Strasbūro teismas priteisė kompensacijas dėl stringančio žemės grąžinimo Vilniaus krašte
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas dėl strin­gan­čio že­mės grą­ži­ni­mo Vil­niaus kraš­te pri­tei­sė tūks­tan­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas ke­lioms Lie­tu­vos pi­lie­tėms.

Dvi pareiškėjos Strasbūro teisme įrodė, kad Lietuva pažeidė jų teises į nuosavybę.

Lietuvos teismai iš pradžių pripažino jų teisę į sovietų režimo nusavintą žemę Kryžiokuose ir Vaidotuose, bet vėliau nuosavybės teisės panaikintos, nes šiuose plotuose buvo valstybinės reikšmės miškai.

Restitucijos procedūros tęsiasi, bet nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos.

„Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių panaikinimas savaime nėra pareiškėjų teisių pažeidimas, nes Lietuvos tarnybos privalėjo ištaisyti savo klaidas, kad apsaugotų miškus, pripažintus esančius valstybinės reikšmės“, – rašoma penktadienį paskelbtame Strasbūro teismo pranešime.

„Vis dėlto pabrėžiama, kad pareiškėjoms, sąžiningai įgijusioms šią nuosavybę, neturėjo tekti našta atititaisyti klaidas, už kurias yra visiškai atsakingos tik tarnybos“, – nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad restitucijos procesai trunka pernelyg ilgai vien tik arba daugiausiai dėl valstybės institucijų kaltės, o nuosavybės teisės iki šiol nėra visiškai atkurtos.

„Teismas laikosi nuomonės, kad tarnybos privalėjo nedelsiant vykdyti jų nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi pareiškėjos anksčiau jau dalyvavo šiame procese ir prarado savo nuosavybę dėl tarnybų klaidų. Vis dėlto į pareiškėjų individualią padėtį jokiu momentu nebuvo atsižvelgta“, – pabrėžė teismas.

Vienai pareiškėjai Janinai Kšivanskienei Lietuva turės išmokėti 7 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, antrai – Monikai Korkuc – 3 tūkst. eurų. Sprendimas dėl turtinės žalos kol kas nepriimtas, laukiant galutinių Lietuvos institucijų sprendimų.