Socialdemokratai išsirinko, bet ar visiems tai tinka?
Sa­vait­ga­lį so­cial­de­mo­kra­tai iš­si­rin­ko nau­ją par­ti­jos ved­lį, pir­mą kar­tą tai da­ry­ta tie­sio­gi­nių rin­ki­mų bū­du įtrau­kiant vi­sus par­ti­jos na­rius. Tai, pa­sak po­li­to­lo­gų, bu­vo ban­dy­mas at­si­kra­ty­ti eli­tiz­mo ir sie­kis ko­pi­juo­ti pa­grin­di­nius po­li­ti­nius prieš­inin­kus. 

Tie­sa, par­ti­jos va­do­vo rin­ki­mų re­zul­ta­tai su­ža­vė­jo ne vi­sus. Prieš pat an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą net pa­si­gir­do dve­jo­nių, esą tie­sio­gi­niai rin­ki­mai ne­bu­vo ge­ra min­tis.

Eli­tas prieš periferiją

Po­li­to­lo­gas Liu­tau­ras Gu­džins­kas sa­ko, kad dau­ge­lį nu­ste­bi­nę rin­ki­mų re­zul­ta­tai yra to­kie to­dėl, kad so­cial­de­mo­kra­tai ry­žo­si tie­sio­giai rink­ti sa­vo va­do­vą. Anks­čiau va­do­vas bu­vo ren­ka­mas de­le­ga­tų, vy­ko už­ku­li­si­niai su­si­ta­ri­mai, de­ri­ni­mai. Tie­sa, ne­sklan­du­mų ir gan­dų apie klas­to­ja­mus re­zul­ta­tus – ne­iš­veng­ta. Pa­sak po­li­to­lo­go, kai ku­rie par­ti­jos sky­rių va­do­vai, ga­li­mai, ne­at­sis­py­rė pa­gun­dai įta­ko­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Vis­gi, ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas at­spin­di dau­ge­lio par­ti­jos na­rių va­lią.

„Tie­sio­gi­nių rin­ki­mų bu­vo grieb­ta­si, nes par­ti­jai ver­kiant rei­kė­jo at­si­nau­ji­ni­mo. Ne tik dėl pra­lai­mė­tų rin­ki­mų, bet ir dėl bend­ros re­gio­ni­nės ten­den­ci­jos. Tar­ki­me Len­ki­jo­je ir Veng­ri­jo­je kai­rie­ji iš­ny­ko iš ak­ty­vios po­li­ti­nės are­nos, tie­sa, da­bar ban­do su­grįž­ti, bet tai nė­ra leng­va“, – sa­ko po­li­to­lo­gas.

Pa­sak L. Gu­džins­ko so­cial­de­mo­kra­tai il­gą lai­ką bu­vo do­mi­nuo­jan­ti par­ti­ja, il­giau­siai va­do­va­vo vy­riau­sy­bei, vis­gi, pa­sku­ti­niai rin­ki­mai par­odė, kad par­ti­jos pers­pek­ty­vos smun­ka, to­dėl rei­kė­jo ieš­ko­ti iš­ei­čių. Par­ti­jo­je jau­tė­si di­de­lis at­otrū­kis tarp cen­tro ir pe­ri­fe­ri­jos, įsi­ga­lė­jo eli­tiz­mas, ry­šio su par­tie­čiais, esan­čiais pro­vin­ci­jo­je, pra­ra­di­mas.

„Tie­sio­gi­niai rin­ki­mai yra ban­dy­mas su­švel­nin­ti si­tua­ci­ją. Vis­gi, stra­te­gai, ku­rie pro­jek­ta­vo šiuos rin­ki­mus, gal­būt, gal­vo­jo apie ki­to­kius re­zul­ta­tus. Vie­šo­jo­je erd­vė­je ga­lė­jo­me ma­ty­ti ap­gai­les­ta­vi­mų, tar­ki­me prof. R. Lo­pa­tos, ku­ris bu­vo mi­nis­tro pir­mi­nin­ko A. But­ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jas, kad tie­sio­gi­niai rin­ki­mai yra di­de­lė ri­zi­ka, nes aiš­kes­nis kan­di­da­tas ga­li jų ne­lai­mė­ti, taip, be­je, ir nu­ti­ko“, – svars­to po­li­ti­kos moks­lų spe­cia­lis­tas.

Par­ti­jos ly­de­riu ta­pus G. Pa­luc­kui ne­pa­vyks iš­veng­ti pa­sis­tum­dy­mo, ne­su­ta­ri­mų. Vis­gi, ski­li­mo ne­tu­rė­tų bū­ti. „Ma­ny­čiau, jei bū­tų prieš­in­gas re­zul­ta­tas, bū­tų dau­giau pers­pek­ty­vų ski­li­mui, nes par­ti­jos apa­čios bu­vo la­bai ne­pa­ten­kin­tos. Par­ti­jos eli­tas tu­rės ap­sisp­ręs­ti ar bend­ra­dar­biau­ti su G. Pa­luc­ku ir pri­im­ti par­ti­jos va­lią ar kur­ti vi­di­nę opo­zi­ci­ją“, – sa­ko L. Gu­džins­kas.

Anot jo, se­nie­ji par­ti­jos eli­to na­riai sa­vo po­li­ti­nį ka­pi­ta­lą jau yra iš­nau­do­ję, to­dėl bū­tų itin ne­ap­gal­vo­ta ir ne­ra­cio­na­lu kur nors ei­ti, prieš­in­tis nau­jai iš­rink­tam par­ti­jos ly­de­riui.

„Ži­no­ma, daug kas pri­klau­sys nuo pa­ties G. Pa­luc­ko, jis tu­ri at­lik­ti tel­ki­mo funk­ci­ją, iš­dės­ty­ti tiks­lus, pri­ori­te­tus, kad vi­si ži­no­tų, kur link ei­na par­ti­ja. Net jo opo­nen­tai ga­lės bū­ti la­biau už­ti­krin­ti. Vis­kas pri­klau­sys nuo vi­sų pu­sių ge­ros va­lios, įtam­pos ga­li bū­ti įvei­kia­mos“, – aiš­ki­na po­li­to­lo­gas.

Pa­sak jo, di­džiau­si kliu­vi­niai sklan­džiam dar­bui ga­li bū­ti so­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­jos Sei­me na­riai, nes tai – bu­vęs par­ti­jos bran­duo­lys, įta­kin­gi žmo­nės ir G. Pa­luc­kui su tuo rei­kės tai­ky­tis. Dar vie­nas gal­vos skaus­mas yra so­cial­de­mo­kra­tų koa­li­ci­ja su vals­tie­čiais, nes ji ne­ten­ki­na dau­ge­lio par­ti­jos na­rių, bet da­bar kaž­ką keis­ti jau yra su­dė­tin­ga.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je ga­lė­jo­me ma­ty­ti ap­gai­les­ta­vi­mų, tar­ki­me prof. R. Lo­pa­tos, ku­ris bu­vo mi­nis­tro pir­mi­nin­ko A. But­ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jas, kad tie­sio­gi­niai rin­ki­mai yra di­de­lė ri­zi­ka, nes aiš­kes­nis kan­di­da­tas ga­li jų ne­lai­mė­ti, taip, be­je, ir nutiko

„Par­ti­jos pir­mi­nin­kas tu­rės spręs­ti, kaip pro­jek­tuo­ti sa­vo san­ty­kius su koa­li­ci­jos par­tne­riais, nuo to ga­li pri­klau­sy­ti ir par­ti­jos pers­pek­ty­vos“, – sa­ko L. Gu­džins­kas.

Par­ti­jos eli­te – trum­pa­re­giai

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas Kęs­tu­tis Gir­nius sa­ko, kad spa­lio mė­ne­sį vy­kę par­la­men­to rin­ki­mai so­cial­de­mo­kra­tams bu­vo to­kie blo­gi, ko­kių ne­ma­ty­ta nuo gū­džių 1996 me­tų.

„G. Pa­luc­kas pe­ri­ma par­ti­ją, ku­ri iš­gy­ve­no sa­vo di­džiau­sią pra­lai­mė­ji­mą nuo 1996 me­tų. Ji bu­vo sėk­min­giau­sia ir be­ne di­džiau­sia Lie­tu­vos par­ti­ja, o da­bar yra pa­vo­jus, kad taps par­ti­ja, ku­riai bus su­nku su­rink­ti net 10 proc. bal­sų rin­ki­muo­se“, – sa­ko K. Gir­nius. Anot jo, nau­jo­jo pir­mi­nin­ko lau­kia la­bai daug dar­bų, jie yra sku­būs. Pri­va­lu at­gai­vin­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, pri­sta­ty­ti nau­ją par­ti­jos vei­dą, o tai ne­bus leng­va.

„Jis tu­rės ne tik pri­trauk­ti se­nuo­sius rin­kė­jus, bet ir pa­keis­ti par­ti­jos kur­są, kad la­biau ati­tik­tų kai­rių­jų rin­kė­jų lū­kes­čius. Ki­ta ver­tus, jei pa­vyk­tų, bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti ir Dar­bo par­ti­jos rin­kė­jus, ku­rie da­bar bal­sa­vo už vals­tie­čių par­ti­ją“, – prog­no­za­vo po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas. Pir­mie­ji tie­sio­gi­niai rin­ki­mai so­cial­de­mo­kra­tams bu­vo ne­men­kas iš­ban­dy­mas, dau­ge­lis par­ti­jos ve­te­ra­nų, bi­jo­da­mi po­ky­čių, pa­si­sa­kė už la­biau prog­no­zuo­ja­mą kan­di­da­tą – par­ti­jos sen­bu­vio sū­nų Min­dau­gą Sin­ke­vi­čių.

„Tai – trum­pa­re­giš­ka po­zi­ci­ja, nes pra­lai­mė­ji­mas, ku­ris įvy­ko ru­de­nį ro­do, kad par­ti­ją pri­va­lu pert­var­ky­ti, o M. Sin­ke­vi­čius ne tas žmo­gus, ku­ris tai pa­da­ry­tų. Bū­tų klai­da iš­rink­ti žmo­gų, ku­ris yra pa­to­gus, o ne tą, ku­ris tu­ri da­ry­ti tai, ką rei­kia pa­da­ry­ti“, – sa­kė K. Gir­nius. Jis pri­dū­rė, kad so­cial­de­mo­kra­tai la­bai draus­min­ga par­ti­ja, to­dėl di­de­lių vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų ti­kė­tis ne­rei­kė­tų. Par­ti­jos vi­du­je nė­ra rim­tes­nės ta­kos­ky­ros, o pra­ei­ties įvy­kiai ro­do, kad ne­su­ta­ri­mus jie spren­džia vi­du­je.

Blo­giau­si me­tai nuo 1996

So­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys pri­ta­ria po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kų nuo­mo­nei, kad to­kių blo­gų me­tų, kaip 2016 so­cial­de­mo­kra­tai se­no­kai ne­tu­rė­jo.

„Ti­kra tie­sa, kad tik 1996 me­tai jiems bu­vo to­kie blo­gi, vė­liau vy­ko ki­li­mas. 2004 me­tais rin­ki­mų re­zul­ta­tais ne­džiu­gi­no, nes tuo­met vis­ką nu­šla­vė Dar­bo par­ti­ja, bet so­cial­de­mo­kra­tai ve­di­ni Al­gir­do Bra­zaus­ko su­ge­bė­jo la­vi­ruo­ti. So­cial­de­mo­kra­tų rei­tin­gai bu­vo ne­blo­gi ta­da, kai par­ti­jo­je bu­vo A. Bra­zaus­kas, Čes­lo­vas Jur­šė­nas, Aloy­zas Sa­ka­las, tais žmo­nė­mis bu­vo pa­si­ti­ki­ma, rei­tin­gai tai ro­dė“, – sa­kė so­cio­lo­gas.

Anot jo, da­bar­ti­nis so­cial­de­mo­kra­tų smu­ki­mas pra­si­dė­jo 2015 me­tais, o ryš­kiau pa­si­ma­tė po Vi­jū­nė­lės skan­da­lo, tuo­met pa­lai­ky­mas nu­kri­to net 8 pro­cen­ti­niais punk­tais, o tai – ga­na daug.