Specialiuosius poreikius nustatinės ne tik medikai
So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) siū­lo nau­ją ne­įga­lių­jų spe­cia­lių­jų po­rei­kių ver­ti­ni­mo ir ten­ki­ni­mo mo­de­lį. Tei­gia­ma, kad jis žmo­nėms su­teiks pa­lan­kes­nių ga­li­my­bių gau­ti nuo­la­ti­nę slau­gą ar prie­žiū­rą. Kar­tu ti­ki­ma­si šį pro­ce­są pa­da­ry­ti skaid­res­nį, juo­lab kad pa­sta­ruo­ju me­tu ne­trū­ko ko­rup­ci­jos ir ky­ši­nin­ka­vi­mo skan­da­lų.

Siekiama nustatyti dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros specialiuosius poreikius, pagal kuriuos bus skiriamos išlaidų tikslinės kompensacijos. Taip pat numatoma į neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimą įtraukti socialinius darbuotojus.

SADM teigia, kad bus panaikinti didelis atotrūkis tarp neįgaliesiems skiriamų tikslinių kompensacijų ir įstatymuose įtvirtintos diskriminacinės nuostatos dėl amžiaus. O savivaldybių atstovai abejoja, ar tikrai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) komisijų nariai atsižvelgs į socialinių darbuotojų teikiamas išvadas, nes galutinį žodį vis vien tars komisijų nariai.

Neįgaliųjų socialinės integracijos, Transporto lengvatų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pataisas parengusi SADM siūlo savivaldybes įpareigoti vertinti asmens, kurio specialieji poreikiai nustatomi, savarankiškumą kasdienėje veikloje. Šiuo metu jie nustatomi tik pagal medicininius kriterijus.

Be to, numatoma keisti tikslinių kompensacijų neįgaliesiems dydį, vietoj dviejų išmokų įvesti keturias. Siūloma nustatyti du tikslinių kompensacijų lygius slaugomiems asmenims (291 euro arba 213 eurų) bei du priežiūros ir pagalbos išlaidų tikslinių kompensacijų lygius (123 eurų arba 67 eurų).

Premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva įstatymų projektuose visos numatytos tikslinės kompensacijos padidintos 11,2 euro. Taip siekiama užtikrinti didesnes išmokas.

SADM siūlomomis pataisomis numatoma nebeskirti transporto išlaidų kompensacijų (9,5 euro per mėnesį), jos būtų mokamos tik asmenims, kuriems tokių kompensacijų poreikis buvo nustatytas iki pakeitimų įsigaliojimo. Taip pat norima suteikti galimybę dėl tikslinės kompensacijos skyrimo kreiptis ne tik neįgaliajam, bet ir jo sutuoktiniui, giminaičiui ar socialines paslaugas teikiančiam asmeniui ir sudaryti galimybę tikslines kompensacijas teikti ir nepinigine forma – asmeninio asistento, slaugos, transporto paslaugomis.

Ministerija aiškina, kad pakeitimais siekiama sumažinti atotrūkį tarp tikslinių kompensacijų dydžių, sudaryti geresnes galimybes asmenims tenkinti specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros poreikius. Taip pat numatoma galimybė tikslines kompensacijas pakeisti asmeniui reikalingomis paslaugomis, jeigu tikslinė kompensacija naudojama ne pagal paskirtį

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1-osios. Papildomų lėšų poreikis – apie 14 mln. eurų pirmaisiais metais. Savivaldybėms asmenų savarankiškumui vertinti per metus gali reikėti apie 1,8 mln. eurų.

SADM duomenimis, šalyje gyvena 245 tūkst. neįgaliųjų, iš kurių 41 tūkst. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o 56 tūkst. asmenų – nuolatinės priežiūros poreikis.

SADM duomenimis, šalyje gyvena 245 tūkst. neįgaliųjų, iš kurių 41 tūkst. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o 56 tūkst. asmenų – nuolatinės priežiūros poreikis. Šiuo metu senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, gauna perpus mažesnes tikslines kompensacijas nuolatinei priežiūrai nei darbingo amžiaus asmenys.

Vertins svarbias aplinkybes

NDNT direktorius Manfredas Žymantas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad savivaldybių socialinių darbuotojų įtraukimas į NDNT komisijų darbą nustatant specialiuosius poreikius didelės sumaišties neturėtų sukelti. Mat prieš kelerius metus buvo vykdomas bandomasis projektas Ukmergės, Biržų, Utenos rajonuose, Elektrėnų savivaldybėje, Alytaus mieste ir rajone, kai vertinimą atliko tiek NDNT specialistai, tiek socialiniai darbuotojai.

Be kita ko, norima sudaryti galimybę tikslines kompensacijas teikti ir nepinigine forma – asmeninio asistento, slaugos, transporto paslaugomis."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Anot M. Žymanto, palyginus jų vertinimus, didelių neatitikimų neaptikta.

„Žmogui dėl to, kad bus daugiau slaugos ir priežiūros lygių, blogiau nebus. Mūsų tarnybai tai bus papildomas darbas“, – sakė NDNT direktorius.

Anot jo, socialinių darbuotojų numatomas pildyti vertinimas bus tarsi medicininės dalies priedas, kad būtų galima realiau įvertinti besikreipiančio žmogaus galimybes. Mat sergantieji ta pačia liga gali būti labai skirtingos būklės. Be to, labai svarbu, kokioje aplinkoje asmuo gyvena. O tai geriausiai žino socialiniai darbuotojai, esantys arčiau žmonių nei NDNT teritorinių skyrių darbuotojai.

Lieka abejonių

„Lietuvos žinių“ kalbinti merijų socialinės paramos skyrių darbuotojai tikino nesikratantys galimo naujo įpareigojimo. Praktikoje jie susiduria su atvejais, kai pagal socialinį vertinimą asmuo jau turėtų būti neįgalus, bet medikai nesutinka nustatyti jam neįgalumo ir specialiųjų poreikių, nes tam nepakanka medicininių duomenų.

„Kartais medicininiu požiūriu žmogus labai serga, tačiau socialiai yra labai savarankiškas. Būna ir priešingai – ligų pluoštas menkas, bet žmogus nesavarankiškas ir be pagalbos neišsiverčia. Tad jei bus leista socialiniams darbuotojams daryti įtaką specialiųjų poreikių nustatymui, bus labiau išlaikomas socialinis teisingumas“, – kalbėjo Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė.

STT direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teigimu, neįgalumo nustatymo srityje korupcijos apraiškos tebėra sisteminės.

Ji pažymėjo, kad nustatant specialiuosius poreikius asmenų socialinis savarankiškumas vertinamas ir dabar, bet tai daroma labiau atsižvelgiant į medicininius duomenis ir medikų išvadas.

Anot L. Pocevičiūtės, prieš gerą dešimtmetį savivaldybių socialiniai darbuotojai dalyvaudavo NDNT veikloje ir galėdavo išdėstyti savo poziciją dėl neįgaliųjų gebėjimo apsitarnauti, tačiau nusprendus, kad specialiųjų poreikių nustatymas turėtų būti vertinamas vien pagal medicininius kriterijus, socialiniai darbuotojai NDNT tapo nelabai nepageidautini.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė teigė abejojanti, ar iš tiesų socialinių darbuotojų teikiamos išvados dėl specialiųjų poreikių nustatymo konkrečiam asmeniui turėtų didelę įtaką NDNT komisijų sprendimams. Mat komisijų nariai gali labiau vadovautis medikų, o ne socialinių darbuotojų išvadomis.

„Geriausia bus tai, kad socialiniai darbuotojai iškart galės įvertinti, kokių socialinių paslaugų žmogui reikia“, – sakė S. Dumbliauskienė.

Reikia pasirengti

Pagal siūlomą naują modelį NDNT komisijoms teikiamą specialiųjų poreikių vertinimą sudarytų dvi dalys. Pirma – medicininė, joje duomenis apie sveikatos būklę pateiktų asmenį gydantis gydytojas. Antra – asmens veiklos ir gebėjimų vertinimas, jį atliktų savivaldybių darbuotojai, pildydami tam tikrą klausimyną, parengtą vadovaujantis Tarptautine funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacija.

Šakietė L. Pocevičiūtė neslėpė, jog norint į NDNT komisijų darbą įtraukti socialinius darbuotojus reikia kelti jų kvalifikaciją, kad jie įgytų daugiau žinių. Taip pat reikalinga metodika, į ką turėtų atkreipti dėmesį socialinis darbuotojas, spręsdamas apie žmogaus neįgalumą, jo specialiuosius poreikius.

S. Dumblauskienė minėjo, kad vien kvalifikacijos kėlimo savivaldybių socialiniams darbuotojams gali neužtekti. „Manau, kad gali prireikti papildomų socialinių darbuotojų tiek savivaldybių socialinės paramos skyriuose, tiek ir socialinių paslaugų centruose. Tai bus papildoma našta savivaldybių biudžetams“, – kalbėjo ji.

Skendi skandalų migloje

Vienas pertvarkos siekių, apie kurį viešai nekalbama, – noras, kad NDNT komisijų veikla taptų skaidresnė. Tam ir turėtų pasitarnauti į jų veiklą įtraukiami socialiniai darbuotojai.

Be to, keisti dabartinę tvarką verčia NDNT neretai sukrečiantys korupcijos skandalai. Prieš savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos nustatant negalią. Įtarimai pareikšti NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėjai.

Vasarą STT pranešė tirianti keliasdešimt korupcinių nusikaltimų epizodų, kai neįgalumas ar darbingumas žmonėms buvo nustatomas davus kyšį. Įtarimai pateikti devyniems NDNT Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių padalinių tarnautojams, taip pat gydytojui, klinikos savininkui ir keliems pacientams. Pacientų galbūt duoti kyšiai siekia 400–600 eurų.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiauliuose iki šiol nepamiršta tariamai kone aklos dabar jau buvusio Seimo nario Edvardo Žakario padėjėjos Virginijos Račienės istorija. Nors moteris medicinos ekspertų buvo pripažinta apakusi net 90 proc., tai netrukdė jai vairuoti automobilį ar skaityti be akinių.

Be to, paaiškėjo, kad ir politikės dukra Eglė Ruzgienė, buvusi visuomeninė parlamentaro E. Žakario patarėja, taip pat buvo pasirūpinusi neįgalumo pažyma.

Esą netektas 70 proc. darbingumas dėl regos sutrikimų nekliudė jai darbuotis Šiaulių ligoninėje anesteziologės padėjėja ir slaugytoja, o prireikus – talkinti operacinėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis jau anksčiau viešai žadėjo peržiūrėti galimybes optimizuoti NDNT veiklą.

STT direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teigimu, neįgalumo nustatymo srityje korupcijos apraiškos tebėra sisteminės. Anot jo, pareigūnai aptinka korupcijos apraiškų nustatant neįgalumą ir darbingumą daugiau nei 15 metų.

SADM vadovų susirūpinimą kelia ir tai, kad, patikrinus NDNT priimtus sprendimus dėl neįgalumo ar nedarbingumo nustatymo, tenka atšaukti apie 5 proc. specialistų sprendimų. Todėl dar vasarą Linas Kukuraitis viešai pažadėjo peržiūrėti galimybes optimizuoti NDNT veiklą.

„Kartu ir pasižiūrėti, kaip NDNT galėtų veikti efektyviau, kaip būtų galima labiau „elektronizuoti“ santykius su žmonėmis ir palikti kaip galima mažiau neprižiūrimo santykio tiesiogiai su galimos paramos ar pažymų gavėjais“, – tuomet teigė jis.