Sociologė: diskriminacijos dėl amžiaus kartais tiesiog nepastebime
Am­žius – vie­na iš ka­te­go­ri­jų, ku­rią mes są­mo­nin­gai, o kar­tais ir ne, pa­si­ren­ka­me skirs­ty­da­mi žmo­nes. Pa­vyz­džiui, sa­ko­me, vai­kas, jau­nuo­lis, pil­na­me­tis, su­au­gęs ar dar­bin­go ir ne­dar­bin­go am­žiaus. Pa­gal tai, daž­nai ste­reo­ti­piš­kai, ir ma­tuo­ja­me, ką as­muo su­ge­ba, o ko – ne.

Dėl am­žiaus dis­kri­mi­nuo­ja­ma dažnai

Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bos (LGKT) duo­me­ni­mis, dis­kri­mi­na­ci­ja dėl am­žiaus vis dar iš­lie­ka vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių dis­kri­mi­na­ci­jos for­mų Lie­tu­vo­je (to­kia pat pa­dė­tis fik­suo­ja­ma vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je). Jos pa­vyz­džių to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia – ži­niask­lai­do­je vie­šin­ti at­ve­jai, kuo­met vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms bu­vo drau­džia­ma da­ly­vau­ti lai­dos fil­ma­vi­muo­se ar ly­gia­tei­siš­kai da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se par­amai gau­ti. Dau­giau­sia to­kios dis­kri­mi­na­ci­jos ap­raiš­kų fik­suo­ja­ma dar­bo san­ty­kių sri­ty­je.

Nors dis­kri­mi­nuo­ja­mi ga­li bū­ti įvai­raus am­žiaus žmo­nės, ta­čiau Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to do­cen­tės Rū­tos Bra­zie­nės ir Kau­no ko­le­gi­jos dės­ty­to­jos dr. In­gos Mi­ku­ta­vi­čie­nės 2015 m. at­lik­tas so­cio­lo­gi­nis ty­ri­mas ro­do, kad daž­nes­nė dis­kri­mi­na­ci­ja fik­suo­ja­ma vy­res­nių nei 56 me­tų gru­pė­je. Stu­di­ja at­sklei­džia, kad vy­res­nis am­žius šiuo at­ve­ju tam­pa prob­le­ma no­rint bū­ti ly­gia­ver­čiu da­ly­viu dar­bo rin­ko­je ne tik ieš­kant dar­bo, bet ir ke­liant kva­li­fi­ka­ci­ją, sie­kiant pa­aukš­ti­ni­mo.

Lie­pos 1 d. Lie­tu­vos dar­bo bir­žo­je (LDB) bu­vo re­gis­truo­ta be­veik 55 tūkst. be­dar­bių, vy­res­nių kaip 50 m. Jie su­da­rė 42,6 proc. vi­sų dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių. Be­veik treč­da­lis jų vy­res­ni nei 55 m. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nių ne­dar­bo prie­žas­tys yra įvai­rios, va­di­na­si, ir dis­kri­mi­na­ci­ja yra dau­gia­ly­pė prob­le­ma. LDB ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Mil­da Jan­kaus­kie­nė sa­ko, kad darb­da­viai, siųs­da­mi užk­lau­sas, žmo­nių dėl am­žiaus ne­dis­kri­mi­nuo­ja, ta­čiau jie tu­ri tei­sę rink­tis, ko no­ri, ir daž­niau­siai daug kas pri­klau­so nuo dar­bo po­bū­džio. „IT sek­to­riu­je rei­ka­lin­gi ge­ri kom­piu­te­ri­niai įgū­džiai, mo­kė­ji­mas dirb­ti su tam ti­kro­mis prog­ra­mo­mis – ir čia daž­niau­siai ge­res­nius ge­bė­ji­mus tu­ri jau­ni dar­buo­to­jai“, – vie­ną iš prie­žas­čių įvar­di­ja M. Jan­kaus­kie­nė.

Šiai at­skir­čiai ma­žin­ti ren­gia­mos įvai­rios prog­ra­mos. Pa­vyz­džiui, pro­jek­to „Vy­res­nio am­žiaus be­dar­bių rė­mi­mas“ me­tu as­me­nims siū­lo­ma įgy­ti nau­jas pro­fe­si­jas, keis­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ir įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką ne­pai­sant am­žiaus. LDB duo­me­ni­mis, nuo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pra­džios iki šių me­tų bir­že­lio pa­bai­gos 4,7 tūkst. vy­res­nio am­žiaus as­me­nų bai­gė pro­fe­si­nį mo­ky­mą­si ir įgi­jo kva­li­fi­ka­ci­ją, dau­giau nei pu­sė jų (3,1 tūkst.) sėk­min­gai grį­žo į dar­bą ar pra­dė­jo sa­va­ran­kiš­ką veik­lą. Be to, įvai­rių mies­tų ir mies­te­lių gy­ven­to­jai kvie­čia­mi mo­ky­tis kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo sa­vi­val­dy­bių bib­lio­te­ko­se. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, to­kios prie­mo­nės nė­ra veiks­min­gos as­me­nims, ku­rie jau dir­ba ir ne­ga­li gau­ti pa­aukš­ti­ni­mo ar nė­ra akre­di­tuo­ja­mi į mo­ky­mus.

Įsi­šak­ni­ju­si problema

Dis­kri­mi­na­ci­ja am­žiaus pa­grin­du pa­pli­tu­si ne tik dar­bo san­ty­kiuo­se. Kaip tei­gia Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro So­cio­lo­gi­jos ins­ti­tu­to va­do­vė dr. Sar­mi­tė Mi­ku­lio­nie­nė, „tai tiek įpras­ta, tiek įsi­šak­ni­ję mū­sų mąs­ty­me, kad mes daž­nai tie­siog net ne­pas­te­bi­me, jog pa­si­sa­kom ar pa­da­rom kaž­ką, kas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip ki­to žmo­gaus dis­kri­mi­na­ci­ja dėl am­žiaus“.

Tai yra la­bai komp­lek­si­nė prob­le­ma – įvai­raus am­žiaus žmo­nės dis­kri­mi­nuo­ja­mi skir­tin­go­se gy­ve­ni­mo sfe­ro­se. Va­do­vau­da­mie­si ste­reo­ti­pais ir įpras­ti­nė­mis am­žiaus ro­lė­mis (jau­nas, va­di­na­si, verž­lus, drą­sus, tu­rin­tis at­ei­tį ir se­nas, įsi­vaiz­duo­ja­mas kaip van­gus, lė­tas, ne­spė­jan­tis su nau­jo­vė­mis) žmo­nės pra­de­da sa­ve ri­bo­ti, pe­ri­ma jiems pri­me­ta­mus ste­reo­ti­pus ir po kiek lai­ko el­gia­si pa­gal juos.

Vy­res­nie­ji skep­tiš­kiau ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes pra­ra­dus dar­bą iš nau­jo įsi­dar­bin­ti ar gau­ti pa­aukš­ti­ni­mą. Jie taip pat daž­niau at­si­sa­ko kur nors da­ly­vau­ti ar kaip nors reng­tis, nes tai „nep­ri­de­ra am­žiui“. Anot dr. S. Mi­ku­lio­nie­nės, toks el­ge­sys vei­kia žmo­gaus ta­pa­tu­mą, sa­vi­gar­bą ir sa­vęs su­vo­ki­mą kaip vi­sa­ver­čio vi­suo­me­nės na­rio.

Dis­kri­mi­na­ci­ja da­ro įta­ką ne tik tam as­me­niui, ku­ris su ja tie­sio­giai su­si­du­ria, bet ir vi­sai vi­suo­me­nei, pers­mel­kia ją so­cia­li­nė­je, psi­cho­lo­gi­nė­je ir net eko­no­mi­nė­je sfe­ro­se. „To­kiu bū­du mes pra­ran­da­me vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jų pa­tir­tį ir po­ten­cia­lą, tai taip pat ve­da prie so­cia­li­nės izo­lia­ci­jos, o bend­ruo­me­nei tai yra žmo­giš­ko po­ten­cia­lo švais­ty­mas“, – rea­lias pa­sek­mes var­di­ja moks­li­nin­kė.

Ka­dan­gi ši prob­le­ma dau­gias­luoks­nė, nė­ra vie­no už­ti­krin­to bū­do jai spręs­ti. Pa­sak dr. S. Mi­ku­lio­nie­nės, vie­nas iš dis­kri­mi­na­ci­jos val­dy­mo bū­dų tu­rė­tų bū­ti vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mo di­di­ni­mas aiš­ki­nant am­žiaus są­vo­ką, eg­zis­tuo­jan­čius ste­reo­ti­pus. Ver­tė­tų ge­rin­ti skir­tin­gų kar­tų bend­ra­dar­bia­vi­mą tam, kad jos ga­lė­tų vie­na ki­tą pa­žin­ti bei da­ly­tis su­kaup­ta pa­tir­ti­mi.

Dis­kri­mi­na­ci­ja dėl am­žiaus yra drau­džia­ma Lie­tu­vos įsta­ty­mų. Su ja su­si­dū­rę, ga­li­te pa­teik­ti skun­dą Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai.

Straips­nis par­eng­tas re­miant Eu­ro­pos Są­jun­gos „Rights, Equa­li­ty and Ci­ti­zens­hip Prog­ram­me and Pi­lot Pro­jects 2014“ prog­ra­mai. Už teks­to tu­ri­nį yra at­sa­kin­gas žmo­gaus tei­sių por­ta­las Ma­no­tei­ses.lt, teks­tas ne­ats­pin­di Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­mo­nės“.

ma­no­tei­ses.lt