Streiko grūdą pasėjo politikavimas
Dis­kri­mi­nuo­ja­mos pa­si­ju­tu­sios tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los, pir­miau­sia – len­kų, se­nuo­sius moks­lus me­tus bir­že­lį pa­ly­dė­jo mi­tin­gais, strei­kais, pe­ti­ci­jo­mis ir mal­do­mis. Nau­ja­sis moks­lo me­tų se­zo­nas pra­de­da­mas ly­giai taip pat – pro­tes­to ak­ci­jo­mis.

Kai ku­rios sos­ti­nės, Vil­niaus, Šal­či­nin­kų ir Tra­kų ra­jo­nų tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los šian­dien mo­ki­nių ne­su­lauks. Į pa­mo­kas jų ne­iš­leis tė­vai, ini­ci­juo­jan­tys vie­nos die­nos strei­ką gal­būt pa­žei­džia­moms sa­vo at­ža­lų tei­sėms į švie­ti­mą gin­ti. Ug­dy­mo įstai­go­je šian­dien ne­bus ir pro­tes­tą re­mian­čio Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ly­de­rio eu­ro­par­la­men­ta­ro Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio sū­naus.

Po­li­ti­kas va­kar ti­ki­no, esą strei­ką ren­gia ne LLRA, bet ne­slė­pė, kad jį „la­bai stip­riai pa­lai­ko“. Tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vų rei­ka­la­vi­mai ne­kin­ta jau ke­le­rius me­tus. Svar­biau­si – pa­nai­kin­ti su­vie­no­din­tą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną ir pa­di­din­ti mo­ki­nio krep­še­lį tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se.

Sei­mo na­riai to­kius už­mo­jus va­di­na po­li­ti­ka­vi­mu, o ka­te­go­riš­kus rei­ka­la­vi­mus – ne­rea­liais.

Mo­kyk­lų ad­mi­nis­tra­ci­jos ne­pri­si­dė­jo?

Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų tė­vų fo­ru­mo at­sto­vės Da­nu­tos Nar­but tei­gi­mu, strei­ką or­ga­ni­zuo­ja tė­vai, to­dėl ne­ži­no­ma, kiek mo­kyk­lų ir vai­kų pro­tes­tuos.“Strei­kuos ne vie­na mo­kyk­la ir ne vie­na kla­sė. Ti­ki­mės, kad strei­kas at­vers ke­lią į tin­ka­mą po­kal­bį su val­džios at­sto­vais“, – sa­kė ji. Ke­lis kar­tus dė­kin­gu­mą už pa­lai­ky­mą ji iš­reiš­kė LLRA.

Sei­mo LLRA frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė ti­ki­no, kad mo­kyk­lų ad­mi­nis­tra­ci­jos su ak­ci­ja ne­su­si­ju­sios. „Strei­ko for­ma pa­si­rink­ta la­bai gra­ži – vyks Mi­šios prie Auš­ros var­tų“, – sa­kė po­li­ti­kė. Ji ra­mi­no, kad už da­ly­va­vi­mą ak­ci­jo­je tė­ve­liai ne­bus bau­džia­mi, „nes lais­vo­je de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je iš­reikš­ti pi­lie­ti­nę nuo­sta­tą“ ne­drau­džia­ma.

Ru­sa­kal­biai – skeptiški

Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vė Ela Ka­nai­tė ne­slė­pė, kad ru­siš­kos mo­kyk­los skep­tiš­kai ver­ti­no strei­ko idė­ją. Jos ži­nio­mis, to­kią pro­tes­to for­mą ga­lė­jo rink­tis vie­na ar dvi sos­ti­nės mo­kyk­los, ki­tos – nei Klai­pė­do­je, nei Vi­sa­gi­ne – to­kios min­ties ne­bran­di­no.

„Pra­dė­ti moks­lo me­tus nuo strei­ko – ti­krai ne pats ge­riau­sia da­ly­kas“, – LŽ sa­kė ji. E. Ka­nai­tė tei­gė, kad kaip ru­sų mo­kyk­lų at­sto­vė su­lau­kė siū­ly­mo pa­si­ra­šy­ti „len­kiš­ko­sios pu­sės“ par­eng­tą pe­ti­ci­ją su rei­ka­la­vi­mais. Aso­cia­ci­jos va­do­vės nuo­mo­ne, ji per daug po­li­ti­zuo­ta, ga­li­ma bū­tų par­eikš­ti ne­ma­žai pa­sta­bų dėl tu­ri­nio. Ta­čiau E. Ka­nai­tė pa­brė­žė, kad prob­le­mų dėl su­vie­no­din­to lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no rei­ka­la­vi­mų vis dėl­to esa­ma ne­ma­žai. „Ta­čiau iš kar­to strei­kuo­ti var­gu ar pri­im­ti­na“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Ji spė­jo, kad to­kius „po­li­ti­nius žai­di­mus“ le­mia ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai. „Mes vi­sa­da už dia­lo­gą su val­džia“, – ti­ki­no E. Ka­nai­tė. Apie pla­nuo­ja­mą strei­ką ji tei­gė su­ži­no­ju­si tik va­kar, ga­vu­si pe­ti­ci­jos teks­tą.

Uni­ka­li valstybė

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rio kon­ser­va­to­riaus Va­len­ti­no Stun­džio tei­gi­mu, LLRA nuo­lat sie­kia, kad švie­ti­mo nuo­sta­tos, ku­rios su­da­ro ge­res­nes są­ly­gas tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams iš­mok­ti vals­ty­bi­nės kal­bos, bū­tų pa­keis­tos. Jis pa­žy­mė­jo, kad bū­tent vals­ty­bi­nė kal­ba yra „pag­rin­di­nis ins­tru­men­tas“, ku­rį įval­džius su­da­ro­mos ga­li­my­bės vi­siems ly­gia­ver­čiai kon­ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je, siek­ti kar­je­ros.

„Mes iš ti­krų­jų tu­ri­me uni­ka­lią sis­te­mą, ku­riai ly­gių ar pa­na­šių pa­sau­ly­je nė­ra, – tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba mo­ko­ma­si dau­ge­lis da­ly­kų“, – LŽ sa­kė Sei­mo na­rys. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad spren­di­mas stip­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos mo­ky­mą bu­vo ra­cio­na­lus, tei­sin­gas ir nau­din­gas pir­miau­sia tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams.

Krep­še­lio di­di­ni­mas, anot par­la­men­ta­ro, taip pat yra po­li­ti­nis klau­si­mas, jis pri­klau­so ir nuo vals­ty­bės iš­tek­lių. „Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los ir da­bar gau­na 20 proc. di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą“, – pri­mi­nė kon­ser­va­to­rius. Jo ma­ny­mu, mė­gi­ni­mai gal­vo­ti apie at­ski­rą, tik len­kams skir­tą švie­ti­mo sis­te­mą – pra­ei­tis. V. Stun­dys vy­lė­si, kad tai pra­de­da su­pras­ti ir tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai. Šian­die­ni­nį strei­ką jis ver­ti­no kaip pro­vo­ka­ci­ją ir ra­gi­no tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mo at­sto­vus ne­si­leis­ti „šok­di­na­mus po­li­ti­kų gru­pe­lės“.

Ini­cia­to­riai nu­spė­ja­mi

Prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius va­kar taip pat tei­gė, kad strei­kuo­ti tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mo bend­ruo­me­nę ska­ti­na kai ku­rie LLRA po­li­ti­kai. „No­riu la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tai yra po­li­ti­ka­vi­mas“, – sa­kė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Jis at­me­tė strei­ko ren­gė­jų rei­ka­la­vi­mus pa­nai­kin­ti su­vie­no­din­tą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, 50 proc. pa­di­din­ti mo­ki­nio krep­še­lį tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se, įves­ti pri­va­lo­mą len­kų (gim­to­sios) kal­bos eg­za­mi­ną.

Anot A. But­ke­vi­čiaus, lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no re­zul­ta­tai par­odė, kad jį ge­riau iš­lai­kė len­kiš­kas nei lie­tu­viš­kas mo­kyk­las lan­kan­tys moks­lei­viai. Prem­je­ras pri­mi­nė, kad tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los jau da­bar gau­na ge­res­nį fi­nan­sa­vi­mą. „2014 me­tais vie­nam Šal­či­nin­kų ra­jo­no moks­lei­viui te­ko 2224 eu­rai, o ša­lies vi­dur­kis su­da­ro 1604 eu­rus“, – sa­kė jis.

Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jos Rū­tos Kač­ku­tės tei­gi­mu, tau­ti­nių bend­ri­jų švie­ti­mo pa­dė­tis Lie­tu­vo­je yra vie­na ge­riau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. „Ug­dy­mo­si są­ly­gos su­da­ry­tos len­kams, ru­sams, bal­ta­ru­siams. Jie ne tik ga­li mo­ky­tis sa­vo gim­to­sios kal­bos, bet ir sa­vo gim­tą­ja kal­ba ga­li mo­ky­tis ki­tų da­ly­kų nuo dar­že­lio iki aukš­to­sios mo­kyk­los“, – sa­kė ji. Anot pa­ta­rė­jos, la­bai ne­si­no­rė­tų, kad tau­ti­nių bend­ri­jų mo­kyk­las lan­kan­tys vai­kai tap­tų po­li­ti­nių žai­di­mų įkai­tais.