Specializuotame pagalbos centre priglaus ir gelbės vaikus
Vil­niaus Va­la­ku­pių mi­kro­ra­jo­ne du­ris at­vė­rė vai­kų, nu­ken­tė­ju­sių nuo sek­sua­li­nės prie­var­tos, pa­gal­bos cen­tras. 

Tai pir­ma­sis toks spe­cia­li­zuo­tas pa­gal­bos cen­tras Lie­tu­vo­je, kur vai­kui, pa­ty­ru­siam sek­sua­li­nį smur­tą, bus su­tei­kia­ma komp­lek­si­nė pa­gal­ba po vie­nu sto­gu – vai­ku rū­pin­sis so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, bus at­lie­ka­ma gy­dy­to­jo ap­žiū­ra, su­teik­ta psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­ja, bus vyk­do­ma apk­lau­sa, ku­rią ga­lės čia pat ste­bė­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo par­ei­gū­nai. Vai­kas cen­tre ga­lės pra­leis­ti iki tri­jų par­ų, vė­liau gy­dy­mas ir ki­ta tei­si­nė pa­gal­ba bus tei­kia­mi mo­bi­lio­sios spe­cia­lis­tų gru­pės, esan­čios vai­ko gy­ve­na­ma­ja­me ša­lies re­gio­ne.

Cen­tre pa­gal­bos su­lauks vi­si ga­li­mai nu­ken­tė­ję nuo sek­sua­li­nio smur­to Lie­tu­vos vai­kai, ne­pai­sant to, ar jie gy­ve­na vai­kų glo­bos na­muo­se, ar šei­mo­se. Iki­teis­mi­nio par­ei­gū­no ži­nia kar­tu su vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­mi bend­ru su­ta­ri­mu sek­sua­li­nė prie­var­tą pa­ty­ręs vai­kas bus nu­krei­pia­mas į šį cen­trą.

„Šis cen­tras įreng­tas sie­kiant ge­riau­siai už­ti­krin­ti nu­ken­tė­ju­sio vai­ko in­te­re­sus. Spe­cia­lus ste­bė­ji­mo kam­ba­rys, ku­ris vai­kui ne­bus kaip ti­kras, ofi­cia­lus apk­lau­sų kam­ba­rys, nes jis tuo me­tu kal­bės tik su psi­cho­lo­gu, o spe­cia­lis­tai ga­lės už­duo­ti rū­pi­mus klau­si­mus, vai­kui ne­gir­dint. Nu­ma­to­ma ir ga­li­my­bė gau­ti vai­kui trum­pa­lai­kę ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gą pa­gal po­rei­kį. Jis ga­lės čia pra­leis­ti iki tri­jų par­ų. Ša­lies re­gio­nuo­se yra su­bur­tos mo­bi­lios spe­cia­lis­tų ko­man­dos, ku­rios teiks rei­kia­mą pa­gal­bą vai­kui iš­vy­kus iš šio cen­tro“, – sa­kė pa­gal­bos cen­tro pro­jek­to vyk­dy­to­ja ir Vai­kų glo­bos na­mų „U­žuo­vė­ja“ di­rek­to­rė Gy­tė Bėkš­tie­nė.

Nu­ma­ty­ta, kad cen­tre nuo­lat dirbs 6 spe­cia­lis­tai: 2 psi­cho­lo­gai, 2 so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­jas ir ko­man­dos koor­di­na­to­rius. Taip pat pa­gal kon­trak­ti­nes su­tar­tis bus bend­ra­dar­biau­ja­ma ir cen­tre dirbs gy­dy­to­jai, pro­ku­ro­rai, teis­mo eks­per­tai.

Tre­čia­ja­me cen­tro aukš­te įreng­ti mie­ga­mie­ji kam­ba­riai, ku­riuo­se vie­nu me­tu ga­li gy­ven­ti 10 žmo­nių. Bus su­da­ro­mos to­kios są­ly­gos, kad kar­tu su vai­ku lai­ki­nai cen­tre ap­sis­to­ti ga­lės ir jo šei­ma ar jo glo­bė­jai, tad ir jiems bus ski­ria­ma spe­cia­lis­tų pa­gal­ba. Vai­kus, pa­te­ku­sius į šį cen­trą iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, lai­ki­nai cen­tre pri­žiū­rės ir jais rū­pin­sis so­cia­li­niai pe­da­go­gai.

Pagalbos centre įkurti miegamieji, kuriuose laikinai galės apsistoti nukentėję vaikai kartu su savo tėvais ar globėjais

„La­bai svar­bu psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą su­teik­ti ir nu­ken­tė­ju­sio vai­ko tė­vams. Jiems tai taip pat la­bai su­nki, skaus­min­ga trau­ma. Ypač svar­bu pa­gal­bą su­teik­ti ma­ža­me­čių vai­kų tė­vams, ka­dan­gi jie at­lie­ka svar­biau­sią vaid­me­nį vai­ko gy­ve­ni­me. Šia­me cen­tre pa­gal­bą ga­lės gau­ti ir nu­ken­tė­ju­sių tė­vų vai­kai“, – tei­gė Is­lan­di­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos agen­tū­ros va­do­vas, pro­jek­to par­tne­ris Bra­gis Guo­dbrands­so­nas.

An­tra­me aukš­te įkur­ti ad­mi­nis­tra­ci­jos ka­bi­ne­tai, o pir­ma­ja­me aukš­te įreng­tas me­di­ci­nos ka­bi­ne­tas, ša­lia jo – lau­kia­ma­sis, pri­me­nan­tis žai­di­mų kam­ba­rį, bei la­bai jau­kus, švie­sus ste­bė­ji­mo kam­ba­rys – ku­ria­me du fo­te­liai ir ma­žas sta­las. Šia­me kam­ba­ry­je bus vyk­do­ma vai­ko apk­lau­sa.

„Šis žai­di­mų kam­ba­rys kaip ma­no­me, tu­rė­tų bū­ti skir­tas vai­kams iki 10 me­tų. O apk­lau­sų kam­ba­rį sten­gia­mės pa­da­ry­ti kuo jau­kes­nį, ku­ria­me vai­kas jaus­tų­si lais­vai, ne­bi­jo­tų kal­bė­ti. Vai­kas bus pers­pė­tas, kad jis fil­muo­ja­mas. Mi­kro­fo­ną gal­būt įdė­si­me į meš­kiu­ką, kad jis ne­bau­gin­tų vai­ko. Ka­me­ra taip pat, in­teg­ruo­si­me taip, kad vai­kas ne­bi­jo­tų kal­bė­ti ir jaus­tų­si lais­vai“, – ap­ro­dy­da­ma nau­ją­jį cen­trą pa­sa­ko­jo G. Bėkš­tie­nė.

Pagalbos centro projekto vykdytoja ir Vaikų globos namų „Užuovėja“ direktorė Gytė Bėkštienė.

Vai­ko apk­lau­sa bus filmuojama

Vai­ko apk­lau­są vyk­dys tik psi­cho­lo­gas, ji bus fil­muo­ja­ma kam­ba­ry­je įreng­ta ma­ža fil­ma­vi­mo ka­me­ra. Ki­ta­me kam­ba­ry­je šią apk­lau­są tie­sio­giai ste­bė­ti ga­lės vai­ko ar­ti­mie­ji, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo par­ei­gū­nai ir no­rė­da­mi iš­siaiš­kin­ti kai ku­rias de­ta­les, ga­lės už­duo­ti klau­si­mus psi­cho­lo­gui. Kal­bė­da­ma­sis su vai­ku psi­cho­lo­gas tu­rės spe­cia­lią įran­gą, ku­ri leis gir­dė­ti už­duo­da­mus tė­vų, par­ei­gū­nų klau­si­mus ir juos už­duo­ti vai­kui. Apk­lau­sa bus įra­šo­ma – įra­šas ga­lės bū­ti pa­nau­do­tas teis­me. Pa­kar­to­ti­nė vai­ko apk­lau­sa nuo­to­li­niu bū­du, par­ei­ka­la­vus tei­sė­jui, ga­lės bū­ti vyk­do­ma ir teis­mi­nio pro­ce­so me­tu.

Pa­grin­di­nis šio cen­tro tiks­las – pa­siek­ti, jog vai­ko apk­lau­sa bū­tų vyk­do­ma tik vie­ną kar­tą ir, kad sek­sua­li­nio smur­to at­ve­jis bū­tų nu­sta­to­mos iš­kart. Pa­pras­tai vi­si me­di­ci­ni­nių ap­žiū­rų, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pro­ce­sai už­truk­da­vo il­gai,vai­kas bū­da­vo „tam­po­mas“ po skir­tin­gus, nuo­lat be­si­kei­čian­čių spe­cia­lis­tų ka­bi­ne­tus. Cen­tre pa­si­tel­kus nau­ją komp­lek­si­nį ty­ri­mo, gy­dy­mo mo­de­lį, kai vie­no­je vie­to­je vai­kui bus su­teik­ta me­di­ci­ni­nė ap­žiū­ra, įvyk­do­ma apk­lau­sa, su­tei­kia­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti dau­giau sek­sua­li­nio smur­to at­ve­jų ir pa­dė­ti di­des­niam skai­čiui vai­kų.

Pe­rė­mė­me Is­lan­di­jos patirtį

Cen­tras bu­vo įsteig­tas Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nio me­cha­niz­mo ir Lie­tu­vos biu­dže­to lė­šo­mis kar­tu su par­tne­riu – Is­lan­di­jos vy­riau­sy­bi­ne vai­ko tei­sių ap­sau­gos agen­tū­ra „Bar­na­vern­dars­to­fa“. Bū­tent ši agen­tū­ra pir­mo­ji pa­sau­ly­je su­kū­rė spe­cia­li­zuo­to vai­ko pa­gal­bos cen­tro, dar va­di­na­mo­jo vai­ko na­mo, kon­cep­ci­ja, ku­ri Is­lan­di­jo­je sėk­min­gai gy­vuo­ja jau 18 me­tų.

„Prieš dvi­de­šimt me­tų, kai pra­dė­jau dirb­ti su šia vai­ko na­mo kon­cep­ci­ja, ma­niau, kad tai bus tik eks­pe­ri­men­tas, vyk­siąs Is­lan­di­jo­je. Ta­čiau pra­dė­ję įgy­ven­din­ti vai­ko na­mo pro­jek­tą su­pra­to­me, kad yra dau­gy­bę vai­kų sek­sua­li­nio smur­to at­ve­jų ir ši kon­cep­ci­ja pa­de­da tuos at­ve­jus ge­riau nu­sta­ty­ti bei su­teik­ti vi­sa­pu­siš­ką pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­siems vai­kams. La­bai grei­tai mū­sų pa­tir­tį pe­rė­mė vi­sos Šiau­rės ša­lys. Džiau­giuo­si ir svei­ki­nu Lie­tu­vą, ku­ri yra pir­mo­ji ša­lis esan­ti už Šiau­rės ša­lių ri­bų, ku­rio­je įsteig­tas toks komp­lek­si­nę pa­gal­bą vai­kams tei­kian­tis cen­tras. Šią kon­cep­ci­ją pra­de­da įgy­ven­din­ti ir Kip­ras, Lat­vi­ja, Ang­li­ja, ta­čiau jūs esa­te pir­mie­ji jau tu­rin­tys to­kį cen­trą“, – tei­gė B. Guo­dbrands­so­nas.

Islandijos Vaiko teisių apsaugos agentūros vadovas, projekto partneris Bragis Guodbrandssonas

Jo tei­gi­mu, kiek­vie­nas sek­sua­li­nio smur­to at­ve­jis yra la­bai uni­ka­lus, to­dėl ne­ga­li­ma tiks­liai nu­sta­ty­ti, per kiek lai­ko pa­vyks iš­gy­dy­ti vai­ką. Vis­kas pri­klau­so nuo nu­si­kal­ti­mo po­bū­džio vai­ko pri­gim­ties, vai­ko tė­vų po­žiū­rio. At­siž­velg­da­mas į sa­vo ša­lies pa­tir­tį jis tei­gė, kad pa­pras­tai vyk­dant gy­dy­mą to­kia­me cen­tre ir su­tei­kiant komp­lek­si­nę pa­gal­bą, pa­vyks vai­ką iš­gy­dy­ti per ke­le­tą mė­ne­sių, įvyk­džius 12 gy­dy­mo se­si­jų. Bet yra ir at­ve­jų, kai trau­mos bū­na la­bai skau­džios ir il­ga­lai­kės ir vai­ko gy­dy­mui pri­rei­kia net ke­le­rių me­tų.

Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Da­gas Mal­me­ris Hal­vor­se­nas pa­brė­žė, kad Lie­tu­va yra pir­mo­ji iš Bal­ti­jos ša­lių, pa­si­nau­do­ju­si Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nio me­cha­niz­mo lė­šo­mis, įgy­ven­di­nant pa­gal­bos cen­tro vai­kams, nu­ken­tė­ju­siems nuo sek­sua­li­nės prie­var­tos, pro­jek­tą.

„Ma­nau, mes vi­si džiau­gia­mės, jog pa­ga­liau po vie­nu sto­gu bus su­teik­tos vi­sos vai­kui, nu­ken­tė­ju­siam nuo sek­sua­li­nio smur­to ir jo ar­ti­mie­siems, rei­ka­lin­gos pa­slau­gos. Džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vos spe­cia­lis­tai tu­rė­jo ga­li­my­bę da­ly­vau­ti kva­li­fi­kuo­tuo­se mo­ky­muo­se, ku­riuo­se sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­no­si pa­ty­rę Is­lan­di­jos lek­to­riai. Tai su­da­rė są­ly­gas Lie­tu­vai pe­rim­ti pa­čią ge­riau­sią Is­lan­di­jos pa­tir­tį, įgy­tą dir­bant su vai­kais, pa­ty­ru­siais sek­sua­li­nę prie­var­tą. Bū­tent komp­lek­si­nių pa­slau­gų tei­ki­mo nu­ken­tė­ju­siam vai­kui iki šiol Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­jo­me ir to la­bai trū­ko. Vai­kų sek­sua­li­niai at­ve­jai nė­ra pa­vie­niai, to­dėl šis pro­jek­tas pa­si­rink­tas ne­at­si­tik­ti­nai. Nors smur­to at­ve­jų skai­čiai au­ga, ti­kiuo­si, kad šis cen­tras su­si­lauks la­bai ma­žai lan­ky­to­jų“, sa­kė so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė.

Lie­tu­vos vai­ko tei­sių ap­sau­gos duo­me­ni­mis, 2013 me­tais nu­sta­ty­ta 90 vai­kų sek­sua­li­nio smur­to at­ve­jų, 2014-ai­siais – 69 at­ve­jai, 2015-iai­siais – 103 at­ve­jai.