Sociologas: S. Skvernelis – kaip aktorius L. de Funesas
Bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro Sau­liaus Skver­ne­lio, ke­ti­nan­čio su Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) pa­tek­ti į Sei­mą, sa­vy­bės pa­na­šios į ša­lies va­do­vės Da­lios Gry­baus­kai­tės, tuo me­tu Ra­mū­nas Kar­baus­kis la­biau lin­kęs į svars­ty­mus, komp­ro­mi­sus ir la­biau pri­me­na But­ke­vi­čių, pa­ste­bi LRT.lt pa­šne­ko­vai.

Ma­žai kas abe­jo­ja, kad LVŽS per­kops 5 proc. bar­je­rą ir pa­teks į Sei­mą. Pa­sta­ruo­ju me­tu, ša­lies par­la­men­ti­nes par­ti­jas kre­čiant skan­da­lams, kal­ba­ma apie LVŽS ga­li­my­bes da­ly­vau­ti su­da­rant val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Nau­jau­sios „Lie­tu­vos ry­to“ už­sa­ky­mu at­lik­tos „Vil­mo­rus“ vi­suo­me­nės nuo­mo­nės apk­lau­sos ro­do, jog so­cial­de­mo­kra­tų rei­tin­gas sie­kia 16,2 proc. (ko­vą – 15,7 proc.), bet to­liau au­ga ir pa­lai­ky­mas „vals­tie­čiams“, šį mė­ne­sį sie­kian­tis 12,5 proc. (11,1 proc.).

Pir­mą vie­tą po­pu­lia­riau­sių po­li­ti­kų są­ra­še ge­gu­žę uži­ma pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė – pa­si­ti­kė­ji­mą ja iš­reiš­kė 53,2 proc. An­tras są­ra­še – R. Kar­baus­kis su 41,3 proc. Tuo me­tu S. Skver­ne­lis – ne­be­rei­tin­guo­ja­mas, mat jis ne­beu­ži­ma vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pos­to, ta­čiau ne­abe­jo­ja­ma, kad jo pri­si­jun­gi­mas prie LVŽS su­stip­ri­no šios par­ti­jos po­zi­ci­jas. Kas pa­de­da šiai par­ti­jai bei dviem jos ly­de­riams au­gin­tis rei­tin­gus?

Tu­ri vie­ną di­de­lį privalumą

„Vil­mo­rus“ va­do­vas so­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys pri­me­na – R. Kar­baus­kio rei­tin­gai dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ne­aukš­ti: „Prieš po­rą me­tų jis bu­vo vi­sai ne­pa­trauk­lus – jo rei­tin­gas bu­vo ne­tgi su mi­nu­so ženk­lu. Prieš pu­san­trų me­tų jis ėmė­si kryp­tin­gos veik­los ra­jo­nuo­se, re­gio­nuo­se. Jis ju­dė­jo ne­sus­to­da­mas, ne­įsi­vel­da­mas į jo­kius skan­da­lus, bu­vo už ži­niask­lai­dos dė­me­sio ri­bų. Tai nė­ra daž­nas at­ve­jis, nes žmo­gus daž­niau­siai no­ri pa­kliū­ti į ži­niask­lai­dą. Mė­ne­sis po mė­ne­sio jis stip­ri­no sa­vo ir par­ti­jos rei­tin­gą.“

Pa­sak so­cio­lo­go, LVŽS iš­gy­ve­no du eta­pus – iki S. Skver­ne­lio pri­si­jun­gi­mo ir po jo. „Šių me­tų pra­džio­je vie­nas eta­pas bai­gė­si ir pra­si­dė­jo ki­tas. Iki sau­sio par­ti­jos rei­tin­gas vis ki­lo – už ją bu­vo pa­si­ren­gę bal­suo­ti 6, 7, vė­liau – 8 pro­cen­tai. An­tra­me eta­pe prie šios par­ti­jos pri­si­jun­gus S. Skver­ne­liui ir ki­tiems, rei­tin­gas dar la­biau iš­au­go“, – LRT.lt kal­ba V. Gai­dys.

Ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tas Liu­tau­ras Ule­vi­čius tei­gia, kad LVŽS tu­ri „a­be­jo­nės pri­va­lu­mą“: vi­sos ki­tos par­ti­jos, bu­vu­sios val­džio­je, jau yra pa­ti­krin­tos, ką jos ga­li, tuo me­tu LVŽS – vie­na rim­tes­nių jė­gų, ku­ri dar ne­bu­vo val­džio­je.

„Tą dar su­stip­ri­na R. Kar­baus­kio sėk­min­gi dar­bai tė­vo­ni­jo­je. Tas pa­si­ti­kė­ji­mas yra par­em­tas rea­liais dar­bais. Da­bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je, kai vi­sos pa­grin­di­nės par­ti­jos tu­ri švie­žių skau­du­lių, rin­kė­jai tu­ri kaž­ką rink­tis ar­ba vi­siš­kai nu­si­vil­ti ir bal­suo­ti prieš vi­sus. Jie taip pat ga­li rink­tis kaž­ko­kį vil­ties spin­du­lį, o šiuo at­ve­ju be­ne vie­nin­te­lė rim­tes­nė jė­ga yra „vals­tie­čiai“, – LRT.lt sa­ko L. Ule­vi­čius.

Kad šiai par­ti­jai su­sik­los­tė pa­lan­kios ap­lin­ky­bės, su­tin­ka ir ko­mu­ni­ka­ci­jos bend­ro­vės „OM­Con­sul­ting“ va­do­vė Ori­ja­na Ma­ša­lė. Jos žo­džiais, kai di­džiau­sias po­li­ti­nes par­ti­jas kre­čia skan­da­lai, na­tū­ra­lu, jog žmo­nės pra­de­da ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų.

„Ši par­ti­ja pra­dė­jo vie­šin­ti sa­vo bū­si­mus ko­man­dos na­rius ir tai da­ro pa­laips­niui. Prieš­in­gai nei ki­tos par­ti­jos, ji ne­pris­ta­to vi­so są­ra­šo iš kar­to ir pa­lai­ko in­tri­gą. Jei ši par­ti­ja tu­rės dau­giau žmo­nių, ku­rie prie jos jung­sis, ir bus pa­kan­ka­mai ži­no­ma tam ti­kro­se gru­pė­se, tą dė­me­sį jai pa­vyks iš­lai­ky­ti ir to­liau“, – ma­no ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tė.

O. Ma­ša­lei pri­ta­ria ir L. Ule­vi­čius, anot ku­rio, „vals­tie­čiai“ ieš­kos bū­dų, kaip iš­lik­ti dė­me­sio cen­tre. „Da­bar jie ga­li tik ran­ko­mis plo­ti ir aps­kri­tai nie­ko ne­da­ry­ti li­be­ra­lų skan­da­lo fo­ne, bet jei tai už­si­tęs – žmo­nės juos tie­siog pa­mirš. Kryp­te­lė­ji­mas ar rei­tin­gų ma­žė­ji­mas yra dės­nin­gas: jei jie ne­siims kaž­ko­kių nuo­sek­lių veiks­mų re­gio­nuo­se ir ki­tur, ne­su­ge­bės iš­kel­ti nau­jų idė­jų na­cio­na­li­nė­je erd­vė­je, at­si­ras ri­zi­ka rei­tin­gams kris­ti“, – pers­pė­ja L. Ule­vi­čius.

Skir­tin­go ti­po ly­de­riai: vie­nas pri­me­na pre­zi­den­tę, ki­tas – prem­je­rą

So­cio­lo­gas V. Gai­dys sa­ko, kad S. Skver­ne­lis tu­ri įgim­tų ly­de­rio sa­vy­bių, tuo me­tu R. Kar­baus­kis jas esą iš­siug­dė: „S. Skver­ne­lis tu­ri kaž­ką pri­gim­ti­nio, kaip, tar­ki­me Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius. Kaž­kas yra jo vei­de – nuo­šir­du­mas, pa­pras­tu­mas, o tai im­po­nuo­ja žmo­nėms. S. Skver­ne­lis – kaip [pran­cū­zų ak­to­rius] Louis de Fu­ne­sas. Tai – įgim­ta. O R. Kar­baus­kis iš­siug­dė ly­de­rio sa­vy­bes.“

Tuo me­tu ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tė O. Ma­ša­lė ti­ki­na, kad abu šie po­li­ti­kai pa­kan­ka­mai il­gai vei­kia Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ir il­ga­lai­kė veik­la esą pra­de­da duo­ti re­zul­ta­tų. „Po­nas S. Skver­ne­lis ak­cen­tuo­ja, kad vi­sas jo po­pu­lia­ru­mas par­em­tas tuo, kad vi­sur dir­bo – at­ei­ni ir da­rai. Jis ne­re­tai at­ėjo dirb­ti ten, kur bu­vo kri­zi­nės si­tua­ci­jos – kai ta­po ge­ne­ra­li­niu ko­mi­sa­ru, bu­vo kri­zė po­li­ci­jo­je; į VRM taip pat at­ėjo po ko­rup­ci­jos skan­da­lo šio­je mi­nis­te­ri­jo­je“, – LRT.lt sa­ko O. Ma­ša­lė.

Kal­bė­da­mas apie R. Kar­baus­kio ir S. Skver­ne­lio įvaiz­džius, L. Ule­vi­čius pa­ste­bi, kad pa­sta­ra­sis po­li­ti­kas yra „kie­tes­nis“ ir Lie­tu­vai gal­būt tin­ka­mes­nis va­rian­tas.

„Ga­li­me pri­si­min­ti ir jo pa­sip­rie­ši­ni­mą D. Gry­baus­kai­tės va­liai. Jo įvaiz­dis įpras­min­tas dar­bais – ne­pū­tė krū­ti­nės ir ne­ro­dė rau­me­nų, bet rea­liais dar­bais įti­ki­no, kad ne­bi­jo užim­ti ly­de­rio po­zi­ci­jos net ir tais at­ve­jais, kai tam ti­kra pra­sme tai ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga ir ves­ti į tam ti­krą konf­lik­tą. Tuo me­tu R. Kar­baus­kis vi­sa­da bu­vo komp­ro­mi­sų me­no žmo­gus. Jo ly­de­rys­tė ki­to­kia ir ma­žiau pa­ste­bi­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je. Da­rant tam ti­krą ana­lo­gi­ją, S. Skver­ne­lio po­zi­ci­ja la­biau pa­na­ši į po­li­ci­nin­ko.

Pir­mai­siais D. Gry­baus­kai­tės pre­zi­den­ta­vi­mo me­tais bu­vo tei­gia­ma, kad ji – griež­to įvaiz­džio ša­li­nin­kė. S. Skver­ne­lis tu­ri pa­na­šių po­žy­mių, yra at­ėjęs iš sta­tu­ti­nės tar­ny­bos. Tuo me­tu R. Kar­baus­kis ren­ka­si for­ma­tą „su­kur­ti dar­bo gru­pes ir taip spręs­ti klau­si­mą“ – pa­na­šiai kaip prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius“, – juo­kais pa­ly­gi­no L. Ule­vi­čius.