Socialdemokratų nesutarimai perauga į krizę
Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) su­si­dū­rė su vie­na di­džiau­sių kri­zių sa­vo is­to­ri­jo­je. Iš de­šim­ties maiš­tau­jan­čių ir su „vals­tie­čiais“ to­liau bend­ra­dar­biau­ti pa­no­ru­sių Sei­mo soc­de­mų ga­li bū­ti ati­mti par­ti­niai bi­lie­tai, o tai grės­tų LSDP ski­li­mu. Taip pat kai­rie­ji ri­zi­kuo­ja il­gam pa­skęs­ti vi­di­niuo­se ne­su­ta­ri­muo­se.

Demokratijos šventė sprendžiant dėl valdančiosios koalicijos ateities LSDP baigėsi dramatiškai. Nors partijos skyriai balsavo už tai, kad socialdemokratai trauktųsi iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ir tokį sprendimą įtvirtino šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba, dalis Seimo socialdemokratų nusprendė pasielgti priešingai.

Senojo socdemų flango atstovai pasirašė koalicijos susitarimą su „valstiečiais“, ir jis jau įsigaliojo. Partijos valiai nepaklusę politikai bus apskųsti LSDP etikos sargams.

Saugo valstybės stabilumą

Už Seimo LSDP ir LVŽS frakcijų bendradarbiavimą vakar balsavo 9 parlamente dirbantys socialdemokratai: Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius, taip pat frakcijos narys „darbietis“ Valentinas Bukauskas. Prieš buvo Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas ir Raminta Popovienė. Julius Sabatauskas susilaikė.

Gintautas Paluckas: „Dabar, kai priimtas frakcijos sprendimas, yra akivaizdi takoskyra.“

Seimo socialdemokratai aiškino, kad tokios pozicijos frakcija nusprendė laikytis norėdama išsaugoti valstybės politinį, socialinį ir ekonominį stabilumą, tęsti pradėtas pertvarkas. „LSDP tarybos sprendimas – trauktis iš valdančiosios koalicijos su LVŽS, daugumos socialdemokratų frakcijos narių nuomone, buvo pernelyg ankstyvas, pagrįstas emocijomis, bet ne argumentais. Nebuvo aiškiai įvardyta, kuo socialdemokratų darbas opozicijoje bus konstruktyvesnis už darbą valdančiojoje koalicijoje. Pateiktas darbo opozicijoje planas nebuvo konkretus, numatantis realias pasekmes partijai“, – teigiama Seimo LSDP frakcijos pranešime.

Seimo statutas numato, kad frakcijos turi teisę bendradarbiauti, jungtis į koalicijas.

Akivaizdi takoskyra

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas piktinosi tokiu Seimo socialdemokratų sprendimu ir pažymėjo, kad jis neatitinka partijos tarybos pozicijos. „Ar frakcija skils, ar ne, negaliu pasakyti, bet akivaizdu, kad yra priešprieša tarp jų priimto sprendimo ir partijos tarybos sprendimo. Mano pozicija šiuo klausimu jau neaktuali, kadangi pasakė savo nuomonę partija. Ilgą laiką galėjome sakyti, kad pirmininkas yra prieš frakciją ar dar prieš ką nors, bet dabar, kai priimtas frakcijos sprendimas, yra akivaizdi takoskyra“, – aiškino jis.

G. Paluckas sakė neįsivaizduojantis, kaip toliau dirbs Seimo LSDP frakcija. „Partijos sprendimas priimtas, o jos statutas galioja ir partijai, ir frakcijos nariams, todėl prezidiumas tikrai dalyvaus priimant ar formuojat poziciją svarbiausiais klausimais ir išreikš poziciją. Frakcijos nariai gaus prezidiumo įpareigojimus, kaip reikės elgtis vienu ar kitu klausimu. Sumaištis tikrai nesuteikia jokio aiškumo“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Jis neabejojo, kad partijoje bus svarstoma, kaip vertinti takoskyrą tarp jos ir Seime dirbančių bičiulių. Pagal LSDP statutą jos nariai privalo vykdyti partijos nutarimus, o to nedarantiems socialdemokratams gali būti skiriamos nuobaudos, kurių griežčiausia – pašalinimas iš partijos. Kaip elgtis su maištaujančiais nariais, svarstys LSDP Etikos ir procedūrų komisija bei prezidiumas.

Gintautas Paluckas: "Dabar, kai priimtas frakcijos sprendimas, yra akivaizdi takoskyra.“ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

G. Paluckas tikino, kad šiuo metu iš partijos skyrių sulaukiama įvairių pareiškimų, prašymų ir reikalavimų dėl dalies Seimo LSDP frakcijos narių. „Jums įdomu, kieno bus galva nukirsta iš karto, bet tai yra kraštutinė priemonė, taikoma nedažnai. Gerbiu Liną Linkevičių. Matydamas, kad jo nuostatos nesutampa su partijos, jis pats nusprendė trauktis iš partijos ir taip išsprendė visus klausimus“, – dėstė jis.

Darbas taps glaudesnis

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad pasirašydami bendradarbiavimo susitarimą „valstiečiai“ ir socialdemokratai pareiškė tęsiantys darbus, palaikantys Vyriausybę ir dirbantys kartu kaip frakcijų koalicija. „Mūsų darbas taps dar glaudesnis, nes nuolatinio skaldymo veiksnys, kuris pastaruosius mėnesius buvo viešojoje erdvėje, nebuvo naudingas nei Seimui, nei valdančiajai daugumai“, – sakė jis.

R. Karbauskis gyrė Seimo socdemus ir teigė, kad jie yra labai atsakingi, mąsto apie valstybę, o ne apie kokius nors partinius interesus. Be to, jo manymu, net daliai koalicijos partnerių atskilus nuo parlamentinės frakcijos, valdantiesiems pavyktų išlaikyti daugumą Seime. Tačiau net jei koalicija neturėtų pakankamai balsų, anot „valstiečių“ lyderio, paramos būtų galima ieškoti kitose Seimo frakcijose. „Manau, kad bus poslinkių liberalų frakcijoje, yra Mišri Seimo narių grupė, yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Taigi gana nemažai žmonių, kurie teoriškai galėtų papildyti koaliciją iki Seimo daugumos, jei būtų toks poreikis“, – svarstė R. Karbauskis.

Nepolitinis elgesys

Tai, kas vyksta LSDP, įvertino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot valstybės vadovės, sprendimas trauktis iš koalicijos neaiškus, nes partija lyg ir išeina, bet dalis jos narių nori toliau dirbti su „valstiečiais“. „Kol kas matau pasimetimą, apsisprendimo stoką ir šiek tiek nepolitinį elgesį. Daugiau tokia išskaičiavimų, sandėrių, sandorių elgsena. Šis požymis pradeda ryškėti būtent šiame Seime“, – dėstė šalies vadovė.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad užsitikrinti Seimo LSDP frakcijos paramą jam pavyko dėl kantraus darbo. Jis sakė nematąs argumentų, kodėl parlamente dirbantys socialdemokratai neturėtų remti bendro darbo su „valstiečiais“. „Ypač šiuo momentu, kai rudens sesija skirta socialinėms problemoms spręsti. Matyt, Seimo nariams socialdemokratams būtų nesuprantama, jeigu jie eitų į opoziciją ir oponuotų socialdemokratinėms idėjoms“, – kalbėjo jis.

Ministrų sprendimai – skirtingi

Nepaisydami LSDP sprendimo trauktis iš koalicijos, keli partijos deleguoti ministrai nusprendė toliau dirbti Vyriausybėje. Kad atsisako partinio bilieto mainais už galimybę išlaikyti užsienio reikalų ministro portfelį, pareiškė L. Linkevičius. Pagal LSDP sąrašą į parlamentą patekęs politikas sakė neatsisakysiantis Seimo nario mandato, nes rinkėjai jam suteikė mandatą „dirbti, o ne būti opozicijoje“. Atsistatydinti nesirengia ir socialdemokratai viceministras Neris Germanas bei L. Linkevičiaus patarėjas Domas Petrulis.

Nepartinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė taip pat nori likti dirbti Vyriausybėje. „Premjeras išreiškė pasitikėjimą, todėl norėčiau darbuotis toliau“, – teigė ji. Ministrė pridūrė, kad ateityje svarstys galimybę įstoti į LVŽS. Tuo metu keli M. Vainiutės komandos nariai socialdemokratai – viceministras Justas Pankauskas ir patarėja Auksė Kontrimienė – nutarė atsistatydinti.

Partijos valios nusprendė paisyti vienintelis socialdemokratų deleguotas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis pažymėjo, kad elgiasi nuosekliai, kai LSDP balsavo už tai, kad būtų nutraukta koalicinė sutartis.

Vakar M. Sinkevičius įteikė premjerui S. Skverneliui atsistatydinimo pareiškimą. Vyriausybės vadovas jo kol kas nepatenkino, o sprendimui priimti turi penkias dienas. „Nematau jokių objektyvių priežasčių, kodėl ministras turėtų trauktis iš Vyriausybės“, – pareiškė S. Skvernelis ir pridūrė, kad jeigu M. Sinkevičius vis dėlto norėtų trauktis, prašytų jo padirbėti iki Seimo rudens sesijos pabaigos.

Daliai Seimo socialdemokratų nusprendus toliau bendradarbiauti su „valstiečiais“, G. Paluckas taip pat svarstė, kad M. Sinkevičius galiausiai gali pasilikti dirbti Vyriausybėje.

Jei M. Sinkevičiaus atsistatydinimo pareiškimas bus patenkintas, su juo turėtų pasitraukti ir komandos nariai. „Viceministrų įgaliojimai nutrūksta kartu su ministro įgaliojimais. Mes solidariai kartu su ministru paliekame Ūkio ministerijos politinio pasitikėjimo komandą“, – tvirtino ūkio viceministras Ramūnas Burokas.

Vidinis iššūkis

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno žodžiais, tokios konfliktinės situacijos, kokia susiklostė dabar, LSDP nėra buvę. „Tai nemenkas iššsūkis partijai. Tie Seimo frakcijos nariai, kurie lieka dirbti su „valstiečiais“, iš esmės nepaklūsta partijos valiai. Dėl to yra galimybė, kad šie ne kartą apie svarbius vidinius demokratijos procesus partijoje kalbėję socialdemokratai gali būti pašalinti iš LSDP“, – prognozavo politologas.

Anot jo, partijos taryba, vadovybė tam ir egzistuoja, kad priimtų politinius sprendimus. Toks ir buvo padarytas – trauktis iš valdančiosios koalicijos, visų postų. „Jei esi partijos narys, vykdai jos politiką, kuri privaloma visiems nariams. Dabar užsispyrimas likti valdžioje iš šono atrodo tarsi turimų postų laikymasis. Manau, kad partija turėtų įvertinti nepaklususiųjų jos valiai veiksmus“, – pažymėjo M. Jurkynas. Jo nuomone, Seimo senbuvių ėjimas į atvirą konfliktą gali baigtis ne jų naudai.

Smunka autoritetas

Politologės Lidijos Šabajevaitės teigimu, LSDP pastaruoju metu atrodo „labai prastai“. „Tarpusavio ėdimasis, nesutarimai autoriteto partijai neprideda“, – sakė ji. Politologė pažymėjo negalinti įsivaizduoti, kad LSDP ryžtųsi pašalinti būrelį nepaklusnių Seimo frakcijos narių. „Tai būtų nesąmonė. Ką partija laimėtų? Frakcijos nariai liktų dirbti Seime, laikytųsi socialdemokratinių principų. Kas tuomet Seime atstovautų pačiai LSDP? Ogi niekas. Taip partija apskritai prarastų galimybę dirbti valdžioje“, – pabrėžė L. Šabajevaitė.

Jos nuomone, dabar bus įdomu stebėti, kaip atskilusi LSDP frakcijos dalis įgyvendins socialdemokratų deklaruotus tikslus. „Iki šiol frakcija buvo gerokai atsipalaidavusi, nesiūlė projektų, kurie socialdemokratamas privalomi. Jei dabar dirbti su „valstiečiais“ pasiryžęs dešimtukas susiimtų ir tesėtų pažadus, žmonėms būtų tik geriau. O būnant opozicijoje geriausi projektai gali likti popieriuje“, – sakė L. Šabajevaitė.

Ji teigė niekada neprognozavusi, kad vieną stipriausių politinių partijų kada nors galėtų ištikti tokia krizė. „Taip, LSDP reikėjo atsinaujinti, reikėjo naujos vadovybės. Deja, paaiškėjo, kad tie, kurie sugeba gražiai kalbėti, ne visada gali ir gražiai veikti. G. Paluckas elgiasi taip, lyg apskritai norėtų sunaikinti partiją“, – dėstė L. Šabajevaitė. Anot jos, pirmininkas turi savų karjeros tikslų, tačiau jiems išsipildyti gali būti nelemta.

Gresia marginalizacija

„Kartais naujam partijos lyderiui jūra atrodo iki kelių. Tačiau politikui reikia ieškoti kompromisų, o ne aštrinti prieštaravimus ir konfliktą“, – situaciją LSDP apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Anot jo, tai, kad partijos taryba palaimino pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, dar nereiškia, jog LSDP turi atsisakyti visų postų, o Seimo frakcija negali tartis dėl bendradarbiavimo ir konkrečių sprendimų su „valstiečiais“. „Visi šie veiksmai labai panašūs į politinį nesubrendimą arba sąmoningą destrukciją partijoje“, – G. Palucko nuostatas įvertino A. Krupavičius.

Jo žodžiais, nesisekant rasti kompromiso, LSDP vidaus kivirčai gali lemti tai, kad socialdemokratai bus marginalizuoti, praras įtaką. Tuomet puikus šansas atsivertų LVŽS „su šiek tiek kairesne politika perimti daugumą socialdemokratų rinkėjų“. „Skaldydamiesi, draskydamiesi jie patys kasa sau duobę“, – pažymėjo politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad demokratinėse partijose frakcijų, turinčių kiek kitokį požiūrį, egzistavimas – normalus toleruotinas dalykas. „Šiuo atveju Seimo LSDP frakcijoje dirba visuotiniuose rinkimuose išrinkti politikai, jie turi laisvą mandatą“, – sakė A. Krupavičius. Noras bausti su „valstiečiais“ pasukusius LSDP frakcijos narius politologui priminė Rusijos boleševikų ir menševikų partines kovas.