Socialinės iniciatyvos priešina valdančiuosius
Ša­lies vyk­do­mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­jos nie­kaip ne­su­ta­ria, ar rei­kia rem­ti įmo­nių no­rą rū­pin­tis sa­vo dar­buo­to­jų so­cia­li­ne ge­ro­ve.

Kol Finansų ministerija visus ankstesnius parlamentarų pasiūlymus sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms daugiau dėmesio skirti darbuotojų socialinei gerovei talžo argumentais, kad dėl to valstybės biudžete susidarytų papildomų skylių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kuria naujus įstatymų pataisų projektus, numatančius lengvatas, taikytinas dėl socialinių iniciatyvų.

Verslui būtų patraukliau

EIM įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 metų Lietuvoje būtų mažiau apmokestinamos darbdavio natūra teikiamos pajamos darbuotojui. Ši ministerija siūlo neapmokestinti gautų prizų ir dovanų, jei jų vertė neviršys ne 200 eurų, o 500 eurų, leisti darbdaviui apmokėti, neišskaičiuojant iš darbuotojo pajamų mokesčio, išlaidas ne tik viešajam transportui, skirtam atvykti į darbą ir išvykti iš jo į namus, kaip yra dabar, bet ir bet kurio kito transporto, taip pat maitinimo išlaidas.

Tiesa, siūloma įvesti vieną ribojimą – neapmokestinamųjų pajamų, gautų iš darbdavio, apmokėjus maitinimo ir visų transporto rūšių išlaidas (išskyrus išlaidas geležinkelio ir kelių transporto bilietams), skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, suma negali viršyti 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius tokias pataisas aiškina tuo, jog šiuo metu nustatyta neapmokestinamų prizų ir dovanų vertė (200 eurų) neatitinka dabartinės ekonominės situacijos ir kaimyninėse šalyse taikomos praktikos. Galima atskaityti 200 eurų (700 litų) suma nesikeitė nuo 2007 metų, kai ji sudarė 34,1 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), o 2018-aisiais siekė tik 21,8 proc. VMDU, arba 36 proc. minimalios mėnesinės algos. Esą Europos Sąjungos šalyse neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama prizų ir dovanų vertė yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, Estijoje ji siekia 1000 eurų, arba 77,5 proc. VMDU. Teigiama, kad minėtas 5 proc. ribojimas turėtų užkirsti kelią mėginimams prizais, dovanomis, kelionių, maitinimo išlaidų kompensavimu pakeisti darbo užmokesčio mokėjimą.

„Taip siūlome gerinti verslo aplinką, didinti gyventojų mobilumą, darbo vietos patrauklumą ir mažinti darbo apmokestinimo naštą. Numatoma galima teigiama įtaka skatinant produktyvias investicijas, didinant užimtumą regionuose, kuriant naujas darbo vietas, visų pirma – transporto ir maitinimo sektoriuose“, – dėstė V. Sinkevičius.

Tomas Tomilinas: „Įsipareigojimus profsąjungoms jau įvykdėme, dabar diskutuojama, kaip įgyvendinti įsipareigojimus darbdaviams.“ / BNS nuotrauka

Pritarimo gali nesulaukti

Finansų ministerija savo pozicijos dėl EIM iniciatyvos keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą dar nėra išreiškusi, tačiau Vyriausybės kanceliarijos teisininkai siūlo šias pataisas ministrų kabinete svarstyti su kitais kone analogiškais pasiūlymais. Jų pastaruoju metu nestinga – nebe pirmą kartą Seimui siūloma priimti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas, kuriomis būtų skatinamos įmonių socialinės iniciatyvos.

Seime jau pateikti grupės parlamentarų pasiūlymai, pagal kuriuos GPM nebūtų apmokestinama gyventojo nauda, gauta iš darbdavio, sumokėjusio gyventojui už jam suteiktas gydymo ar reabilitacijos paslaugas, vaikų poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, būsto paskolų palūkanas. Parlamentarų įsitikinimu, įtvirtinus tokias GPM lengvatas, kaip mokesčiai negautos lėšos grįžtų į valstybės biudžetą iš aktyvios verslo plėtros, išaugus papildomų paslaugų paklausai. Išlaidos sveikatos priežiūrai bei reabilitacijai ir darbuotojų šeimų gerovei gerinti duotų ekonominės naudos, nes sveika ir motyvuota visuomenė kartu yra ir ekonominio augimo šaltinis.

Tačiau su tokia pozicija nesutinka Finansų ministerija. Ji rekomenduoja Vyriausybei nepritarti parlamentarų pasiūlymams. Anot finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, nors jais ir siekiama skatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, tačiau ir dabar yra įgyvendintos priemonės, leidžiančios darbdaviams skatinti darbuotojų motyvaciją. Jie, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išlaidas darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda yra GPM objektas – pajamos natūra.

Be to, išplėtus neapmokestinamąsias pajamas, padidėtų tikimybė, kad darbdaviai, sumažinę darbuotojams mokamus atlyginimus pinigais, dalį darbo užmokesčio mokėtų GPM ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis neapmokestinamomis natūrinėmis išmokomis. Dėl to valdžios sektoriaus biudžetas netektų pajamų iš GPM ir valstybinio socialinio draudimo įmokų – apie 25 mln. eurų per metus.

Romas Lazutka: „Kai kurios įmonės jau dabar darbuotojams suteikia įvairių socialinių paslaugų. Tai daro savanoriškai, savo pelno sąskaita." / BNS nuotrauka

Raudonos šviesos nedegs

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas „Lietuvos žinioms“ yra tvirtinęs, kad sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslo socialinėms iniciatyvoms Vyriausybė įsipareigojo 2017 metais pasirašiusi nacionalinį susitarimą su darbdavių bei profesinių sąjungų atstovais. Prieš tai šis susitarimas buvo aptartas Trišalėje taryboje, kai buvo gautas Finansų ministerijos vertinimas, kaip galimos mokesčių lengvatos paveiks valstybės biudžetą.

Todėl dabar Vyriausybės atsisakymas pritarti parlamentarų ir EIM siūlomoms pataisoms, pagal kurias numatoma remti darbdavių socialines iniciatyvas, būtų sunkiai suprantamas ir prilygtų duotų pažadų išsižadėjimui.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tikino, kad taip pasielgti valdantieji kol kas neketina. „Nacionaliniame susitarime įtvirtintus įsipareigojimus profsąjungoms jau įvykdėme, dabar diskutuojama, kaip įgyvendinti įsipareigojimus darbdaviams“, – aiškino jis.

Parlamentaras teigė palaikantis EIM iniciatyvą keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Anot jo, galbūt reikėtų tik kai kurių papildomų saugiklių, kad darbdavys vienasmeniškai negalėtų spręsti, kada, kam ir ką dovanoti, o tai būtų daroma pritariant kolektyvui, galbūt numatyta ir kolektyvinėje sutartyje.

„Jei darbdaviai investuos į žmonių sveikatą, jų pozityvių įpročių formavimą, visuomenė gaus didesnę grąžą nei patiriamos išlaidos. Reikėtų vertinti ne tik mokesčius, bet ir žmonių gerovę, jų gyvenimo kokybės pokyčius“, – dėstė T. Tomilinas.

Sūris pelėkautuose

Seimo SRDK narys Algirdas Sysas aiškino, jog verslo iniciatyvos labiau prisidėti prie socialinių paslaugų savo darbuotojams plėtros ir už tai iš valdžios prašyti kokių nors lengvatų tiek sau, tiek šias paslaugas gaunantiems darbuotojams yra senos. Apie jas Seime diskutuojama daugiau kaip dešimtmetį.

„Manyčiau, kad būtų geriau, jei darbdaviai darbuotojams mokėtų tinkamą atlyginimą, tuomet šie nusipirktų viską, ko jiems reikia. Bet, užuot mokėjus deramą atlyginimą, bandoma įvairiais būdais „pririšti“ darbuotoją prie įmonės“, – kalbėjo A. Sysas.

Anot jo, valdantiesiems bent šioje srityje derėtų atsisakyti tokių neoliberalizmo idėjų, nes tai būtų tik verslui, o ne darbuotojams palankūs sprendimai.

A. Syso nuomonei buvo linkęs pritarti ekonomistas Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius socialinių mokslų daktaras. Jis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iš tiesų geriau būtų, jei darbuotojams įmonės mokėtų didesnius atlyginimus, o ne siūlytų įvairias socialines paslaugas.

„Gaudami didesnius atlyginimus darbuotojai galės patys nusipirkti paslaugas, kurių jiems iš tiesų reikia. Gal anksčiau, kai valstybė neišgalėjo tenkinti visų gyventojų socialinių poreikių, nes trūko mokyklų, vaikų darželių, gydymo įstaigų, iniciatyva įmonėse plėtoti socialines paslaugas galėjo būti skatinama, tačiau dabar tuo labai abejočiau“, – dėstė mokslininkas.

Anot R. Lazutkos, abejonių kelia ir tai, kad socialines iniciatyvas siekiama plėtoti ne pelno, o visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl, anot jo, visai suprantamas Finansų ministerijos nerimas, kad dėl tokių iniciatyvų į valstybės biudžetą įplauktų kur kas mažiau pinigų, nei planuojama. EIM pozicija R. Lazutkai atrodo kiek keista, nes ji esą labiau atstovauja verslo, o ne valstybės interesams.

„Kai kurios įmonės jau dabar darbuotojams suteikia įvairių socialinių paslaugų – papildomai juos draudžia, kompensuoja kelionės išlaidas. Tai daro savanoriškai, savo pelno sąskaita, be jokio valstybės įsikišimo. Taip gali elgtis ir kitos įmonės, niekas joms netrukdo“, – pažymėjo profesorius.