Smurtas prieš vyrus – nesvarbu?
Iš vaiz­do įra­šų, trans­liuo­ja­mų vir­tua­lio­je erd­vė­je, iš mies­to erd­vė­se esan­čių pla­ka­tų sklin­da ska­ti­ni­mas pa­lai­ky­ti mo­te­ris, prieš ku­rias smur­tau­ja vy­rai. Ar taip ne­ku­ria­mas tam ti­kras ste­reo­ti­pas? Be to, prieš vy­rus taip pat smur­tau­ja­ma – tiek psi­cho­lo­giš­kai, tiek fi­ziš­kai. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba per savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ platina informaciją apie socialinę kampaniją „Palaikyk“.

Deja, neteko matyti kvietimo, kuris būtų sutelktas į smurto prieš vyrus problemas. Jei tokį pamatytume, tikrai labai norėtume ir šią temą pagvildenti

„Ar kada susimąstei, kokie svarbūs tavo žodžiai pagalbos ieškančiai draugei? Kai kaltinančių moteris dėl patiriamo smurto tiek daug – palaikyk draugę, dukrą, sesę, kolegę. Palaikyk kiekvieną! Pristatome naują mūsų kampaniją apie smurtą patyrusių moterų palaikymą. Kviečiame dalintis ir nešti žinią kuo plačiau“, – rašoma socialiniame tinkle prie čia skelbiamo vaizdo įrašo, per kurį kviečiame nekaltinti smurto aukos – moters, bet išklausyti ir palaikyti.

Vyrai smurtauja dažniau

Projekto „Stop smurtui prieš moteris – nuo sąmoningumo didinimo iki nulinio aukų kaltinimo“ vadovė Mintautė Jurkutė, dirbanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, LŽ klausiama, kodėl kampanija „Palaikyk“ skirta stabdyti smurtą būtent prieš moteris, sakė: „Moterų ir vyrų patiriamas smurtas artimoje aplinkoje – turime omenyje sisteminę prievartą – juos paliečia skirtingai. Tai matyti iš statistikos, pagal kurią dauguma nukentėjusių nuo tokio pobūdžio smurto yra moterys, o dauguma smurtaujančių – vyrai.“

Minimo projekto svetainėje visureikalas.lt skelbiama, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas. „Jį gali patirti įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio žmonės, ne tik moterys, bet ir vyrai, – rašoma ten. – Tačiau kai smurtas tapatinamas su pavieniais agresijos išpuoliais, lengva padaryti klaidingą išvadą, kad moterys ir vyrai intymiuose santykiuose išgyvena panašaus lygio smurtą. Tyrimai atskleidžia, kad vyrai dažniau patiria vienkartinį, o moterys – sisteminį smurtą. Jos sudaro apie 80 proc. asmenų, patyrusių keturis ir daugiau pakartotinės prievartos incidentų. Virš 90 proc. artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų yra vyrai... Smurtu artimoje aplinkoje mes vadiname sisteminę prievartą, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti intymiais ryšiais susijusį asmenį.“

Ir paaiškinama, kad dėl šios priežasties svetainėje kalbant apie nukentėjusiąsias nuo smurto artimoje aplinkoje naudojama moteriška, o smurtautojus – vyriška giminė.

„Tiek moksliniai tyrimai, tiek šioje srityje dirbančių žmonių patirtis rodo, kad pamatines šaknis, kodėl būtent moterys patiria tokio pobūdžio smurtą, yra nelygiavertis vyrų ir moterų traktavimas visuomenėje, kai laikoma, jog moteris yra menkesnė, žemesnė, turi paklusti vyrui, aptarnauti buityje ir seksualiai“, – aiškino Mintautė Jurkutė.

Tad visuomenės požiūris ir jo kylanti nelygybė ir pereina į smurto taikymą ir lemia statistiką, pagal kurią 9 iš 10 artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų būna vyrai.

Projekto vadovė pabrėžė, kad kalbama apie sisteminę prievartą. „Prievarta sistemine vadinama tada, kai prieš asmenį smurtaujama sistemingai, ilgą laiką ir pakartotinai. Taikomas visas pluoštas įvairių strategijų – bauginimai, grasinimai, izoliavimas nuo aplinkos, nuo šeimos narių, nuo draugų... Taikomas ekonominis smurtas, seksualinė prievarta. Fizinis smurtas būna paskutinis lašas į tą taurę“, – pažymėjo ji.

Vyrams pagalbos mažiau, negu moterims

Vis dėlto smurtą patiria ir vyrai – ir psichologinį, ir fizinį. Be to, tokie turbūt atsitveria tylos siena, nedrįsta niekam nė prasitarti. Mintautė Jurkutė teigė, kad smurtą taip pat patiria ir vaikai, ir vyrai, bet kitu mastu, skiriasi ir specifika.

LŽ klausiama, ar ketinama organizuoti socialinę kompaniją palaikant tokius vyrus, Mintautė Jurkutė sakė: „Taip, vyrai dėl to neverkia, nesiskundžia. Ir jiems skirtų paslaugų yra mažiau, negu moterims. Mes visa tai matome.“ Tačiau ji negalėjo atsakyti dėl konkrečių žingsnių, kuriuos dėl to galima būtų daryti. Mat viskas atsiremia į finansavimą.

„Mūsų veikla, šviečiamoji ir prevencinė, tai, ką daro Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ji negauna tokio tikslinio finansavimo iš valstybės. Nepaisant to, kad įstatyme numatyta pareiga mums vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą, nuo 2017 metų mums nėra skiriama lėšų būtent šiais veiklai. Visa tai, ką darome, darome savo iniciatyva“, – kalbėjo Mintautė Jurkutė.

Svetainėje visureikalas.lt teigiama, kad projektas iš dalies finansuojamas ES Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis.

„Deja, neteko matyti kvietimo, kuris būtų sutelktas į smurto prieš vyrus problemas. Jei tokį pamatytume, tikrai labai norėtume ir šią temą pagvildenti, – pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė. – Jei būtų finansinės galimybės, tikrai užsiimtume.“

Mintautė Jurkutė pažymėjo, kad trūksta statistikos duomenų bei tyrimų dėl smurto prieš vyrus.

„Reikėtų surinkti tas vyrų patirtis, prieš kuriuos smurtaujama, nes jie lyg negirdimi, – sakė ji. – Tada matytume prasmę dirbti prie šios temos. Norėtume tokiems padėti.“

LŽ klausiama, ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiekia skundų, žinių apie vyrus, prieš kuriuos smurtaujama, Mintautė Jurkutė sakė, kad per dabartinę kompaniją, kuri skirtą stabdyti smurtą prieš moteris, komentaruose kai kurie vyrai dalijasi patirtimis dėl patiriamo smurto.

pixabay.com asociatyvi nuotrauka

Vyrai gali kreiptis į 9 centrus

Atskiro srauto apie tai negauna, nes, pasak pašnekovės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nėra institucija, tiesiogiai dirbanti su smurto aukomis. „Apie smurto problemą mes labiau kalbame iš lyčių lygybės aspekto, per švietėjišką bei prevencinę veiklą, – paaiškino. – O aukų nekonsultuojame ir jų problemų nesprendžiame. Tuo rūpinasi specializuoti pagalbos ir krizių centrai.“

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 9 centrai, į kuriuos gali kreiptis vyrai: Visagino šeimų krizių centras, Kauno apskrities vyrų krizių centras, Vilniaus šeimos centras, VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centras, Marijampolės apskrities vyrų krizių centras, Asociacija Utenos apskrities vyrų krizių centras, Koordinacinis centras „Gilė“, VšĮ „Mūsų saulužė“, Alytaus apskrities vyrų krizių centras.

Tiesa, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė teigė, kad su tais centrais nėra nuoseklios komunikacijos, sunku su jais užmegzti ryšį, nemato iš jų pusės kylančių iniciatyvų.

Aktyviai veikia, nors niekas nepadeda

LŽ paskambinus į Alytaus apskrities vyrų krizių centrą, iškart atsiliepė jo steigėjas Virginijus Tamulionis. Jis pasakojo, kad centras, įkurtas prieš pustrečių metų, teikia konsultacijas vyrams, susidūrusiems su gyvenimiškomis krizėmis, sunkumais, skyrybomis, priklausomybėmis, taip pat ir smurtu – psichologiniu bei fiziniu.

Virginijus Tamulionis atvirai sakė, kad vyrai patiria smurtą iš savo sutuoktinių ir sugyventinių, kitų artimųjų. Jis pasakojo konkrečią istoriją, kai kreipėsi vyras, prieš kurį tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą naudojo sūnus su buvusia sutuoktine. „Kai jie vyrą sumušė, jis kreipėsi į policiją su pareiškimu ir į mus pagalbos, – pasakojo Alytaus apskrities vyrų krizių centro vadovas. – Procesas vyko vangiai, nes nepriimtina, kad kreiptųsi vyras.“ Pavienių atvejų būna daugiau – ar galvą praskelia buteliu, ar peiliu sužaloja, prisiminė jis.

Virginijus Tamulionis. Asmeninio albumo nuotrauka

Virginijus Tamulionis sakė, kad centras nė nelaukia, kol kreiptis vyras, kuriam reikia pagalbos, jei apskritai kreipsis. Centras gauna duomenų iš policijas, susisiekia ir pasiūlo pagalbą. Tokiu būdu pralaužia tylos sieną, už kurios linkę slėptis vyrai, prieš kuriuos smurtaujama.

Virginijus Tamulionis pažymėjo, kad patys vyrai kreipiasi vis dažniau. Alytaus apskrities vyrų krizių centras negauna finansavimo nei iš ES, nei iš Lietuvos institucijų. Patys sukasi, kaip gali. „Pats esu steigėjas, pats ir išlaikau savo centrą“, – tvirtino Virginijus Tamulionis.

Jis taip pat teigė, kad bandė rašyti keletą projektų, bet nieko nelaimėjo.