Sociologas: Lietuvoje mes turime pabėgėlių krizę be pabėgėlių
Lie­tu­vo­je ga­li­ma ste­bė­ti reiš­ki­nį, kai pa­bė­gė­lių kri­zė ky­la be pa­bė­gė­lių, Prie­nų ra­jo­ne vyks­tan­čia­me pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­me kal­bė­jo so­cio­lo­gas Ka­ro­lis Ži­bas.

„Ka­da mes pra­dė­jo­me kal­bė­ti apie šią prob­le­mą kaip rim­tą? Mig­ra­ci­jos kri­zė Lie­tu­vo­je ar Es­ti­jo­je, Len­ki­jo­je pra­si­dė­jo tik su įsi­pa­rei­go­ji­mais pri­im­ti pa­bė­gė­lius. Mes mąs­to­me sim­bo­liš­ko­mis sie­no­mis“, – šeš­ta­die­nį sa­kė Eti­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to moks­li­nis dar­buo­to­jas.

„Jei­gu kal­bė­si­me apie Lie­tu­vą, Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me per­kel­ti čia 1 tūkst. žmo­nių. Ir tai, ką da­bar ma­to­me, yra pro­ce­sas, ku­ris va­di­na­mas pa­bė­gė­lių kri­ze be pa­bė­gė­lių“, – pri­dū­rė jis.

Jis ir ki­ti dis­ku­si­jos da­ly­viai, ap­tar­da­mi mig­ran­tų si­tua­ci­ją pa­sau­ly­je, pa­brė­žė, kad tai, kas vyks­ta Eu­ro­po­je yra ne mig­ran­tų, o ver­ty­bių kri­zė, kuo­met hu­ma­ni­ta­ri­nių kri­zių ir ka­rų au­ko­mis ta­pę žmo­nės tam­pa po­li­ti­nių ma­ni­pu­lia­ci­jų au­ko­mis.

„Eu­ro­pa ne­su­si­du­ria su jo­kia mig­ra­ci­jos kri­ze, nes tik še­ši pro­cen­tai iš 65 mln. mig­ran­tų at­vyks­ta į Eu­ro­pą. Eu­ro­pa su­si­du­ria tik su še­šiais pro­cen­tais žmo­nių, ku­rie pra­ra­do na­mus. Tad to jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma va­din­ti mig­ran­tų kri­ze – ver­čiau rei­kė­tų kal­bė­ti apie ver­ty­bių kri­zę“, – kal­bė­jo K.Ži­bas.

Kri­zė tiems, ku­rie bėga

Jam pri­ta­rė ir dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tė, kur­dų kil­mės šve­dė Taf­fan Ako Sha­rif. Il­gus me­tus apie žmo­nių, bė­gan­čių iš ka­ro zo­nų prob­le­mas kal­ban­ti mer­gi­na pa­ste­bė­jo, kad ši dau­gy­bę me­tų eg­zis­ta­vu­si prob­le­ma eu­ro­pie­čiams opi ta­po tik tuo­met, kai pa­bė­gė­liai at­vy­ko į jų ša­lis.

„Kas gi mums yra kri­zė? Kur ji? Nes mes ne­ži­no­me, ką da­ry­ti, kad rei­kės mo­kė­ti pi­ni­gus? Ti­kro­ji kri­zė yra tiems, ku­rie bė­ga. Čia ne mū­sų kri­zė“, – kal­bė­jo T.A.Sha­rif.

Ji sa­kė, kad pra­si­dė­jus mig­ra­ci­jos kri­zei, ne vie­nas žmo­gus, ku­rį su­jau­di­no ži­niask­lai­do­je skelb­tos žu­vu­sių pa­bė­gė­lių nuo­trau­kos sku­bė­jo pa­dė­ti, ta­čiau šis en­tu­ziaz­mas ne­tru­kus at­vė­so.

„Stai­ga žmo­nės pa­sa­ko, kad tai vis­kas – jie pa­da­rė ką ga­lė­jo. Jie pa­mai­ti­na sa­vo ego“, – kal­bė­jo T.A.Sha­rif.

21 me­tų žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tė sa­kė esan­ti be ga­lo dė­kin­ga Eu­ro­pos Są­jun­gai ir Šve­di­jai, su­tei­ku­sioms jai iš­si­la­vi­ni­mą ir ga­li­my­bę gy­ven­ti nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, ku­rio ji ne­bū­tų tu­rė­ju­si ka­ro dras­ko­mo­je gim­ti­nė­je. Pa­bė­gė­liais be­si­rū­pi­nan­ti mer­gi­na tei­gė ne kar­tą su­lau­ku­si gra­si­ni­mų, pa­ty­ru­si ra­sis­ti­nių iš­puo­lių.

Nuo ma­žens Šve­di­jo­je gy­ve­nan­ti T.A.Sha­rif pa­sa­ko­jo vai­kys­tė­je pa­ty­ru­si pa­ty­čias dėl sa­vo kil­mės – pa­aug­lys­tė­je ji ėmė veng­ti kal­bė­ti apie tai, iš kur yra ki­lu­si, nes ki­ti vai­kai daž­nai šai­py­da­vo­si iš jos var­do bei ak­cen­to.

Mer­gi­na pa­sa­ko­jo, kad Šve­di­jo­je ne­si­jaus­da­ma sa­vi­mi ji ap­sisp­ren­dė grįž­ti į gim­ti­nę. Ir nors jos at­ve­ju šis spren­di­mas at­ne­šė tei­gia­mų re­zul­ta­tų ir pa­dė­jo jai nu­veik­ti daug ge­ro, mer­gi­na at­krei­pė dė­me­sį, jog pa­na­ši sa­vi­jau­ta pa­ska­ti­na Eu­ro­pos ša­ly­se gy­ve­nan­čius mig­ran­tus at­sig­ręž­ti į gru­puo­tės „Is­la­mo vals­ty­bė“ ideo­lo­gi­ją. Tai, pa­sak dis­ku­si­jos da­ly­vių, dar kar­tą įro­do in­teg­ra­ci­jos svar­bą.

Lie­tu­viš­kai neišmoksta

Ap­tar­da­mi Lie­tu­vos si­tua­ci­ją, dis­ku­si­jos da­ly­viai kri­ti­ka­vo esa­mą tvar­ką, kai in­teg­ra­ci­ja vyks­ta per­ne­lyg trum­pai, o jos me­tu pa­bė­gė­liai ne­iš­moks­ta lie­tu­vių kal­bos. Eu­ro­par­la­men­ta­ras Pe­tras Auš­tre­vi­čius, ku­ris bu­vo pri­ėmęs vie­ną pa­bė­gė­lių šei­mą, pa­sa­ko­jo, kad pen­ke­rių me­tų am­žiaus mer­gai­tė iš tos šei­mos po gy­ve­ni­mo Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre Ruk­lo­je pra­mo­ko ne lie­tu­viš­kai, o ru­siš­kai.

Tai pa­tvir­ti­no ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ti si­rė Fa­rah Mo­ham­med, ku­ri pa­sa­ko­jo, kad gy­ve­nant pa­bė­gė­lių cen­tre pra­mok­ti lie­tu­vių kal­bos la­bai su­dė­tin­ga.

„Nė­ra tin­ka­mų kal­bos kur­sų. Aš ga­liu su­si­kal­bė­ti ang­lų kal­ba, ta­čiau pa­grin­di­nė kal­ba cen­truo­se yra ru­sų. Kai iš­moks­ti kal­bą, ga­li leng­viau pa­siek­ti vi­suo­me­nę, ras­ti dar­bą“, – kal­bė­jo ji.

Mo­te­ris pa­brė­žė, kad itin su­nku yra su vai­kais at­vyks­tan­čioms di­des­nėms šei­moms, ku­rių na­riai mo­ka tik gim­tą­ją kal­bą.

„Kai jie at­vyks­ta į už­sie­nio ša­lį, jie ti­ki­si gy­ven­ti kaip nor­ma­lūs žmo­nės. To sie­kiau aš ir vi­si šie žmo­nės“, – sa­kė F.Mo­ham­med.

Pa­bė­gė­lių par­amos cen­tro va­do­vės Eg­lės Ru­šins­kai­tės tei­gi­mu, in­teg­ra­ci­jos pro­ce­dū­ra Lie­tu­vo­je yra per­ne­lyg trum­pa – ji trun­ka vos pus­me­tį. E.Ru­šins­kai­tė taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­bė­gė­liai į Lie­tu­vą at­vyks­ta jau 20 me­tų, nors kar­tais at­ro­do, kad tai vi­siš­kai nau­jas reiš­ki­nys, ku­rio Lie­tu­vo­je iki šiol ne­bu­vo.

„Žmo­nės mo­ko­si ru­sų kal­bos prieš pra­dė­da­mi mo­ky­tis lie­tu­vių. Ruk­lo­je su­dė­tin­ga, nes tai ka­ri­nis mies­te­lis, kur daug žmo­nių yra ka­riai. Kaip ten tu­ri jaus­tis pa­bė­gė­liai?“ – svars­tė ji, pri­min­da­ma, kad dau­gu­ma jų bė­ga bū­tent nuo ka­ri­nės ag­re­si­jos.

Lie­tu­va per dve­jus me­tus nuo per­nai rug­sė­jo yra įsi­pa­rei­go­ju­si per­kel­ti 1105 pa­bė­gė­lius. Vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je su­si­tar­ta pa­skirs­ty­ti 160 tūkst. pa­bė­gė­lių.