Sovietmečio paveldui – „kovų ir kančių“ atminties taryba?
Lie­tu­vių su­kur­ti žy­miau­si so­viet­me­čio epo­chos kū­ri­niai tu­rė­tų bū­ti iš­sau­go­ti, o kas ver­tin­ga, ga­lė­tų spręs­ti spe­cia­li „Ko­vų ir kan­čių at­min­ties ap­sau­gos ta­ry­ba“. To­kią idė­ją per­ša Gra­ži­nos Drė­mai­tės va­do­vau­ja­ma Vals­ty­bi­nė kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ja (VKPK).

At­kak­liu Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų gy­ni­mu pa­gar­sė­ju­si ko­mi­si­ja pra­ėju­sią sa­vai­tę dar kar­tą pa­de­mons­tra­vo rū­pes­tį so­viet­me­čio pa­vel­du. Re­gis, nu­kė­lus so­vie­ti­nės pro­pa­gan­dos kū­ri­nius Vil­niu­je, at­ėjo me­tas dis­ku­tuo­ti ir apie li­ku­sias skulp­tū­ras – tik jau kon­kre­tiems vei­kė­jams.

Tik žy­mius ir tik lietuvių

Pra­ėju­sią sa­vai­tę ko­mi­si­ja pri­ėmė spren­di­mą ir nu­spren­dė pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei su­da­ry­ti, pa­sak do­ku­men­to, „Ko­vų ir kan­čių at­min­ties ap­sau­gos ta­ry­bą dėl so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­vel­do ver­ti­ni­mo“.

Spren­di­me, be ki­ta ko, pa­brėž­ta, kad kal­ba ei­na apie „žy­miau­sius so­viet­me­čio epo­chos kū­ri­nius, su­kur­tus Lie­tu­vos me­ni­nin­kų“, ku­rie „tu­ri bū­ti iš­sau­go­ti at­ei­ties kar­toms moks­li­niam pa­ži­ni­mui bei vi­suo­me­ni­niam nau­do­ji­mui“.

Taip pat siū­lo­ma Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ini­ci­juo­ti „Pa­vel­do tvar­ky­bos reg­la­men­to dėl so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio ka­rių ka­pų tvar­ky­mo par­en­gi­mą“.

VKPK spren­di­me „dėl So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos ir anek­si­jos lai­ko­tar­pio Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo“ dės­to­ma, kad da­lis so­viet­me­čio pa­vel­do – trau­mi­nės pa­tir­ties liu­di­nin­kas, kad šio pa­vel­do ver­ti­ni­mas konf­lik­tiš­kas.

„Pa­kan­ka­mos chro­no­lo­gi­nės bei psi­cho­lo­gi­nės dis­tan­ci­jos trū­ku­mas pro­vo­kuo­ja „ne­san­tai­kos ver­tės“ at­si­ra­di­mą bei nu­le­mia šios XX a. skaus­min­go­jo pa­vel­do da­lies įvar­di­ji­mą „sve­ti­mu“. Pa­vel­do­sau­ga tu­rė­tų va­do­vau­tis pra­ei­ties ne­grįž­ta­mu­mo pri­nci­pu ir sau­go­ti pa­vel­dą to­kį, koks jis yra, o ne to­kį, ko­kio no­rė­tų­si“, – pri­du­ria­ma spren­di­me.

Tas konf­lik­tiš­ku spren­di­me įvar­din­tas pa­vel­das – tai ir P. Cvir­kos pa­mink­las, ir ka­rių ka­pai.

Ko­mi­si­jos na­riai susiginčijo

Tie­sa, pri­imant to­kį spren­di­mą ko­mi­si­jos na­riai ne­bu­vo vie­nin­gi, o pats klau­si­mo svars­ty­mas pra­si­dė­jo nuo G. Drė­mai­tės pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos, kad yra gau­ti „vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų“ raš­tai, ku­riuo­se ra­gi­na­ma Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras at­sta­ty­ti.

An­tai ko­mi­si­jos na­rė na­rė Na­dež­da Spi­ri­do­no­vie­nė ne­pri­ta­rė siū­lo­mam ta­ry­bos pa­va­di­ni­mui ir siū­lė ją va­din­ti So­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos ta­ry­ba. Jai an­tri­no ir ki­tas ko­mi­si­jos na­rys Au­gis Gu­čas.

„Tei­si­niu po­žiū­riu šis spren­di­mo pro­jek­tas nė­ra tin­ka­mas. Tai – dek­la­ra­ci­ja. Rei­kė­tų įvar­din­ti spe­cia­lis­tų iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę, pa­teik­ti ar­gu­men­tus. Spren­di­mas yra per abs­trak­tus“, – par­eiš­kė ir ko­mi­si­jos na­rys Dei­vy­das Rim­ke­vi­čius..

Nuo­mo­nėms iš­sis­ky­rus dėl siū­lo­mos steig­ti ta­ry­bos pa­va­di­ni­mo pri­si­rei­kė bal­sa­vi­mo – „už“ bu­vo tik 5 ko­mi­si­jos na­riai. O kaip ro­do ko­mi­si­jos po­sė­džio pro­to­ko­las, „prieš“ siū­lo­mą spren­di­mo pro­jek­tą bal­sa­vo vie­nas ko­mi­si­jos na­rys. Ko­mi­si­ją su­da­ro 12 na­rių.

Po S. Ne­ries at­eis ei­lė ir V. My­ko­lai­čiui-Putinui

Is­to­ri­kas dr. Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius sa­kė, kad iš VKPK do­ku­men­te pa­teik­tų tei­gi­nių aps­kri­tai su­nku su­pras­ti, ko no­ri­ma. „Ko­vų ir kan­čių at­min­ties ap­sau­ga“ ir so­vie­ti­nis pa­vel­das – kas čia bend­ra?

„Neį­si­vaiz­duo­ju nei ju­ri­diš­kai, nei kul­tū­riš­kai, nei po­li­tiš­kai, kaip ta ta­ry­ba ga­lė­tų bū­ti su­si­ju­si su so­viet­me­čio pa­vel­do sau­go­ji­mu ar ver­ti­ni­mu. Ta­ry­bos pa­va­di­ni­mas min­tį kreip­tų vi­sai ki­ta link­me, ne­gu nu­ro­do­ma. Kai nė­ra nei kon­cep­ci­jos, nei ko, su­nku su­pras­ti“, – svars­tė is­to­ri­kas.

Tai, kad spren­di­me ak­cen­tuo­ja­mi tik lie­tu­vių su­kur­ti kū­ri­niai – ir­gi ma­žų ma­žiau­siai keis­ta. „Ne­su gir­dė­jęs, kad kas nors ci­vi­li­zuo­to­je vi­suo­me­nė­je skirs­ty­mų sa­vo skulp­tū­rų pa­gal au­to­rių kil­mę – tai non­sen­sas, sve­ti­mas Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jai. Kul­tū­ri­nis pa­vel­das yra ne­prik­lau­so­mai, kas su­kū­rė: lie­tu­vių ar­chi­tek­tas, dai­li­nin­kas, skulp­to­rius ar kas ki­toks“, – ste­bė­jo­si A. Kas­pa­ra­vi­čius.

Spren­di­me pa­mi­nė­tas tik pa­mink­las P. Cvir­kai, ta­čiau iš­ta­rus šią pa­var­dę, su­pran­ta­ma, seks ir ki­tos: S. Nė­ris, L. Gi­ra ir ki­ti.

„Ir jei jau prie­ita ir mes pra­de­da­me nuo P. Cvir­kos, S. Nė­ries, čia dar ga­li­ma ir A. Vie­nuo­lį-Žu­kaus­ką pri­dė­ti, ir vi­są ei­lę ki­tų. Ir V. My­ko­lai­tį-Pu­ti­ną – ir­gi so­vie­ti­nis pro­fe­so­rius. Tie­są sa­kant, iš­sky­rus tuos, ku­rie 1944 m. pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos į Va­ka­rus, ne­ra­siu rim­tes­nio kul­tū­ros žmo­gaus XX a. vi­du­ry­je ir II pu­sė­je iki 1990 m. ku­ris vie­naip ar ki­taip ne­bū­tų bend­ra­dar­bia­vęs ir ne­bū­tų pa­si­tar­na­vęs tai sis­te­mai. Mes ne­ga­li­me tu­rė­ti XX a. jo­kios is­to­ri­nės pa­tir­ties 100 proc. am­pu­ta­vę so­viet­me­tį“, – pri­dū­rė is­to­ri­kas.

An­tai vos nuo Ža­lio­jo Vil­niaus til­to iš­ke­lia­vo skulp­tū­ros, in­te­lek­tua­lai pra­dė­jo rink­ti par­ašus, kad me­mo­ria­li­nė len­ta ka­pi­to­nui Jo­nui No­rei­kai – ge­ne­ro­lui Vė­trai bu­tų nu­im­ta nuo Moks­lų Aka­de­mi­jos bib­lio­te­kos sie­nos. Vie­šo­jo­je erd­vė­je aiš­ki­na­ma­si ir dis­ku­tuo­ja­ma, ar žy­mūs re­zis­ten­ci­jos da­ly­viai Ka­zys Škir­pa, Jo­nas No­rei­ka ne­da­ly­va­vo Ho­lo­kaus­te vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais. Pa­na­šu, kad dis­ku­si­jos dėl is­to­ri­nės at­min­ties – tik įsi­bė­gė­ja.