Studentai valstybės tarnyboje pasigenda lygybės
Stu­den­tai sie­kia, kad ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tai ga­lė­tų įsi­dar­bin­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je to­kio­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kaip ir bai­gu­sie­ji uni­ver­si­te­tus. Ma­žiau su­reikš­min­ti iš­si­la­vi­ni­mą pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą lin­kę ir po­li­ti­kai, bet nie­ko kon­kre­taus ne­ža­da.

Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga (LSS) šią sa­vai­tę pra­dė­jo rink­ti par­ašus pe­ti­ci­jo­je dėl ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tus dis­kri­mi­nuo­jan­čios Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo (VTĮ) nor­mos pa­nai­ki­ni­mo. Stu­den­tai įsi­ti­ki­nę, kad da­bar­ti­nis reg­la­men­ta­vi­mas ne­pag­rįs­tai su­ku­ria pra­stes­nes są­ly­gas ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tams įsi­dar­bin­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Po­li­ti­kai pri­pa­žįs­ta, kad pa­dė­tį rei­kia keis­ti.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad vi­siems aukš­tų­jų mo­kyk­lų ab­sol­ven­tams tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­tos vie­no­dos ga­li­my­bės pre­ten­duo­ti į A ly­gio vals­ty­bės tar­nau­to­jo par­ei­gy­bes. Ta­čiau kar­tu ŠMM at­sto­vai pa­žy­mi, kad pro­fe­si­nio ba­ka­lau­ro ir ba­ka­lau­ro laips­niai su­tei­kia skir­tin­gą kom­pe­ten­ci­ją.

Jau­čia­si diskriminuojami

Pa­gal da­bar­ti­nį įsta­ty­mą A ly­gio vals­ty­bės tar­nau­to­jų par­ei­gas ga­li ei­ti as­me­nys, tu­rin­tys aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą. LSS at­sto­vai ma­no, kad nuo­sta­ta, lei­džian­ti ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tams ei­ti tik B ar­ba C ly­gio tar­nau­to­jų par­ei­gas, juos dis­kri­mi­nuo­ja, nes ne­pag­rįs­tai ap­ri­bo­ja ga­li­my­bę gau­ti įgy­tam iš­si­la­vi­ni­mui adek­va­tų dar­bą.

„Nė­ra tei­sin­ga, kai su­da­ro­mos ne­ly­gios tei­sės dėl to, ko­kią aukš­tą­ją mo­kyk­lą pa­si­rin­kai“, - LŽ sa­kė LSS pre­zi­den­tas Pa­ulius Bal­to­kas. Jis pa­žy­mė­jo, kad ba­ka­lau­ro (uni­ver­si­te­ti­nis) ir pro­fe­si­nio ba­ka­lau­ro (ko­le­gi­nis) laips­niai pa­gal sa­vo tu­ri­nį ir apim­tį nė­ra iš es­mės skir­tin­gi ir yra pri­ski­ria­mi tam pa­čiam kva­li­fi­ka­ci­jų lyg­me­niui, to­dėl ab­sol­ven­tams rei­kia už­ti­krin­ti ly­gias ga­li­my­bes įsi­dar­bin­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je. „Ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tai įgy­ja tą pa­tį kva­li­fi­ka­ci­jos ly­gį kaip ir uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai, tad keis­ta, kad vie­ni ga­li ei­ti aukš­tes­nes par­ei­gas, o ki­ti - ne“, - tei­gė P. Bal­to­kas.

Pa­sak LSS at­sto­vų, lei­di­mas ko­le­gi­jas bai­gu­siems as­me­nims užim­ti ir A ly­gio val­di­nin­kų pos­tus pa­dė­tų vals­ty­bės tar­ny­bos sis­te­mai ra­jo­nuo­se ir ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se. „Di­de­lė da­lis stu­den­tų no­ri dirb­ti did­mies­čiuo­se, o štai ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tai, ku­rių stu­di­jos yra nu­kreip­tos į re­gio­nų ap­tar­na­vi­mą, ne­tu­ri tei­sės ei­ti aukš­čiau­sio ly­gio par­ei­gų vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Tuo­met mums ten­ka spręs­ti spe­cia­lis­tų trū­ku­mo re­gio­nuo­se prob­le­mą“, - aiš­ki­no P. Bal­to­kas.

Jo tei­gi­mu, daž­nai ra­jo­nų val­di­nin­kai ne­ga­li siek­ti kar­je­ros aukš­tu­mų, nes, pa­vyz­džiui, sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jų pa­da­li­nių, sky­rių va­do­vams yra nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai tu­rė­ti uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą. „Gal­būt žmo­gus yra bai­gęs ko­le­gi­ją ir tu­ri tam ti­kros kom­pe­ten­ci­jos bei ge­bė­ji­mų, ta­čiau jam už­ker­ta­mas ke­lias kil­ti kar­je­ros laip­tais vien dėl dip­lo­mo for­mos, bet ne dėl tu­ri­nio“, - kal­bė­jo LSS ly­de­ris.

Pe­ti­ci­ją stu­den­tai pla­nuo­ja įteik­ti Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės pe­ti­ci­jų ko­mi­si­joms.

Va­do­vau­ja­si įsta­ty­mo raide

Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to (VTD) at­sto­vai ne­bu­vo lin­kę ver­tin­ti LSS ini­cia­ty­vos. „Mes dir­ba­me pa­gal tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus, o juos pri­ima po­li­ti­kai“, - at­kir­to VTD di­rek­to­rius Os­val­das Šar­ma­vi­čius, LŽ pa­klaus­tas, ar da­bar­ti­nis įsta­ty­mas ne­dis­kri­mi­nuo­ja bai­gu­sių­jų ne­uni­ver­si­te­ti­nes aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Įsta­ty­me įtvir­tin­tos tri­jų ly­gių vals­ty­bės tar­nau­to­jų par­ei­gy­bės ski­ria­si dėl skir­tin­go iš­si­la­vi­ni­mo ly­gio. Kaip mi­nė­ta, A ly­gio par­ei­gy­bė rei­ka­lau­ja aukš­to­jo uni­ver­si­te­ti­nio ar­ba jam pri­ly­gin­to iš­si­la­vi­ni­mo, B par­ei­gy­bei bū­ti­nas ne že­mes­nis kaip aukš­ta­sis ne­uni­ver­si­te­ti­nis iš­si­la­vi­ni­mas ar­ba aukš­tes­ny­sis iš­si­la­vi­ni­mas, ar­ba iki 1995 me­tų įgy­tas spe­cia­lu­sis vi­du­ri­nis iš­si­la­vi­ni­mas. Že­miau­sio - C ly­gio - par­ei­gy­bei bū­ti­nas ne že­mes­nis kaip vi­du­ri­nis iš­si­la­vi­ni­mas ir įgy­ta pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja. „At­krei­pia­me dė­me­sį, kad pa­tvir­tin­ta­me Su­vie­no­din­tų par­ei­gy­bių są­ra­še nu­ro­dy­ta, jog pre­ten­den­tai, tu­rin­tys B ly­gio par­ei­gy­bių iš­si­la­vi­ni­mą, ga­li ei­ti 3-14 ka­te­go­ri­jų par­ei­gas, t. y. ne­ga­li pre­ten­duo­ti tik į aukš­čiau­sių - 15-20 - ka­te­go­ri­jų par­ei­gy­bes, pri­klau­so­mai nuo įstai­gos pri­sky­ri­mo tam ti­krai vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų gru­pei“, - LŽ aiš­ki­no VTD at­sto­vai.

Įžvel­gia biu­ro­kra­ti­nius barjerus

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas pa­žy­mė­jo, kad yra nu­ma­ty­ta per­žiū­rė­ti Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, ta­čiau esą svar­bu, kad bū­tų pri­ima­mi ne pa­vie­niai, o komp­lek­si­niai spren­di­mai. „Per pa­va­sa­rio se­si­ją pla­nuo­ja­me dis­ku­si­jas, ren­gi­nius, se­mi­na­rus dėl nau­jos įsta­ty­mo re­dak­ci­jos, ku­rio­je bū­tų aiš­kiai nu­ma­ty­ti ne tik rei­ka­la­vi­mai tar­nau­to­jams, bet ir at­lei­di­mo, pri­ėmi­mo, so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, dar­bo už­mo­kes­čio mo­kė­ji­mo tvar­ka. Esu už komp­lek­si­nį spren­di­mą“, - LŽ sa­kė po­li­ti­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, per­ne­lyg ver­ti­na­mas iš­si­la­vi­ni­mą pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas, bet ne žmo­gaus ži­nios, kom­pe­ten­ci­ja ir pro­fe­sio­na­lu­mas. „Tu­ri­me kel­ti klau­si­mą, ar mums rei­ka­lin­gas kom­pe­ten­tin­gas spe­cia­lis­tas, su­pran­tan­tis, kaip tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi vie­ni ar ki­ti klau­si­mai, ar mums rei­ka­lin­ga vi­suo­me­nė, tu­rin­ti dip­lo­mą, bet ne­tu­rin­ti įgū­džių“, - svars­tė par­la­men­ta­ras.

Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo eks­per­tas, Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Kęs­tu­tis Ma­siu­lis ma­no, kad šiuo me­tu vals­ty­bės tar­ny­bo­je esa­ma ne­ma­žai biu­ro­kra­ti­nių kliū­čių, ku­rios nie­kaip ne­pri­si­de­da prie efek­ty­vaus val­dy­mo už­ti­kri­ni­mo. „Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je kom­pe­ten­ci­jos di­na­miš­kai kei­čia­si ir ga­li bū­ti taip, kad žmo­gus, tu­rin­tis ma­gis­tro dip­lo­mą ar dak­ta­ro laips­nį, vi­siš­kai ne­iš­ma­nys dar­bo sri­ties, bet ati­tiks for­ma­liuo­sius kri­te­ri­jus“, - LŽ tei­gė jis.

K. Ma­siu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad vals­ty­bės tar­ny­bo­je ga­lė­tų bū­ti vi­siš­kai pa­nai­kin­ti iš­si­la­vi­ni­mo kri­te­ri­jai, ta­čiau tuo­met rei­kė­tų tu­rė­ti as­mens kom­pe­ten­ci­jos pa­ti­kri­ni­mo sis­te­mą.