Sostinės meras dar tiesia kilimo taką
Aki­vaiz­džiau­sias po­ky­tis sos­ti­nė­je, ku­riai jau vie­nus me­tus va­do­vau­ja li­be­ra­las Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, – po di­de­lių ba­ta­li­jų pa­ga­liau nuo Ža­lio­jo til­to nu­kel­tos so­vie­ti­nės skulp­tū­ros. Ta­čiau per­mai­nos de­šim­ty­se di­džiu­lį mies­to tur­tą val­dan­čių sa­vi­val­dy­bės įmo­nių – ne to­kios ma­to­mos.

Vil­nius iš­gy­ve­no pir­muo­sius „po­zuo­ki­nės“ eros, ku­rios sim­bo­lis – R. Ši­ma­šius, me­tus. Duo­da­mas in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ jis pri­pa­ži­no, kad da­bar­ti­nės mies­to val­džios dar­bo re­zul­ta­tai dar tik „ka­la­si“. Iki šiol to­li gra­žu ne vis­kas klo­jo­si sklan­džiai: pa­keis­ti su mies­to tur­tu kaip su sa­vu be­siel­gian­čius įmo­nių va­do­vus ne­leng­va, o iš­nuo­mo­tas sos­ti­nės ši­lu­mos ūkis – aps­kri­tai ne­si­bai­gian­ti bė­da. Me­ras už­si­mi­nė, kad mies­tie­čių nuo­mo­nės tei­rau­sis rim­čiau – Vil­nius gal­būt bus pir­mas, ku­ris su­rengs ti­krą ple­bis­ci­tą.

„Do­va­nos“ neišsisėmė

– Pa­lan­kiai jus ver­ti­nan­čių gy­ven­to­jų per vie­nus me­tus su­ma­žė­jo apie 5 proc., ne­pa­lan­kiai – pa­di­dė­jo apie 4 pro­cen­tus. Tai ro­do „Vil­mo­rus“ apk­lau­sos. Ko­kių mies­tie­čių lū­kes­čių ne­pa­tei­si­no­te?

– Su vil­nie­čiais bend­rau­ju ne­ma­žai, kas sa­vai­tę va­žiuo­ju į kiek­vie­ną se­niū­ni­ją. Jaus­mas toks, kad lū­kes­čių – la­bai daug. Esa­ma na­tū­ra­laus nu­si­vy­li­mo il­ga­me­te po­li­ti­ka. Re­gis, žmo­nės ver­ti­na tai, kad sten­gia­ma­si nuo­šir­džiai ir rea­liai spręs­ti rei­ka­lus. Kuo to­liau, tuo dau­giau re­zul­ta­tų bus ma­ty­ti. Šie­met pa­sik­lo­jo­me pa­ma­tus, sa­ky­ki­me, ki­li­mo ta­ką Vil­niui, kad ga­lė­tu­me spar­čiai ju­dė­ti to­liau.

– Šil­dy­mas, vie­ša­sis trans­por­tas, gat­vės – tai, ma­tyt, prob­le­mos, apie ku­rias daž­niau­siai kal­ba mies­tie­čiai. Štai per­nai lie­pą LŽ sa­kė­te, kad „Vil­niaus ener­gi­ja“ par­uo­šė bom­bą – mo­kes­čiai už šil­dy­mą di­dės. Ir iš tie­sų 36 tūkst. vil­nie­čių prieš Ka­lė­das ga­vo sąs­kai­tas už karš­tą van­de­nį, su­var­to­tą prieš 5–6 me­tus. Vi­du­ti­niš­kai po 60 eu­rų.

– „Do­va­nos“ ne­iš­si­sė­mė. Tas sąs­kai­tas ver­ti­nu kaip po­li­ti­kos ir vers­lo su­siė­ji­mą, kai jiems ap­si­mo­kė­jo mo­kes­čius už pa­slau­gas nu­kel­ti po rin­ki­mų. Tai ir bu­vo pa­da­ry­ta. Yra tei­si­nių mo­men­tų, tei­si­nių gin­čų, ta­čiau tą­kart bu­vo už­deg­ta ža­lia švie­sa, kad sąs­kai­tas žmo­nėms bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti po rin­ki­mų. Šian­dien ne­ma­tau dau­giau to­kio ly­gio „staig­me­nų“.

– Ki­tą­met baig­sis Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų nuo­mos su­tar­tis. Vals­ty­bės kon­tro­lė jau au­di­tuo­ja, kaip pa­si­reng­ta ši­lu­mos ūkio pe­rė­mi­mui, kaip sa­vi­val­dy­bė­je kon­tro­liuo­ja­mas su­tar­čių vyk­dy­mas. Ko ga­li­me ti­kė­tis?

– Taip, yra ki­to­kio po­bū­džio siurp­ri­zų nuo 2017 me­tų ba­lan­džio 1 die­nos pe­ri­mant mies­to ši­lu­mos tink­lus, vi­są ener­ge­ti­nį ūkį, vi­są nuo­sa­vy­bę. Vyks­ta įvai­rių dis­ku­si­jų dėl „Vil­niaus ener­gi­jos“: ir dėl to, kad do­ku­men­tai ne­ro­do­mi, ir dėl to, kad tur­tui ver­tin­ti nie­kaip ne­pa­vyks­ta kar­tu pa­sam­dy­ti eks­per­tų, nors pa­gal su­tar­tį tai yra pri­va­lo­ma. Pro­ce­są ban­do­ma vi­saip vil­kin­ti, mė­gi­na­ma į są­nau­das įtrauk­ti tai, kas ne­tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta. Tai vyks­ta kiek­vie­na­me žings­ny­je. Bet var­to­to­jams tai ne­tu­rė­tų at­si­liep­ti.

O dėl tur­to ver­tės bet ku­riuo at­ve­ju bus dis­ku­tuo­ja­ma. Kils klau­si­mas, ko­kios ver­tės tur­tas pa­im­tas, ko­kios ver­tės grą­žin­tas. Tai vie­nas es­mi­nių klau­si­mų. Nes pa­gal su­tar­tį tur­tas tu­ri bū­ti grą­žin­tas to­kios pa­čios būk­lės. Jei­gu ma­žes­nės ver­tės – tu­rė­si­me gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, jei­gu di­des­nės – pri­va­lė­si­me su­mo­kė­ti už ver­tės pa­di­di­ni­mą. Ir na­tū­ra­lu, kad tai yra gry­ni pi­ni­gai.

Vie­nur – pa­lai­da ba­la, ki­tur – fi­nan­sų bėdos

– Esa­te kar­to­jęs, kad sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se ne­ga­li bū­ti jo­kios to­le­ran­ci­jos ko­rup­ci­jai. Bet štai „Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jai“ nuo 2009 me­tų va­do­vau­ja Re­na­tas Dū­do­nis. Su šia bend­ro­ve ir jos va­do­vu su­si­ju­sios STT kra­tos, įvai­rūs in­te­re­sų pa­inio­ji­mai ir dau­gy­bė ki­tų ne­gra­žių is­to­ri­jų. Jūs dar sau­sį reiš­kė­te abe­jo­nių, o prieš po­rą sa­vai­čių sa­kė­te, kad jis tu­ri at­sis­ta­ty­din­ti. Ko­dėl mies­tas li­gi šiol sam­do to­kį va­do­vą?

– Man at­skai­tin­ga val­dy­ba ir jos pir­mi­nin­kas. Jie pri­ima spren­di­mus. Jie tu­rė­jo la­bai rim­tų po­kal­bių ir spren­di­mus tam ti­kra pra­sme ati­dė­lio­jo. Tai man at­ro­do keis­to­ka. Ma­nau, kad tie da­ly­kai bus iš­spręs­ti – il­gai lauk­ti ne­rei­kės.

– Pri­va­ti bend­ro­vė to­kio va­do­vo, ma­tyt, nie­ka­da ne­sam­dy­tų. O mi­ni­mos bend­ro­vės val­dy­bo­je yra ir Li­be­ra­lų są­jū­džio še­šė­li­nis fi­nan­sų mi­nis­tras eko­no­mis­tas Gied­rius Du­se­vi­čius. Gal jums tie­siog trūks­ta sver­tų at­leis­ti ne­tin­ka­mai be­sit­var­kan­čius va­do­vus?

– Vi­so­se sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se bū­ta prob­le­mų, jos bu­vo la­bai skir­tin­gos. Vie­nur – aps­kri­tai pa­lai­da ba­la, ki­tur – blo­gi fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai. R. Dū­do­nio val­do­ma bend­ro­vė pa­si­žy­mė­jo ge­rais re­zul­ta­tais. Bet svar­būs ir re­pu­ta­ci­jos da­ly­kai, jų ne­nu­ver­ti­nu.

– Spren­di­mai, kaip par­odė bend­ro­vės „Grin­da“ va­do­vo Al­gi­man­to Vi­lū­no at­ve­jis, už­trun­ka. Jis at­leis­tas prieš sa­vai­tę.

– Šian­dien tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ta nau­jo­jo va­do­vo at­ran­ka.

– Dar per­nai ru­de­nį Vil­niaus ta­ry­bos na­rė Auš­ra Mal­dei­kie­nė pa­skel­bė in­for­ma­ci­ją apie pra­ban­gių vi­su­rei­gių nuo­mą sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se. Pa­aiš­kė­jo, kad ir „Laz­dy­nų ba­sei­ne“ ne­tvar­ka: įstai­ga ne­mo­ka sko­lų, o per­ka pra­ban­giau­sius ra­šik­lius .

– Lai­ki­na­sis „Grin­dos“ va­do­vas ir ki­ti da­bar su­ka gal­vas, kur tą vi­su­rei­gį dė­ti.

– Ne vie­ną, o du 2013 ir 2015 me­tų vi­su­rei­gius „Toyo­ta Land Crui­ser“.

– Nie­kas ne­no­ri į juos sės­ti – kaip už­keik­tus pri­ima. Taip, tie da­ly­kai su­kė­lė abe­jo­nių, ta­čiau ne tai yra pa­grin­di­nė prob­le­ma. At­leis­ti va­do­vą dėl to, kad jis va­ži­nė­ja vi­su­rei­giu, – gal­būt skam­ba iš­kil­min­gai. Kar­tais gal­būt ir rei­kia tai pa­da­ry­ti, jei ri­ba dras­tiš­kai per­žen­gia­ma. Ta­čiau di­džio­ji va­do­vo nuo­dė­mė yra ki­ta: lė­šos iš­švais­to­mos ne dėl bran­gios ma­ši­nos, o dėl blo­gų spren­di­mų ir ne­ga­lė­ji­mo pa­aiš­kin­ti, ko­dėl tai da­ro­ma. Pa­vyz­džiui, ele­men­ta­rus da­ly­kas – GPS įren­gi­nių die­gi­mas snie­go va­ly­mo ma­ši­no­se. Juos tie­siog jė­ga te­ko dieg­ti, pa­sip­rie­ši­ni­mas bu­vo la­bai rim­tas.

– Tos įmo­nės veik­la įvai­riau­sia: ji tai­so ke­lius, klo­ja ply­te­les, pri­žiū­ri ir gau­do be­na­mius gy­vū­nus ir t. t. Ar ti­krai sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų tuo už­siim­ti?

– Apie tai svars­to­me nuo­lat. Klau­si­mas, kiek su­bran­gos dar­bų to­kia įmo­nė ga­li at­lik­ti. Štai kad ir gat­vių va­ly­mas žie­mą: tar­si „Grin­da“ va­lo, bet vi­sur – su­bran­ga. Kam ta­da tos įmo­nės, kaip tar­pi­nin­ko, rei­kia? Yra ar­gu­men­tų tu­rė­ti sa­vo įmo­nę ir ar­gu­men­tų jos ne­tu­rė­ti. Ir val­dy­bai dar bus dar­bo iš­gry­nin­ti bend­ro­vės veik­los mo­de­lį.

Žmo­giš­kų san­ty­kių krizė

– „Laz­dy­nų ba­sei­nas“, kaip pa­aiš­kė­jo, vo­gė ši­lu­mos ener­gi­ją, ki­tų sa­vi­val­dy­bės įmo­nių va­do­vai ir­gi el­gė­si bend­ro­vė­se kaip ka­ra­li­jo­se. Tai yra mies­to tur­to val­dy­to­jai. Ar to­kia pra­kti­ka iš­gy­ven­din­ta?

– Vie­na ver­tus, elg­ta­si kaip sa­vo ka­ra­li­jo­je. Rei­kia ma­ši­nos ož­kai grū­dų nu­vež­ti – pa­skui gau­dyk vė­ją lau­kuo­se, ar ta ma­ši­na bu­vo iš­nuo­mo­ta grū­dams vež­ti, ar sa­vo me­džiok­lės po­rei­kiams ten­kin­ti. Ne­bu­vo nor­ma­laus val­dy­mo mo­de­lio, kai va­do­vas at­sa­ko už įmo­nės re­zul­ta­tus. Vis­kas pri­me­ta­ma tar­si iš vir­šaus. To­kie bu­vo bu­ta­fo­ri­niai va­do­vai, kai su­si­ta­ria­ma aukš­čiau­siuo­se sa­vi­val­dy­bės sluoks­niuo­se. Mes rei­ka­lau­ja­me, kad bū­tų ti­kras va­do­vas, pri­im­tų spren­di­mus ir už juos at­sa­ky­tų. Kad ne­bū­tų gė­da.

– Jūs kal­ba­te bū­tuo­ju lai­ku.

– To­kių da­ly­kų, kad pa­sko­link vie­nai ar ki­tai įmo­nei, pa­da­ryk vie­na ar ki­ta, da­bar nė­ra.

– Klau­si­mai apie svar­bias įmo­nes ir jų val­dy­mą su­si­ję su ne­prik­lau­so­mo­mis val­dy­bo­mis. Štai ru­de­nį iš­si­laks­tė Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų val­dy­ba. Ro­mas Šve­das, Gied­rė Ka­mins­kai­tė-Sal­ters, Ge­di­mi­nas Vait­ke­vi­čius at­sis­ta­ty­di­no po ne­su­ta­ri­mų.

– Kaip ir vi­sur ki­tur, ypač pert­var­kų lai­ko­tar­piu, at­ei­na nau­ji žmo­nės, bet tai ne­reiš­kia, kad jie pa­tei­sins lū­kes­čius, ir bus ge­rai. Įmo­nė­je bū­ta san­ty­kių kri­zės. Žmo­giš­kų san­ty­kių kri­zės. Žmo­nės bu­vo už­si­de­gę pa­da­ry­ti ge­rų dar­bų. Kar­tais taip at­si­tin­ka, kad gal ste­bė­to­jų ta­ry­ba, gal val­dy­ba, di­rek­to­rė – ryš­kūs ir stip­rūs žmo­nės, bet bu­vo san­ty­kių kri­zė. Šiuo me­tu iš tos kri­zės iš­ėjo­me, yra lai­ki­no­ji val­dy­ba.

– Ne­ofi­cia­liai kal­ba­ma, kad val­dy­bos na­riai ir pir­mi­nin­kas ne­ap­si­ken­tė ste­bė­to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Ar­vy­do Sek­mo­ko dik­ta­to ir ne­no­rė­jo ri­zi­kuo­ti re­pu­ta­ci­ja.

– Esu kal­bė­jęs apie tai su tais val­dy­bos na­riais ir jos pir­mi­nin­ku R. Šve­du. Gra­žiuo­ju iš­sis­ky­rė­me. Gal net ne­iš­sis­ky­rė­me, žmo­nės iš­ėjo su­pras­da­mi tuos ge­rus tiks­lus. Bet kar­tais yra to­kių si­tua­ci­jų, kai san­ty­kių kri­zę ten­ka spręs­ti iš es­mės.

– Ir Rū­ta Sky­rie­nė, ne­prik­lau­so­ma „Start Vil­nius“ val­dy­bos na­rė, „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo“ va­do­vė, ėjo pas jus, no­rė­jo trauk­tis, o jūs at­kal­bė­jo­te.

– Pa­pra­šiau, kad ji pa­si­lik­tų. Val­dy­bo­je yra nuo­mo­nių iš­sis­ky­ri­mo, dis­ku­si­jų, kaip kon­kre­čius da­ly­kus „Start Vil­nius“ val­dy­ti. Šiuo me­tu svars­to­mas ba­zi­nis sce­na­ri­jus su­jung­ti „Start Vil­nius“ su ko­kia nors ki­ta įmo­ne, gal­būt su „Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ja“. Įmo­nė ka­dai­se bu­vo su­kur­ta, kad vers­lui Vil­niu­je bū­tų leng­viau star­tuo­ti, o rea­liai vis­kas bai­gė­si, at­sip­ra­šau, ti­kra šiukš­lia­dė­že, į ku­rią su­me­ta­mas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, ku­ris par­da­vi­nė­ja­mas ir iš to fi­nan­suo­ja­ma „Air Li­tua­ni­ca“.

– Bet ne­prik­lau­so­mi val­dy­bos na­riai tai at­ei­na, tai iš­ei­na. Nė­ra sta­bi­lu­mo.

– Na­tū­ra­lu, kad per me­tus vi­siš­kai ap­vers­ti val­dy­mą su­dė­tin­ga, bet, sa­ky­čiau, nu­ėjo­me du treč­da­lius ke­lio link to, kaip tu­rė­tų bū­ti. Li­ko dar apie treč­da­lis.

Min­tys apie švei­ca­riš­ką demokratiją

– Ke­lioms sa­vi­val­dy­bės įmo­nėms jau va­do­vau­ja žmo­nės, dir­bę ban­ke „Ci­ta­de­le“. Kal­bu apie Ta­dą Mo­ce­vi­čių ir Ta­dą Bal­se­vi­čių. Ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rė bu­vo šio ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kė.

– De­šim­ties įmo­nių va­do­vai pa­keis­ti, o du iš jų vie­nu ar ki­tu kar­je­ros eta­pu yra dir­bę su Al­ma Vait­kuns­kie­ne. Kai į vie­nos įmo­nės va­do­vus kan­di­da­ta­vo žmo­gus, dir­bęs kar­tu su ja, ap­ta­ri­nė­jo­me, kaip tai at­ro­dys. Pa­drą­si­nau: jei­gu tai ge­riau­sias kan­di­da­tas, tai jį ir rei­kia iš­rink­ti. O kan­di­da­ta­vi­mas iš da­lies su­si­jęs su pa­si­ti­kė­ji­mu.

– Dau­gy­bė dis­ku­si­jų vie­šo­jo­je erd­vė­je ky­la dėl pa­mink­lų, skulp­tū­rų – ką įam­žin­ti, ko ne. Ko­dėl spren­džiant to­kius klau­si­mus ne­apk­lau­sia­mi vil­nie­čiai, ne­su­ren­gia­mas ple­bis­ci­tas?

– La­bai svar­bu at­skir­ti, kur far­sas, o kur rea­lus mies­tie­čių nuo­mo­nės at­sik­lau­si­mas. Vie­ną pa­na­šų ple­bis­ci­tą, rea­lią so­cio­lo­gi­nę apk­lau­są bu­vo­me už­sa­kę dėl kre­ma­to­riu­mo. At­sik­laus­ti dėl skulp­tū­rų įvai­rių ir pa­na­šių da­ly­kų – svar­bu. Bet ne­su ti­kras, ar tai pats svar­biau­sias da­ly­kas.

Teis­mas įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dy­bę iš anks­tes­nės ka­den­ci­jos be­si­vel­kan­čiu klau­si­mu su­reng­ti ple­bis­ci­tą dėl se­niū­ni­jų nai­ki­ni­mo. Bet par­adok­sa­li si­tua­ci­ja: mes jų ne­be­nai­ki­na­me, pra­dė­jo­me jas stip­rin­ti.

Ga­li­me reng­ti ple­bis­ci­tus stra­te­gi­niais klau­si­mais. Teo­riš­kai ga­li­ma klaus­ti, jei­gu mies­tas nu­spręs­tų sta­ty­ti nau­ją ga­le­ri­ją ir skir­ti tam daug pi­ni­gų, ar­ba nau­ją trans­por­to maz­gą, ku­ris pa­keis­tų mies­to vei­dą. Čia bū­tų švei­ca­riš­kos de­mo­kra­ti­jos pa­vyz­dys. Jei da­ry­ti, tai da­ry­ti dėl rim­tų da­ly­kų.

Ei­ty­nė­se nedalyvaus

– Gal jau ap­sisp­ręs­ta, ar Lu­kiš­kių aikš­tė­je iš­kils skulp­tū­ra? Šie­met aikš­tė bus pra­dė­ta tvar­ky­ti. Vy­riau­sy­bės at­sto­vai kal­ba apie Vy­čio skulp­tū­rą.

– Vy­tis vi­są­laik bu­vo svars­to­mas. Man re­gis, blo­giau­sias da­ly­kas su Vy­čiu at­si­tik­tų, jei jis bū­tų kaip iš mo­ne­tos per­kel­tas. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad to ne­bus. Kol kas svar­biau­sia – aikš­tės su­tvar­ky­mas.

– In­te­lek­tua­lų gru­pė į jus yra krei­pu­sis dėl ge­ne­ro­lo Jo­no No­rei­kos įam­ži­ni­mo – at­mi­ni­mo len­tos ant Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos pa­sta­to. Nu­kė­lus Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras klau­si­mų dėl tam ti­krų per­so­na­li­jų įam­ži­ni­mo mies­te vis dau­gė­ja.

– Jei­gu ta len­te­lė ka­bė­tų ant ma­no pa­sta­to, aš ją nu­ka­bin­čiau. Į klau­si­mus dėl ge­ne­ro­lo vaid­mens ho­lo­kaus­te iki ga­lo ne­at­sa­ky­ta. Tu­ri­me daug did­vy­rių, ant ku­rių mun­du­ro nė­ra mes­tas toks še­šė­lis.

– Bir­že­lį Ge­di­mi­no pros­pek­te vyks „Bal­tic Pri­de“ ei­ty­nės „Už ly­gy­bę!“ Nė vie­nas sos­ti­nės me­ras lig šiol nė­ra jo­se da­ly­va­vęs. Gal­būt bū­si­te pir­mas?

– Vi­sos ei­ty­nės yra ge­rai. Tai, kad žmo­nės reiš­kia nuo­mo­nę, ge­rai. Bet jei jau me­rui rei­kia ei­ti ir par­ody­ti sa­vo po­zi­ci­ją... Ma­nau, yra ge­ro­kai svar­bes­nių da­ly­kų. Dar­že­lių klau­si­mas man at­ro­do ge­ro­kai svar­bes­nis. Dėl mi­nė­tų ei­ty­nių vyks­ta de­mo­kra­ti­nė dis­ku­si­ja, tuo džiau­giuo­si, bet pla­nų pats jo­se da­ly­vau­ti ne­tu­riu.