Stambulo konvencija: baimės ir kaip yra iš tiesų
Eu­ro­pos Są­jun­gai ofi­cia­liai pa­si­ra­šius va­di­na­mą­ją Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, Lie­tu­vo­je vėl kry­žiuo­ja­mos ie­tys, ra­ti­fi­kuo­ti šį do­ku­men­tą ar ne. Kol ša­ly­je vei­kian­čios žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos ti­ki, kad kon­ven­ci­jos pri­ėmi­mas pa­ge­rin­tų nuo smur­to šei­mo­je nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų ap­sau­gą, prieš­inin­kai bai­mi­na­si, jog ji su­griaus nu­sis­to­vė­ju­sią tvar­ką.

Gąs­di­na ne­ti­pi­niai ly­čių vaidmenys

Jau iš kon­ven­ci­jos pa­va­di­ni­mo (Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ja dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to šei­mo­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo) aiš­ku, kad pa­grin­di­nis jos tiks­las – smur­to, ypač prieš mo­te­ris, ša­li­ni­mas. Do­ku­men­te ra­šo­ma, jog es­mi­nė smur­to prie­žas­tis – ly­čių ne­ly­gy­bė, tad ir efek­ty­viau­sias bū­das jį įveik­ti – įtvir­tin­ti tei­si­nį ir fak­ti­nį vy­rų ir mo­te­rų ly­gia­ver­tiš­ku­mą.

LVI at­sto­vai ne­su­tin­ka su Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos nuo­sta­ta, jog smur­tas ky­la iš ne­ly­gy­bės ir dis­kri­mi­na­ci­jos.

Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos prieš­inin­kas, Lais­vos vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to (LVI) val­dy­bos pir­mi­nin­kas doc. Vin­cen­tas Vo­bo­le­vi­čius Sei­me vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je sa­kė su­tin­kąs, kad rei­kia ko­vo­ti su smur­tu prieš mo­te­ris, ta­čiau bai­mi­no­si, jog do­ku­men­to ra­ti­fi­ka­vi­mas įpa­rei­go­tų kal­bė­ti apie ste­reo­ti­pi­nių ly­čių vaid­me­nų ža­lą.

„Man ko­kie pen­ke­ri me­tai, kie­me – trys ber­niu­kai ir vie­na mer­gai­tė. Per tvo­rą ma­no ma­ma tai pa­ste­bi ir grį­žus na­mo sa­ko: „Vin­cen­tai, tu su mer­gai­te ne­gra­žiai el­gei­si: ne­pra­lei­dai į prie­kį, pa­stū­mei“. Aš klau­siu, o ko­dėl aš su ja tu­rė­čiau elg­tis gra­žiai. Ma­ma sa­ko: „Ži­nai, ji vie­ną die­ną bus ma­my­tė, gim­dys vai­ku­čius ir tai yra la­bai svar­bus da­ly­kas mums vi­siems.“ Ką no­riu pa­sa­ky­ti – mū­sų šei­mo­je mo­te­rys nie­ka­da ne­bu­vo mu­ša­mos, ne­bu­vo pikt­nau­džiau­ja­ma, bet vi­sas jų sau­gu­mas bu­vo grįs­tas ste­reo­ti­pi­niais vaid­me­ni­mis“, – trum­pą pa­vyz­dį da­vė jis.

LVI at­sto­vai ne­su­tin­ka su Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos nuo­sta­ta, jog smur­tas ky­la iš ne­ly­gy­bės ir dis­kri­mi­na­ci­jos.

Anot jų, šis po­žiū­ris ideo­lo­gi­zuo­ja ne tik reiš­ki­nį, bet ir švie­ti­mo sis­te­mą. Prieš­inin­kai įsi­ti­ki­nę, kad edu­ka­ci­ja, ku­ri bū­tų par­em­ta ti­pi­nių vaid­me­nų de­kons­truk­ci­ja, var­žy­tų jų sa­vi­raiš­kos lais­vę ir tei­sę pa­gal sa­vo nuo­žiū­rą ug­dy­ti vai­kus.

LVI val­dy­bos na­rys, tei­si­nin­kas Vy­gan­das Ma­li­naus­kas „i­deo­lo­gi­za­ci­ja“ va­di­na įsi­vaiz­da­vi­mą, jog, ra­ti­fi­ka­vus kon­ven­ci­ją, smur­tas bus kil­di­na­mas tik iš dis­kri­mi­na­ci­jos, o tai reikš, kad so­cia­li­nė­je po­li­ti­ko­je bus ver­ti­na­ma tik vie­na smur­to prie­žas­tis.

Ki­tas as­pek­tas, gąs­di­nan­tis opo­nen­tus – ly­ties są­vo­ka ir dis­kri­mi­na­ci­jos jos pa­grin­du drau­di­mas. Na­cio­na­li­nės šei­mų ir tė­vų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Vio­le­ta Va­si­liaus­kie­nė tei­gė, kad jos at­sto­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja pa­si­sa­ko už nu­li­nę to­le­ran­ci­ją smur­tui, ta­čiau to­kiai pre­ven­ci­jai ne­bū­ti­na ra­ti­fi­kuo­ti šio tarp­tau­ti­nio do­ku­men­to.

„Kon­ven­ci­jo­je, apie ku­rią mes kal­ba­me, yra ne vie­nas tiks­las. Tai ne tik ko­va su smur­tu, ta­čiau ir mū­sų mi­nė­tos gen­der ideo­lo­gi­jos sklai­da, ku­ri at­sisk­lei­džia ir tuo, kad įtvir­ti­na dvi iden­ti­te­to samp­ra­tas – tai yra ly­tis – sex ir gen­der“, – nuo­gąs­ta­vo V. Va­si­liaus­kie­nė.

Sei­me da­ly­ta­me do­ku­men­to ver­ti­me, ly­tis apib­rė­žia­ma kaip „so­cia­liai su­si­for­ma­vę vaid­me­nys, elg­se­na, veik­la ir bruo­žai, ku­riuos tam ti­kra vi­suo­me­nė lai­ko tin­ka­mais mo­te­rims ir vy­rams.“

Ra­gi­na ne­ma­ni­pu­liuo­ti sąvokomis

Dis­ku­si­ją mo­de­ra­vu­si Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro eks­per­tė Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad Stam­bu­lo kon­ven­ci­jo­je nė­ra nie­ko, kas nu­ro­dy­tų į ko­kią nors są­mo­nin­gai die­gia­mą ideo­lo­gi­ją. Jo­je ak­cen­tuo­ja­ma nuo smur­to nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų ap­sau­ga, smur­tau­to­jo įpa­rei­go­ji­mas at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, po­li­ti­nės prie­mo­nės, lei­sian­čios im­tis kons­truk­ty­vių veiks­mų. „Na, ly­čių ly­gy­bės as­pek­tas yra įtvir­tin­tas ir ki­to­se do­ku­men­tuo­se, sa­ky­ki­me, Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­jo­je dėl vi­sų for­mų dis­kri­mi­na­ci­jos pa­nai­ki­ni­mo mo­te­rims (ją Lie­tu­va ra­ti­fi­ka­vo 1994 m., aut. pa­sta­ba). Tad Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja čia ne­at­neš­tų nie­ko nau­jo“, – pa­ste­bė­jo ji. Tei­si­nin­kė, Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių cen­tro di­rek­to­rė Bi­ru­tė Sa­ba­taus­kai­tė pri­dū­rė, kad ver­ta pri­si­min­ti ir LR Kons­ti­tu­ci­ją, ku­rio­je jau se­niau­siai ga­ran­tuo­ta vi­sų as­me­nų ly­gy­bė prieš įsta­ty­mą.

No­rė­da­ma pa­brėž­ti, kaip kar­tais ma­ni­pu­liuo­ja­ma są­vo­ko­mis, B. Sa­ba­taus­kai­tė pa­ci­ta­vo da­lį 4-ojo kon­ven­ci­jos straips­nio. Jis skam­ba taip: „Už­ti­kri­na­ma, kad šios kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, ypač prie­mo­nes au­kų tei­sėms ap­gin­ti, Ša­lys įgy­ven­din­tų be dis­kri­mi­na­ci­jos dėl bet ko­kių prie­žas­čių, pa­vyz­džiui, bio­lo­gi­nės ar so­cia­li­nės ly­ties, ra­sės, odos spal­vos, kal­bos, re­li­gi­jos, po­li­ti­nių ar ki­to­kių pa­žiū­rų, tau­ti­nės ar so­cia­li­nės kil­mės, pri­klau­sy­mo na­cio­na­li­niai ma­žu­mai, tur­to, kil­mės, sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos, ly­ti­nės ta­pa­ty­bės, am­žiaus, svei­ka­tos būk­lės, ne­ga­lios, ci­vi­li­nės būk­lės, mig­ran­to ar­ba pa­bė­gė­lio sta­tu­so ar ki­to sta­tu­so.“

Ji pa­brė­žė, kad vi­suo­me­nė­je dis­kri­mi­nuo­ja­ma ne dėl bio­lo­gi­nių, bet dėl so­cia­li­nių veiks­nių. „Dis­kri­mi­na­ci­ja vyks­ta, pa­vyz­džiui, kai vy­ro ne­no­ri pri­im­ti į ug­dy­mo įstai­gą, nes vy­ras, ne­va, nė­ra tin­ka­mas ug­dy­ti vai­kus, kai mo­te­ris pa­ti­ria dis­kri­mi­na­ci­ją dar­bin­da­ma­si, nes, ne­va, su­si­lauks vai­kų ir ne­be­tiks dar­bui, kai vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris lai­ko­ma ne­rep­re­zen­ta­ty­vios iš­vaiz­dos ir dėl to taip pat dis­kri­mi­nuo­ja­ma“, – aiš­ki­no tei­si­nin­kė pa­brėž­da­ma, jog Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja tai­ko­ma tik smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je sfe­rai, o ne vi­sam vi­suo­me­ni­niam gy­ve­ni­mui.

Pa­sak jos, iš­ve­džio­ji­mai apie ly­ties kei­ti­mą, gen­der ideo­lo­gi­ją ar drau­di­mą vai­kus auk­lė­ti pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ne tik yra įžei­di­mas smur­to au­koms, bet ir nė­ra su­si­ję su do­ku­men­to tiks­lais ir tu­ri­niu. „Jei­gu trans as­muo, gy­ve­nan­tis šei­mo­je, pa­ti­ria smur­tą, ar­ba trans as­muo smur­tau­ja pats, ši kon­ven­ci­ja, sa­ko vie­nin­te­lį da­ly­ką – tas as­muo ly­gia­ver­tiš­kai, jei­gu yra kal­tas, so­di­na­mas į ka­lė­ji­mą, bau­džia­mas ar jam tai­ko­mos ki­tos prie­mo­nės, ar­ba, jei nu­ken­tė­jo, jis tu­ri tei­sę į ap­sau­gą ir pa­gal­bą šios kon­ven­ci­jos ri­bo­se“, – pa­aiš­ki­no LŽTC di­rek­to­rė.

Dis­ku­si­jo­se apie Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją daž­nai kar­to­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je esa­ma ap­sau­ga nuo smur­to pa­kan­ka­ma. Ta­čiau, pa­sak B. Sa­ba­taus­kai­tės, taip nė­ra. Įsta­ty­me, reg­la­men­tuo­jan­čia­me šią sri­tį, par­ašy­ta, kad spe­cia­li­zuo­ti pa­gal­bos cen­trai tei­kia pa­gal­bą tik smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je au­koms. „Va­di­na­si, tie as­me­nys, ku­rie pa­ti­ria sek­sua­li­nį smur­tą, to­kių cen­trų ar spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos ne­tu­ri. Tai dar vie­na iš nuo­sta­tų, įro­dan­čių, kad mums rei­kia šios kon­ven­ci­jos“, – pa­brė­žė B. Sa­ba­taus­kai­tė.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas Ar­nol­das Pra­ncke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­va ne­tu­rė­tų abe­jo­ti do­ku­men­to ra­ti­fi­ka­vi­mo rei­ka­lin­gu­mu. „Y­pač ži­nant, kad ne­tgi to­kios ša­lys kaip Len­ki­ja, Gru­zi­ja, Al­ba­ni­ja, Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Ru­mu­ni­ja, Ser­bi­ja ir Tur­ki­ja ne tik pa­si­ra­šė, bet ir ra­ti­fi­ka­vo kon­ven­ci­ją. Ne­ma­nau, kad jos yra ma­žiau re­li­gin­gos ar tu­rin­čios ki­to­kių tra­di­ci­nių ir ste­reo­ti­pi­nių prob­le­mų nei Lie­tu­va“, – ar­gu­men­ta­vo EK at­sto­vas.

Eu­ro­pos Ta­ry­bos (ET) gru­pės, skir­tos Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos ste­bė­se­nai, GRE­VIO na­rė Iris Lua­ra­si ar­gu­men­tus, kad dar ne vi­sos ša­lys ra­ti­fi­ka­vi­mo do­ku­men­tą, at­rė­mė sa­ky­da­ma, jog šio tarp­tau­ti­nio su­si­ta­ri­mo vi­so­je ET ne­pa­si­ra­šė tik Ar­mė­ni­ja, Azer­bai­džia­nas ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja. Pa­si­ra­šiu­sios to­liau ren­ka­si vie­ną iš dvie­jų stra­te­gi­jų. Jos ar­ba ra­ti­fi­kuo­ja Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją ir tuo­met to­bu­li­na sa­vo tei­si­nę ba­zę (Ser­bi­ja, Juo­dkal­ni­ja, Al­ba­ni­ja, etc.), ar­ba sa­vo įsta­ty­mus pri­tai­ko prie kon­ven­ci­jos stan­dar­tų ir tik tuo­met ją ra­ti­fi­kuo­ja (Vo­kie­ti­ja).