Strasbūro teisme – sprendimas dėl A. Ramanausko-Vanago sulaikyme dalyvavusio KGB pareigūno
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas an­tra­die­nį pa­skelbs, ar Lie­tu­vos teis­mai pa­grįs­tai bu­vu­sį KGB par­ei­gū­ną pri­pa­ži­no kal­tu dėl ge­no­ci­do už da­ly­va­vi­mą par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go su­lai­ky­mo ope­ra­ci­jo­je.

Skundą Strasbūro teismui pateikęs Stanislovas Drėlingas teigia, kad Lietuvos teisėjai pernelyg plačiai interpretavo genocido sampratą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais konstatavo, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

1931 metais gimęs S. Drėlingas nuteistas dėl to, kad 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą. Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių ir 6 dienų.

Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.

S. Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad partizaninis judėjimas turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš partizanus negali būti laikomi genocidu.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis buvo nužudytas.