Skurdo temos žiniasklaidoje – atspindžiai ar grimasos?
Mū­sų ša­lies ži­niask­lai­da mėgs­ta mo­ra­li­zuo­ti, auk­lė­ti, nors tu­rė­tų at­lik­ti ne­utra­laus ir ne­suin­te­re­suo­to ste­bė­to­jo funk­ci­ją. Ji ak­ty­viai vei­kia kaip agen­tas, pa­si­sa­kan­tis už ne­oli­be­ra­lią ir ne­okon­ser­va­to­riš­ką skur­do ma­ži­ni­mo po­li­ti­kos vi­zi­ją, pa­lai­ko par­amos ir lab­da­ros idė­jas. Ko­kios dar ten­den­ci­jos pa­ste­bė­tos in­ter­ne­to ži­niask­lai­do­je, ra­šan­čio­je skur­do te­mo­mis?

Dr. Dži­na Do­naus­kai­tė Lais­vo­jo uni­ver­si­te­to klau­sy­to­jams pa­sa­ko­jo, kaip ži­niask­lai­da vaiz­duo­ja skur­dą. Apie tai ji yra par­ašiu­si di­ser­ta­ci­ją. Ana­li­zuo­da­ma be­veik 900 pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pio teks­tų, ty­ri­nė­jo, kaip du ži­no­mi in­ter­ne­to dien­raš­čiai apib­rė­žia skur­do prob­le­mą, var­di­ja prie­žas­tis bei simp­to­mus, nu­ro­do at­sa­kin­guo­sius už prob­le­mos spren­di­mą, ko­kia yra ži­niask­lai­dos prob­le­mos spren­di­mo ver­si­ja.

"Iki dok­to­ran­tū­ros stu­di­jų dir­bau žur­na­lis­te ir dau­giau­sia ra­šiau apie so­cia­li­nę po­li­ti­ką, - kal­bė­jo šiuo me­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­te bū­si­miems žur­na­lis­tams dės­tan­ti D. Do­naus­kai­tė. - Pa­ste­bė­jau, kad ne­tgi tuo lai­ko­tar­piu, kai au­go mū­sų eko­no­mi­ka, at­ly­gi­ni­mai, vis dėl­to di­dė­jo vi­suo­me­nės skur­das. Nors nuo­tai­kos bu­vo pa­kan­ka­mai po­zi­ty­vios, ab­so­liu­tus skur­das pa­gal jo ma­ta­vi­mus vi­są lai­ką au­go." Žur­na­lis­tė apie tai par­ašė ke­le­tą straips­nių, bet re­dak­to­riai tuo ne­su­si­do­mė­jo, ją ste­bi­no, kad jiems ne­rū­pi prob­le­ma, ku­ri yra to­kia su­dė­tin­ga. Nu­spren­du­si sto­ti į dok­to­ran­tū­rą, D. Do­naus­kai­tė nu­ta­rė pa­ana­li­zuo­ti te­mą, kaip ži­niask­lai­do­je pa­tei­kia­mas skur­das. Nag­ri­nė­ja­mas lai­ko­tar­pis apė­mė ir 2008 me­tų kri­zę.

Ma­žo­ka ori­gi­na­laus turinio

D. Do­naus­kai­tė tei­gė, kad kri­zės me­tu smu­ko vi­sa ži­niask­lai­da. "Ta­čiau in­ter­ne­to dien­raš­čiai kaž­ko­kiu bū­du su­ge­bė­jo at­si­ties­ti ir rek­la­mos pel­nas pra­dė­jo aug­ti, - sa­kė ji. - O spau­da to­liau kren­ta že­myn ir pra­ktiš­kai nyks­ta." Moks­li­nio dar­bo au­to­rės tei­gi­mu, eko­no­mi­nės kri­zės me­tu su­si­for­ma­vo ir stip­rė­jo in­ter­ne­to dien­raš­čių, kaip ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, vaid­muo vie­šo­sios po­li­ti­kos pro­ce­suo­se. "Ži­niask­lai­da yra ga­lios tink­lo da­ly­vė kar­tu su vals­ty­bės par­ei­gū­nais, vers­lo, pi­lie­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, - sa­kė D. Do­naus­kai­tė. - Ta­čiau ji tu­ri ati­tik­ti ki­tus kri­te­ri­jus, pa­vyz­džiui, bū­ti pri­pa­žin­ta ki­tų ga­lios tink­lo da­ly­vių. Ji to­kia tam­pa tu­rė­da­ma po­li­ti­nę po­zi­ci­ją, ten­kin­da­ma pro­fe­sio­na­lu­mo ir rin­kos in­te­re­sus. Įran­kis, ku­riuo ji tai da­ro - dis­kur­sas, vi­sa ku­ria­ma pro­duk­ci­ja."

Skur­do te­mai te­mai nag­ri­nė­ti dok­to­ra­to au­to­rė pa­si­rin­ko du stam­bius in­ter­ne­to dien­raš­čius. D. Do­naus­kai­tei bu­vo įdo­mu pa­žiū­rė­ti į teks­ti­nę ži­niask­lai­dą. Ana­li­za­vo, ko­kia ži­niask­lai­dos po­li­ti­nė po­zi­ci­ja, kaip ji iš­reiš­kia pro­fe­sio­na­lu­mą, kiek ki­ša­si į rin­kos są­ly­gos, ra­šy­da­ma apie skur­dą.

D. Do­naus­kai­tė pa­skai­čia­vo, kad šia te­ma maž­daug po treč­da­lį teks­tų su­da­ro ori­gi­na­li in­ter­ne­to dien­raš­čių pro­duk­ci­ja, Lie­tu­vos bei už­sie­nio nau­jie­nų agen­tū­rų pro­duk­ci­ja ir pers­paus­din­ta iš ki­tų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių. "Ori­gi­na­laus tu­ri­nio ma­žo­ka", - kons­ta­ta­vo lek­to­rė.

Rub­ri­kos ir skur­do grimasos

Pa­sak D. Do­naus­kai­tės, ana­li­zuo­jant in­ter­ne­to dien­raš­čius, iš­sis­ky­rė įdo­mi ten­den­ci­ja, kad per nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­tar­pį dau­gė­jo ži­nių apie glo­ba­lų, ki­tų ša­lių skur­dą, bet apie Lie­tu­vos pub­li­ka­ci­jų tiek ne­gau­sė­jo. "Ga­li­ma sa­ky­ti, kad eko­no­mi­nei kri­zei ei­nant į pa­bai­gą, ži­nių iš Lie­tu­vos net ma­žė­jo, nors skur­do prob­le­mos ne­iš­sisp­ren­dė, - kal­bė­jo lek­to­rė. - 2012 me­tais, kai bu­vo vyk­do­ma pa­šal­pų skirs­ty­mo re­for­ma, ži­niask­lai­da dar ma­žiau ra­šė apie skur­dą, nors at­ro­dy­tų, kad tu­rė­tų sek­ti, kas vyks­ta, at­lik­ti "sar­gi­nio šuns", prie­žiū­ros funk­ci­ją." Iš ana­li­zuo­tos ži­niask­lai­dos D. Do­naus­kai­tei su­si­da­rė įspū­dis, tar­si kri­zė bai­gė­si ir skur­do ne­be­li­ko, bet tai - ne­tie­sa. Kaip tei­gė di­ser­ta­ci­jos au­to­rė, teks­tai apie glo­ba­lų, ki­tų ša­lių skur­dą par­odė ten­den­ci­ją dau­giau nau­do­ti nau­jie­nų agen­tū­rų tu­ri­nio. Ta­čiau Lie­tu­vos žur­na­lis­tai ne­vy­ko į už­sie­nį ra­šy­ti skur­do te­mo­mis. "To­kia pro­duk­ci­ja yra ver­čia­ma ar­ba per­ka­ma iš nau­jie­nų agen­tū­rų", - sa­kė D. Do­naus­kai­tė.

Apie skurstančius pensininkus žiniasklaida rašo ne tiek dažnai, kaip apie vaikus. / LŽ archyvo nuotrauka

Ki­tas klau­sia­mas, ku­ris do­mi­no di­ser­ta­ci­jos au­to­rę, - kaip reiš­kia­si ži­niask­lai­dos pro­fe­sio­na­lu­mas. Ji ana­li­za­vo kaip pa­gal te­mas pa­skirs­to­mos me­džia­gos apie skur­dą. Dau­giau­sia jų bū­da­vo die­nos ak­tua­li­jo­se. Po to - vers­lo ir rin­kos rub­ri­ko­se, o tai D. Do­naus­kai­tę nu­ste­bi­no, nes ji ti­kė­jo­si, kad tu­rė­tų bū­ti kri­mi­na­li­nių nau­jie­nų nau­jie­nų ir ne­lai­mių rub­ri­ko­se. Vers­lo ir rin­kos rub­ri­kos su­si­ju­sios su vals­ty­bės po­li­ti­ka, to­kio­mis te­mo­mis, kaip iš­lai­dų už šil­dy­mą kom­pen­sa­ci­ja. "Čia ga­li­ma ma­ty­ti tam ti­krą ži­niask­lai­dos po­li­ti­nę po­zi­ci­ją, skur­dą ji re­gi kaip te­mą, spręs­ti­ną vers­lo, rin­kos prie­mo­nė­mis, kad tai nė­ra vien vals­ty­bės prob­le­ma", - tei­gė lek­to­rė. Ji tę­sė, kad kai­mo ir svei­ka­tos rub­ri­ko­se skur­do te­mos bu­vo ma­žai at­spin­di­mos. O sta­tis­ti­niai ty­ri­mai ro­do, kad di­džiau­sias skur­das kon­cen­truo­ja­si kai­me, taip pat su­si­jęs su svei­ka­tos prob­le­mo­mis. "Ta­čiau apie to­kias skur­do gri­ma­sas ži­niask­lai­da daug ne­kal­ba", - kons­ta­ta­vo D. Do­naus­kai­tė. O štai pra­mo­gų sky­riuo­se bu­vo pa­kan­ka­mai ra­šo­ma, nes or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios par­amos ak­ci­jos, ku­rio­se da­ly­vau­ja ži­no­mi Lie­tu­vos ir už­sie­nio žmo­nės. "Ži­niask­lai­da tai iš­nau­do­ja, kad pa­ti ga­lė­tų už­si­dirb­ti, nes to­kios te­mos skai­to­mos, in­ter­ne­te ant to­kių pub­li­ka­ci­jų spau­džia­ma ir jos ati­da­ro­mos", - apie di­de­lio skai­ty­to­jų lan­ko­mu­mo pra­na­šu­mus kal­bė­jo D. Do­naus­kai­tė.

Šal­ti­niams trūks­ta įvairovės

"Pa­gal žur­na­lis­ti­nio dar­bo ka­no­nus, tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­mi kuo įvai­res­ni šal­ti­niai ir sie­kia­ma, kad ku­rie nors jų ryš­kiai ne­do­mi­nuo­tų", - tei­gė lek­to­rė, Ta­čiau iš jos ty­ri­mo aki­vaiz­du, jog do­mi­na­vo vy­riau­sy­bė ir jai pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos. Tai pa­grin­di­niai šal­ti­niai, ku­riais re­mian­tis reng­tos nau­jie­nos apie skur­dą. Daž­nas šal­ti­nis - ir vi­suo­me­nė. "Skurs­tan­tys žmo­nės pa­tei­kia­mi ži­niask­lai­dos pro­duk­ci­jo­je, žur­na­lis­tai juos ap­lan­ko, pa­kal­bi­na, nu­fil­muo­ja, - kal­bė­jo D. Do­naus­kai­tė. - Ta­čiau to­kiais at­ve­jais po­zi­ci­ja, kaip pa­teik­ti, vi­siš­kai pri­klau­so nuo žur­na­lis­tų. O vy­riau­sy­bės, sa­vi­val­dos, vers­lo or­ga­ni­za­ci­jų šal­ti­nių įsik­lau­so­ma ir per­duo­da­ma taip, kaip šie pa­tei­kia. Be to, jie ge­ba for­mu­luo­ti ir ar­ti­ku­liuo­ti sa­vo in­te­re­sus, skir­tin­gai nuo skurs­tan­čių žmo­nių, ku­riems nie­kas ne­ats­to­vau­ja vie­šo­je erd­vė­je." Ki­ta ypa­ty­bė, ku­rią pa­ste­bė­jo di­ser­ta­ci­jos au­to­rė, - pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­jos dir­ba su to­kiais žmo­nė­mis, bet jos kaip pa­grin­di­niai šal­ti­niai ne­ci­tuo­ja­mos. Ir ne nuo jų pri­klau­so, kaip "įrė­mi­na­mas" pub­li­kuo­ja­mas teks­tas. Tai­gi pa­ste­bė­ta ten­den­ci­ja, kai ži­niask­lai­da ne­iš­lai­ko ba­lan­so, ne­ban­do pa­žvelg­ti iš ki­to pu­sės, ne­kves­tio­nuo­ja sa­vo po­zi­ci­jos.

Daž­niau­siai mi­ni­mi vaikai

D. Do­naus­kai­tė aiš­ki­no­si ir teks­tų idė­jas. Iš pra­džių nag­ri­nė­jo, ko­kia ga­li bū­ti ideo­lo­gi­ja, skur­do ma­ži­ni­mo po­li­ti­kos po­zi­ci­jos. Iš­sky­rė ke­tu­rias - ne­oli­be­ra­lią, ne­okon­ser­va­ty­vią, li­be­ra­lią ir so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Nu­sta­tė, kad Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­ja dvi pir­mo­sios, yra tar­si jų mik­sas. "To­kia stra­te­gi­ja. Tei­gia­ma, kad vals­ty­bės vaid­muo tu­rė­tų bū­ti vi­siš­kai mi­ni­ma­lus, o skur­das - ne prob­le­ma, bet pa­si­rin­ki­mas, blo­gų spren­di­mas, ku­riuos gy­ve­ni­me pa­da­rė žmo­gus, pa­sek­mė, to­dėl jis tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, pats ras­ti ke­lią. Pa­gal ne­oli­be­ra­lią ideo­lo­gi­ją vals­ty­bė ne­tu­rė­tų kiš­tis nei pa­šal­po­mis, nei ki­to­kio­mis prie­mo­nė­mis, - pa­sa­ko­jo lek­to­rė. - Ne­okon­ser­va­ty­vi tei­gia, jog vals­ty­bės vaid­muo tu­rė­tų bū­ti, bet ne per pa­šal­pas, o per žmo­gaus auk­lė­ji­mą, kon­tro­lę, kad jis grįž­tų į svei­ką pro­tą ir im­tų­si spręs­ti sa­vo prob­le­mas." D. Do­naus­kai­tė tę­sė, jog li­be­ra­lus po­žiū­ris re­mia­si į žmo­gaus tei­ses, nes skur­das jas pa­žei­džia. Ket­vir­to­ji yra so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ideo­lo­gi­ja ar­ba kryp­tis, pa­brė­žian­ti, kad rei­kė­tų ma­žin­ti eko­no­mi­nę ne­ly­gy­bę. Di­ser­ta­ci­jos au­to­rė žiū­rė­jo, ko­kios kryp­tys at­sis­pin­di Lie­tu­vos in­ter­ne­ti­nė­je ži­niask­lai­do­je. Pa­aiš­kė­jo, kad do­mi­nuo­ja gy­ven­to­jų eko­no­mi­nės prob­le­mos, to­kios, kaip ne­ga­lė­ji­mas su­si­mo­kė­ti už pa­slau­gas, ne­tu­rė­ji­mas dar­bo ir pa­na­šiai, taip pat kon­ser­va­ty­vus su­pra­ti­mas, kad žmo­gaus gy­ve­ni­mo bū­das nu­kryps­ta nuo nor­mos ir taip to­liau.

Ko­kių gru­pių prob­le­mas, anot ži­niask­lai­dos, rei­kė­tų pir­miau­sia spręs­ti? Nag­ri­nė­to­se in­ter­ne­to lei­di­niuo­se daž­niau­siai mi­ni­mi vai­kai, kaip la­biau­siai pa­ti­rian­tys skur­dą. Dar daž­nai ap­ra­šo­mos ri­bi­nės gru­pės - be­na­mių, el­ge­tų, val­ka­tų. "Jų nė­ra dau­giau­sia, bet ži­niask­lai­da daž­nai apie tai ra­šo", - sa­kė D. Do­naus­kai­tė. Kaip ji tei­gė, bu­vo ne­ma­žai pub­li­ka­ci­jų apie pen­si­nin­kus. Nors la­biau­siai skurs­tan­čios gru­pės Lie­tu­vo­je - dau­gia­vai­kės šei­mos ar­ba to­kios, ku­rio­se vai­kai au­ga su vie­nu iš tė­vų, apie to­kias ra­šy­ta ne­daug.

Pa­sak lek­to­rės, ži­niask­lai­da ma­no, kad skur­do prob­le­mas tu­rė­tų spręs­ti vy­riau­sy­bė, taip pat ak­ty­viai vei­kia kaip agen­tas, pa­si­sa­kan­tis už ne­oli­be­ra­lią ir ne­okon­ser­va­to­riš­ką skur­do ma­ži­ni­mo po­li­ti­kos vi­zi­ją, pa­lai­ko par­amos ir lab­da­ros idė­jas. "At­sisk­lei­dė, kad so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ar li­be­ra­lios vi­zi­jos ži­niask­lai­do­je pra­ktiš­kai nė­ra", - iš­va­dą pa­da­rė D. Do­naus­kai­tė. Dar ji pa­ste­bė­jo, kad mū­sų ša­lies ži­niask­lai­da mėgs­ta mo­ra­li­zuo­ti, auk­lė­ti, nors tu­rė­tų at­lik­ti ne­utra­laus ir ne­suin­te­re­suo­to ste­bė­to­jo funk­ci­ją.