Smurto Lietuva: parodė, su kuo kasdien susiduria pareigūnai
Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Li­nas Per­na­vas par­odė, su ko­kiais iš­šū­kiais kiek­vie­ną die­ną su­si­du­ria par­ei­gū­nai rea­guo­da­mi į smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Pir­ma­die­nį Sei­me vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je ap­tar­ti veiks­mus, ku­rių rei­kia im­tis sie­kiant už­ti­krin­ti vai­ko tei­ses, jis pa­de­mons­tra­vo fil­mu­ką, at­sklei­du­sį, į ko­kius iš­kvie­ti­mus kas­dien po ke­le­tą kar­tų vyks­ta po­li­ci­nin­kai.

Iki 2011 me­tų už smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ne­bu­vo nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Nuo 2012 me­tų su tuo su­si­ju­sių nu­si­kals­ta­mų vei­kų mū­sų ša­ly­je kas­met vis dau­gė­ja. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, jei 2012 me­tais bu­vo už­fik­suo­tos 4 356 nu­si­kals­ta­mos vei­kos, su­si­ju­sios su smur­tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, tai 2016 me­tais to­kių nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­dau­gė­jo iki 10 890.

Iš tų 10 tūks­tan­čių tik po­ra tūks­tan­čių pa­ma­tė teis­mą, tei­sė­ją, rea­lų pro­ce­są ir, ti­kė­ti­na, su­pra­to ar­ba bent jau da­lis jų su­pra­to, kas vy­ko, ką jie pa­da­rė ir už ką juos tei­sia.

Pa­sak L. Per­na­vo, dau­gu­ma at­ve­jų kal­ti­nin­kai iš­ven­gė bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, at­si­pirk­da­mi bau­do­mis. „Pir­mas da­ly­kas, ką tu­ri­me pa­si­žy­mė­ti: ar bau­da yra pa­ti ge­riau­sia baus­mė as­me­niui, smur­tau­jan­čiam šei­mo­je? Ki­tas da­ly­kas – tik šiek tiek dau­giau nei 22 proc. as­me­nų bu­vo teis­me, kur jiems bu­vo pa­skir­tos tam ti­kros baus­mės. Ką tai reiš­kia? Iš tų 10 tūks­tan­čių tik po­ra tūks­tan­čių pa­ma­tė teis­mą, tei­sė­ją, rea­lų pro­ce­są ir, ti­kė­ti­na, su­pra­to ar­ba bent jau da­lis jų su­pra­to, kas vy­ko, ką jie pa­da­rė ir už ką juos tei­sia“, – kal­bė­jo ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras.

Nuo smur­to nu­ken­tė­ju­sių vai­kų skai­čius taip pat yra di­de­lis. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­nis, pra­ėju­siais me­tais nuo nu­si­kals­ta­mų vei­kų nu­ken­tė­jo 2 715 vai­kų. „Kal­bu apie sta­tis­ti­ką, o kal­bant apie Kė­dai­nių įvy­kį, jau sa­ko­me, kad tai yra tra­ge­di­ja. Kiek pa­me­nu, kaž­kas yra pa­sa­kęs: „Vie­no žmo­gaus žū­tis yra tra­ge­di­ja, o šim­tų – sta­tis­ti­ka“. Daž­nai taip ir bū­na. Kai at­si­tin­ka koks nors rim­tas įvy­kis, kai spau­da apie kaž­ką la­bai daug pra­de­da ra­šy­ti, ta­da apie tai pra­de­da­me mąs­ty­ti. O vi­si ki­ti su­mu­ši­mai, su­ža­lo­ji­mai, iš­prie­var­ta­vi­mai, mir­tys yra tam ti­kra sta­tis­ti­ka“, – sa­kė L. Per­na­vas.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams jis par­odė fil­mu­ką apie vie­ną po­li­ci­jos par­ei­gū­nų dar­bo die­ną, vyks­tant į iš­kvie­ti­mus dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Vi­deo pra­džio­je pa­tei­kia­mas gar­so įra­šas iš vai­ko skam­bu­čio į pa­gal­bos cen­trą 112, ku­ria­me jis verk­da­mas pra­šo pa­gal­bos dėl smur­tau­jan­čio tė­vo. To­liau ro­do­mi fil­muo­ti vaiz­dai, kaip po­li­ci­nin­kai vyks­ta gel­bė­ti, kaip pra­ne­ša­ma, gir­to vy­ro su­muš­tos mo­ters ir į ki­tus iš­kvie­ti­mus.

To­kių įvy­kių per­nai tu­rė­jo­me be­veik 11 tūks­tan­čių. Ką tai reiš­kia? Be­veik po ke­le­tą kiek­vie­ną die­ną.

„Tai ti­krai la­bai ne­di­de­lė ilius­tra­ci­ja. To­kių įvy­kių per­nai tu­rė­jo­me be­veik 11 tūks­tan­čių. Ką tai reiš­kia? Be­veik po ke­le­tą kiek­vie­ną die­ną. Su tuo su­si­du­ria­me mes, po­li­ci­nin­kai, su tuo su­si­du­ria­te kiek­vie­nas iš jū­sų. Šiuo fil­mu­ku no­rė­jau par­ody­ti, kad kiek­vie­nas įvy­kis yra svar­bus, kiek­vie­nas įvy­kis yra tra­ge­di­ja, tai nė­ra sta­tis­ti­ka“, – pa­brė­žė L. Per­na­vas.

Pa­sak jo, po Kė­dai­nių tra­ge­di­jos, kai, kaip įta­ria­ma pa­tė­vio ir mo­ti­nos bu­vo žiau­riai su­muš­tas ir vė­liau li­go­ni­nė­je mi­rė ma­ža­me­tis Ma­tu­kas, po­li­ci­ja ėmė vie­šin­ti vi­sus smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­ve­jus kai nu­ken­čia vai­kai.

Jei 2016 me­tais per du mė­ne­sius bu­vo gau­ti 7 149 pra­ne­ši­mai dėl smur­to na­muo­se ir per par­ą už­fik­suo­ta iki 5 nu­ken­tė­ju­sių vai­kų, tai per pir­muo­sius ke­lis šių me­tų mė­ne­sius to­kių pra­ne­ši­mų pa­dau­gė­jo iki 8 319, o nu­ken­tė­ju­sių vai­kų skai­čius iš­au­go iki 10–15 ne­pil­na­me­čių per par­ą.

„Ar ti­krai du ar tris kar­tus dau­giau pra­dė­jo muš­ti vai­kus? Tur­būt ne. Kas at­si­ti­ko, kas įvy­ko? Iš es­mės vi­suo­me­nė, vi­si jūs, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, se­niū­nai, kai­my­nai, pa­žįs­ta­mi pra­dė­jo pra­ne­ši­nė­ti ir skam­bin­ti apie smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, ypa­tin­gai – apie smur­tą prieš vai­kus. Po tru­pu­čiu­ką pra­dė­jo­me ju­dė­ti ir su­pras­ti, kad tai yra prob­le­ma, kad tai yra svar­bu“, – pa­brė­žė L. Per­na­vas.