Stringa atsisveikinimas su privilegijomis
Nuo ka­den­ci­jos pra­džios į ko­vą su par­la­men­ti­nė­mis pri­vi­le­gi­jo­mis ki­lę val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ su­lė­ti­no ap­su­kas. Be­veik prieš me­tus par­eng­to Sei­mo na­rių tei­sių, par­ei­gų ir veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pri­ėmi­mas nu­kel­tas ne­apib­rėž­tam lai­kui.

Parlamentarai neskuba priimti jų teises, pareigas ir veiklą reglamentuojančio įstatymo. Per pavasario sesiją jo svarstymas nenumatytas. Darbo grupės, kuriai vadovavo Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, parengtas projektas, aplipęs pačių parlamentarų pasiūlymais, nuo praėjusių metų keliauja po komitetus. Kol kas niekas nesiima prognozuoti, kada jis pasieks plenarinių posėdžių salę.

Agnė Širinskienė: „Dabar mūsų prioritetas – valstybės tarnybos reforma. Pasakyti, kada ateis Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo eilė, negaliu.“

Prieš 14 metų Konstitucinis Teismas politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir veiklos garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Anksčiau visi mėginimai priimti tokį teisės aktą baigdavosi nesėkme. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, taip pat parlamentarų pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.

Komitetas apkrautas darbais

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), kurio žodis svarstant šį projektą bus svarbus, pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad šiuo metu komitetas daugiausia dėmesio skiria Vyriausybės parengtiems reformų projektams. „Dabar mūsų prioritetas – valstybės tarnybos reforma. Pasakyti, kada ateis Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo eilė, negaliu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Tai, kad per metus įstatymo priimti nepavyko, jos nuomone, yra visiškai normalu. Anot A. Širinskienės, TTK darbo krūvis, palyginti su kitais Seimo komitetais, yra gerokai didesnis.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kuris projektą svarstė kaip papildomas komitetas, savo išvadą ir pageidavimus išsakė balandžio pabaigoje.

A. Nekrošiaus akimis, Seime „procesai galėtų vykti ir greičiau“. „Politinis sprendimas priimtas, noro priimti įstatymą yra, tačiau akivaizdu, kad diskusijos užtruko“, – pripažino jis. Politikas vylėsi, kad bent jau per rudens sesiją įstatymas bus priimtas. A. Nekrošius sakė nematantis priežasčių, dėl kurių svarstant projektą galėtų kilti rimtesnių nesutarimų. Esą „valstiečiai“ pritaria tiek atostogų įteisinimui, tiek finansinėms bausmėms posėdžių nelankantiems parlamentarams.

Siūloma bausti pravaikštininkus

Socialdemokratų partijos frakcijos nario, buvusio ilgamečio Etikos ir procedūrų komisijos vadovo Algimanto Salamakino nuomone, minimas įstatymas, kaip ir ankstesnių kadencijų Seimo rengti analogiški teisės aktai, priimtas nebus. „Daug ką „valstiečiai“ anonsavo. Bet nuo žodžių iki darbų – ilgas kelias. Netikiu, kad šią kadenciją toks įstatymas bus priimtas“, – sakė jis.

Per metus tautos išrinktieji projektui pateikė kelias dešimtis pasiūlymų. Nemažai jų SRDK atmetė. Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė siūlo, kad parlamentarui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto ar komisijos posėdyje, atlyginimas už tą dieną būtų nemokamas.

Konservatoriaus Sergejaus Jovaišos nuomone, draudimas Seimo nariams iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nuomotis automobilius nepasitvirtino. Todėl jis siūlo kitą išeitį: kad automobilis būtų nuomojamas darbo, o ne prabangos tikslu, nustatyti lėšų limitą – iki pusės parlamentinėms išlaidoms gaunamos sumos. Pateikta variantų ir dėl projekto nuostatos, numatančios, kad Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai už komunalines paslaugas turi mokėti patys. Dabar tai daro Seimo kanceliarija. „Valstietei“ Aušrinei Norkienei atrodo, kad parlamento viešbutyje gyvenantys kolegos komunalines išlaidas galėtų padengti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. A. Nekrošius siūlo, kad laiku nesumokėtus mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuotų iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo „ne ginčo tvarka.“

Susikibs dėl atostogų

Neabejojama, kad aistros kils dėl ketinimo įteisinti parlamentarų atostogas. Pasiūlymai dėl jų trukmės varijuoja nuo 20 iki 40 dienų. Atostogų reglamentavimo priešininkai argumentuoja, kad Seimo nario veikla yra nepertraukiama, todėl oficialus poilsis jiems nepriklauso. Yra manančiųjų, jog atostogas tiksliau būtų apibrėžti kaip laisvadienius.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius yra ne kartą pažymėjęs, kad atsakymas, kodėl Seimas vengia priimti minėtą įstatymą, yra paprastas. „Jie įtvirtino visiškai nepagrįstas privilegijas sau ir nenori jų atsisakyti. Keisčiausia, kad šiuo klausimu nėra nei daugumos, nei mažumos. Visi jie sutaria, kad nereikia nieko keisti“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs profesorius. Anot jo, akivaizdu, kad toks reguliavimas, kai Seimo narys gali praleisti pusę posėdžių ir gauti visą atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai. Lygiai tas pats – ir dėl atostogų. Dabar visuomenė nežino, kada Seimas dirba, kada – nedirba. „Užuot įtvirtinę protingą, socialiai teisingą atostogų laiką, Seimo nariai penkis mėnesius gali nelankyti posėdžių, nieko nedaryti ir gauti visą atlyginimą“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.