į ren­gi­nį at­vy­ko Len­ki­jos vi­cep­rem­je­ras plė­tros mi­nis­tras Ma­teus­zas Mo­ra­wiec­kis.

Su­si­ti­kę A. But­ke­vi­čius ir M. Mo­ra­wiec­kis ap­ta­rė bend­ra­dar­bia­vi­mo klau­si­mus sie­kiant at­gai­vin­ti ša­lių stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę. „Ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, ir, pa­sak Len­ki­jos vi­cep­rem­je­ro, Len­ki­jos Vy­riau­sy­bė yra pa­si­ren­gu­si bend­ra­dar­biau­ti ir ak­ty­viai dirb­ti sie­kiant bend­rų tiks­lų. A. But­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, Len­ki­ja yra ne tik ar­ti­ma mū­sų kai­my­nė, bet ir stra­te­gi­nė par­tne­rė, mū­sų eko­no­mi­niai ry­šiai vi­sa­da bu­vo in­ten­sy­vūs ir di­na­miš­ki. Pre­ky­bos apy­var­ta smar­kiai iš­au­gu­si: Len­ki­ja yra tre­čia di­džiau­sia Lie­tu­vos pre­ky­bos par­tne­rė ir vie­na pa­grin­di­nių in­ves­tuo­to­jų“, – aiš­ki­no A. But­ke­vi­čiaus at­sto­vė spau­dai Eve­li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė.

Su­si­ti­ki­mo me­tu ap­tar­tos ir Lie­tu­vos bei Len­ki­jos po­zi­ci­jos spren­džiant ki­tus klau­si­mus, to­kius kaip ener­ge­ti­nis sau­gu­mas, Ry­tų par­tne­rys­tė ir sau­gu­mo po­li­ti­ka, taip pat re­gio­ni­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas.

Sig­na­las Lietuvai

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, mū­sų ša­lies par­la­men­ta­rai no­rė­tų su­si­tik­ti su ko­le­go­mis iš Len­ki­jos. Ti­ki­ma­si, kad su­ti­ki­mas įvyks Var­šu­vo­je ki­tų me­tų pra­džio­je.

G. Kir­ki­las pa­žy­mė­jo, kad Len­ki­jos prem­je­rė B. Szyd­lo bū­tų at­vy­ku­si į Lie­tu­vą, bet ko­ją pa­ki­šo po­li­ti­nė kri­zė kai­my­ni­nė­je ša­ly­je. Tai, kad nuo rugp­jū­čio pra­džios, kai A. Du­da pra­dė­jo ei­ti pre­zi­den­to par­ei­gas, jis ne­bu­vo at­vy­kęs į Lie­tu­vą, o D. Gry­baus­kai­tė ne­si­lan­kė Len­ki­jo­je, jie ne­tu­rė­jo ofi­cia­laus dvi­ša­lio su­si­ti­ki­mo, po­li­ti­kas va­di­no „ne­la­bai ge­ru ženk­lu“.

Jis ne­pas­te­bė­jo, kad Len­ki­jo­je val­džią pe­rė­mus de­ši­nie­siems dvi­ša­liai san­ty­kiai bū­tų ryš­kiau pa­si­kei­tę. Anot po­li­ti­ko, kai­my­ni­nė­je vals­ty­bė­je pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai ma­žai kal­ba­ma apie Lie­tu­vą. Tie­sa, jis pa­brė­žė, kad Len­ki­jos Sei­me su­kur­tas pa­ko­mi­te­tis už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių tau­tie­čių rei­ka­lams.

Ne­pai­sant sėk­min­gai be­sik­los­tan­čio bend­ra­dar­bia­vi­mo eko­no­mi­kos, ener­ge­ti­kos, sau­gu­mo, trans­por­to sri­ty­se, aukš­to ly­gio dvi­ša­lių su­si­ti­ki­mų, vi­zi­tų va­kuu­mas, G. Kir­ki­lo nuo­mo­ne, yra tam ti­kras sig­na­las mū­sų ša­liai. Esą kol ne­priim­si­me įsta­ty­mų, su­si­ju­sių su len­kų tau­ti­ne ma­žu­ma, pir­miau­sia dėl pa­var­džių ra­šy­bos len­kiš­kais raš­me­ni­mis, Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, tol san­ty­kiai ga­li „strig­ti“.

San­ty­kiai ne­pri­me­na kaimyniškų

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas su­ti­ko, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos dvi­ša­liai san­ty­kiai po­li­ti­niu lyg­me­niu nė­ra pa­tys ge­riau­si, nors įvai­rūs stra­te­gi­niai pro­jek­tai sėk­min­gai ju­da į prie­kį. „Iš to, kaip pa­lai­ko­mi ry­šiai ir ko­mu­ni­kuo­ja­ma tarp aukš­čiau­sio ly­gio po­li­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų – pre­zi­den­tų, prem­je­rų – ne­atro­dy­tų, kad tai yra kai­my­ni­nių ša­lių san­ty­kiai. Nors kai ku­riais klau­si­mais in­te­re­sai iš es­mės su­tam­pa ir ga­li­ma sa­ky­ti, kad kai in­te­re­sai su­tam­pa, ne­la­bai yra rei­ka­lo tar­pu­sa­vy­je in­ten­sy­viai koor­di­nuo­ti veiks­mus. Vis dėl­to koor­di­na­ci­ja rei­ka­lin­ga ir ne tik ope­ra­ty­vi­niu lyg­me­niu. Šiuo lyg­me­niu ji yra ga­na in­ten­sy­vi ir kons­truk­ty­vi, o aukš­čiau­siu lyg­me­niu ne­ma­ty­ti tiek, kiek ga­lė­tų bū­ti tarp kai­my­ni­nių vals­ty­bių“, – pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

Pa­sak R. Vi­lip­šaus­ko, per pa­sta­ruo­sius 25 me­tus bū­ta ir ki­to­kių lai­ko­tar­pių, kai dvi­ša­liai Lie­tu­vos ir Len­ki­jos va­do­vų su­si­ti­ki­mai bu­vo daž­ni. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, ga­li­mi ke­li da­bar­ti­nio san­ty­kių šal­tu­ko aiš­ki­ni­mai. Pir­ma­sis su­si­jęs su vi­daus po­li­ti­ka – ak­ty­vių dvi­ša­lių kon­tak­tų gal­būt ven­gia­ma dėl to, kad po­li­ti­niai opo­nen­tai ga­li kri­ti­kuo­ti to­kią pra­kti­ką dėl ne­va ne­spren­džia­mų kai ku­rių prob­le­mų abie­jo­se vals­ty­bė­se. Taip pat prie to ga­li pri­si­dė­ti tai, kad tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos va­do­vų nė­ra nu­sis­to­vė­ju­sių ge­rų as­me­ni­nių ry­šių ir kaž­ko­dėl ne­de­da­ma pa­stan­gų jiems su­kur­ti, pa­si­ten­ki­na­ma tik par­aš­tės po­kal­biais įvai­riuo­se dau­gia­ša­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se. „Tam, kad as­me­ni­niai ry­šiai bū­tų su­kur­ti, nu­sis­to­vė­tų, jog bū­tų ga­li­ma juos nuo­lat pa­lai­ky­ti, rei­kia ak­ty­vių abie­jų ša­lių pa­stan­gų. Ga­li bū­ti, kad tai tie­siog ne­lai­ko­ma pri­ori­te­tu“, – svars­tė R. Vil­pi­šaus­kas.