STT: dėl Artūro Skardžiaus teiktų pataisų verslininkai galėjo pasipelnyti valstybės sąskaita
So­cial­de­mo­kra­to Ar­tū­ro Skar­džiaus 2011–2017 me­tais teik­tos pa­tai­sos, su­si­ju­sios su at­si­nau­ji­nan­čia ener­ge­ti­ka, ga­lė­jo su­da­ry­ti iš­im­ti­nes są­ly­gas kai ku­rioms vers­lo gru­pėms, pa­vyz­džiui, ma­žų­jų sau­lės elek­tri­nių (iki 30 kW) sa­vi­nin­kams, pri­pa­ži­no Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT). Pa­sak jos, vers­li­nin­kai ga­lė­jo pa­si­pel­ny­ti vals­ty­bės sąs­kai­ta.

„Atskiri pasiūlymai tam tikrais momentais galėjo būti naudingi tam tikriems verslams, kurie buvo tam tikroje verslo vystymo stadijoje, pavyzdžiui, buvo gavę leidimą vystyti tam tikrą veiklą ar planavo tą leidimą gauti. Kita medalio pusė – jeigu kažkuriai verslo grupei buvo naudinga, buvo galima pasipelnyti valstybės sąskaita“, – po Seimo Antikorupcijos komisijos, kuri tiria A.Skardžiaus veiklą ir galimą interesų konfliktą, posėdžio trečiadienį žurnalistams teigė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.

Jis pabrėžė, kad A.Skardžiaus teiktų pataisų vertinimo tikslas nebuvo nustatyti konkrečias naudas ar žalas.

„Tikslas – nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius“, – teigė STT atstovas.

Jis nedetalizavo, ar STT vertinimas buvo atliekamas, įvertinant aplinkybę, kad A.Skardžiaus šeima ir giminaičiai turi būtent mažų elektrinių, bet pabrėžė, kad šis klausimas yra vertinamas atliekant tyrimą.

Pasak STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialisto Aivaro Raišio, dar renkama statistika, kiek verslininkų galėjo pasinaudoti Seimo sudarytomis išimtimis.

„Kiekiai buvo didžiuliai, o kiek galėjo pasinaudoti...“, – posėdyje sakė A.Raišys.

Jis pabrėžė, kad STT vertino visas A.Skardžiaus su kitais Seimo nariais teiktas pataisas, bet ne visoms turėjo priekaištų, o tas, kurios sukėlė abejonių, suskirstė į tris grupes.

„Pirmas esminis momentas, kad siūlymas neįtraukti į bendrąją suminę 10 MW galią mažųjų saulės elektrinių, kurios yra iki 10 kW ir iki 30 kW, taip pat tų, kurioms yra išduotas leidimas plėtrai. Žinant situaciją, kad buvo jau perviršis – viskas viršyta, ta suminė galia, tai kai kuriems asmenims, kurie dar nespėjo gauti, buvo sudarytos sąlygos tiesiog plėtoti ir gauti skatinimo tarifą. (...) Bendai tai grupei, kurie dar nebuvo spėję realizuoti savo investicijų, buvo naudinga“, – teigė A.Raišys.

Be to, anot jo, buvo keletas pasiūlymų 4 mėnesiams atidėti terminus gauti leidimus gamybai ir pateikti prašymus dėl kompensacijų, kai atlikta 50 proc. investicijų. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kiek per tą laiką buvo gauta leidimų, padaryta investicijų.

„Trečias momentas – skatinamą tarifą buvo siūloma skaičiuoti ne nuo leidimo gamybai išdavimo dienos, o nuo leidimo plėtrai gavimo dienos. Tai reiškia, kai gaunamas leidimas plėtrai, dar vyksta investicijos tam tikrą laiką ir jau įvykdžius projektą, jis priduodamas, tada gaunamas leidimas gamybai. Ir tas laiko tartas yra svarbus kuom – kadangi Kainų komisija perskaičiuoja skatinimo tarifą ir kiek žiūrėjau statistiką, jis pastoviai mažėjo, tai kuo kuo ankstesnis tarifas nustatytas, tuo didesnis tarifas gaunamas ir jis galioja 12 metų. Tai aišku, kad suinteresuotumas gauti didesnį tarifą – irgi galimybė pasipelnyti valstybės sąskaita“, – STT išvadą aiškino A.Raišys.

Komisija nusprendė prašyti STT informacijos, ar šios išvados tvirtinasi šios tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas posėdyje prisiminė, kad A.Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimo dėl pataisų.

A.Skardžius tikino, kad tikrasis pataisų autorius buvo tuometinis Ekonomikos komiteto vadovas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Kartu pataisas pasirašė ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Visi parlamentarai dirbo Ekonomikos komitete.

Pasak A.Skardžiaus, visi jie tada priklausė valdančiajai daugumai ir todėl teikė pataisas. Anot jo, tokios pataisos buvo teikiamos atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas.

A.Raišys tikino, kad STT nevertino atskirų parlamentarų indėlio teikiant pataisas. „Mes nevertinome, koks kieno indėlis buvo. Atliekamas ikiteisminis tyrimas šiuo metu ir atsakys į šį klausimą“, – teigė jis.

STT išvadas užsakė Seimo komisija. Tuo metu, kai A.Skardžius teikė Seimui pataisas, susijusias su atsinaujinančia energetika, STT antikorupcinio vertinimo neatliko.

Naujienų portalas 15min.lt rašė, kad A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos vystytojų, o politikas rengia įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Pasak 15min.lt, politiko šeima per metus už beveik 27 hektarų sklypo nuomą gauna 24 tūkst. eurų.

Be to, politiko šeima valdo įmonę Baltarusijoje, kuri gamina elektrą ir brangiai ją parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“. Išsukti pelningą energetikos verslą jiems padėjo įtakingas baltarusis – buvęs valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas.

Pasak 15min.lt, verslo Baltarusijoje Skardžiai ėmėsi po to, kai Seime nepavyko prastumti jiems naudingo įstatymo.

Pats A.Skardžius tikina, kad jo veikla Seime niekaip nesikerta su šiomis pajamomis, nes jis tik nuomoja žemę. Tačiau portalas nurodo, kad nuo 2012 metų A.Skardžius dalyvavo Seime rengiant mažiausiai penkis teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais, pateikė mažiausiai aštuonis pasiūlymus, susijusius su šia sritimi.