Skurdo bijoma labiau nei Rusijos
Nors di­džiuo­ja­ma­si, kad vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo sri­ty­je Lie­tu­va iš ga­vė­jos ta­po do­no­re, su ty­lia hu­ma­ni­ta­ri­ne kri­ze – skur­du – su­si­du­ria treč­da­lis mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Di­de­lė da­lis žmo­nių su nuo­la­ti­niu ne­pri­tek­liu­mi su­si­ju­sias prob­le­mas lai­ko di­džiau­sio­mis grės­mė­mis Lie­tu­vos sau­gu­mui.

Šian­dien pa­sau­ly­je mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nės ko­vos su skur­du die­na. Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ne­pa­liau­ja skam­bin­ti pa­vo­jaus var­pais dėl mū­sų ša­ly­je su­sik­los­čiu­sios su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos – Lie­tu­vo­je skur­do ri­zi­kos mas­tai dau­gy­bę me­tų yra vie­ni aukš­čiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai ak­cen­tuo­ja, kad že­mi at­ly­gi­ni­mai ir bend­ras že­mas at­ski­rų gy­ven­to­jų gru­pių pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ska­ti­na di­džiu­lę emig­ra­ci­ją ir ki­tas prob­le­mas. Vis dėl­to rei­kia­mo mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­kų dė­me­sio tai ne­su­lau­kia.

Kas ne­ra­mi­na gy­ven­to­jus?

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu at­lik­tus ša­lies gy­ven­to­jų apk­lau­są pa­aiš­kė­jo, kad pa­grin­di­ne grės­me vi­suo­me­nės sau­gu­mui treč­da­lis žmo­nių lai­ko emig­ra­ci­ją ir vi­suo­me­nės se­nė­ji­mą. Ket­vir­ta­da­lis gy­ven­to­jų prie pa­vo­jų ke­lian­čių veiks­nių pri­ski­ria pa­ja­mų ne­ly­gy­bę ir so­cia­li­nę at­skir­tį. Nu­ro­do­ma, kad šios grės­mės Lie­tu­vos žmo­nėms yra ak­tua­les­nės nei „nep­rog­no­zuo­ja­mos Ru­si­jos“ ke­lia­mi pa­vo­jai – kai­my­ni­nę ša­lį kaip di­džiau­sią grės­mę įvar­di­jo 15 proc. res­pon­den­tų. Tarp­tau­ti­nį te­ro­riz­mą – 13 proc., o „ne­val­do­mą pa­bė­gė­lių kri­zę“ – 9 proc. apk­laus­tų ša­lies gy­ven­to­jų.

Dėl emig­ra­ci­jos bei vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo pro­ce­sų vy­rai ir mo­te­rys rū­pi­na­si pa­na­šiai (po 32–34 proc.), ta­čiau mo­te­ris la­biau ne­ra­mi­na so­cia­li­nė at­skir­tis ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bė (vy­rai – 22 proc., mo­te­rys – 29 proc.). „Toks skir­tu­mas tu­ri ob­jek­ty­vų pa­grin­dą. Iš vie­nos pu­sės, mo­te­rys Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niš­kai už­dir­ba ma­žiau nei vy­rai. Iš ki­tos pu­sės, dėl žy­miai trum­pes­nės vi­du­ti­nės vy­rų gy­ve­ni­mo truk­mės (apie 10 me­tų), jos daž­nai se­nat­vė­je lie­ka vie­ni­šos su ma­ža pen­si­ja, o tai pa­di­di­na ti­ki­my­bę joms pa­tek­ti į skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį,“ – tei­gia Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fil­so­fi­jos fa­kul­te­to dės­ty­to­jas ir Na­cio­na­li­nis skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tink­lo eks­per­tas pro­fe­so­rius Bo­gus­la­vas Gru­ževs­kis.

Kri­zės pur­to­ma Grai­ki­ja – it sva­jo­nių šalis

Ly­gi­nant Lie­tu­vą su ki­to­mis ES ša­li­mis, skur­do prob­le­ma pas mus bū­tų dar gi­les­nė. „Jei­gu Lie­tu­vai pri­tai­ky­tu­me jau il­gą lai­ką kri­zių pur­to­mos Grai­ki­jos gy­ve­ni­mo ly­gio stan­dar­tus (2015 me­tais vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis šio­je ša­ly­je bu­vo 1004 eu­rų į ran­kas, vi­du­ti­nės vie­ni­šo as­mens dis­po­nuo­ja­mos me­ti­nės pa­ja­mos – virš 15 tūkst. eu­rų), tai pa­si­ro­dy­tų, kad mū­sų ša­ly­je že­miau skur­do ri­bos gy­ve­na apie 80 proc. gy­ven­to­jų“, – ak­cen­tuo­ja B. Gru­ževs­kis.

Na­cio­na­li­nio skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tink­lo di­rek­to­rė Ais­tė Ado­ma­vi­čie­nė sa­ko, kad tai, jog skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai įvar­di­ja kaip to­kią svar­bią prob­le­mą, tik pa­tvir­ti­na, ko­kie di­de­li yra skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės mas­tai Lie­tu­vo­je. Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ra­gi­na vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas ir po­li­ti­nes par­ti­jas skir­ti dau­giau dė­me­sio šioms prob­le­moms spręs­ti. „Po 25 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų ma­to­me, kad ne­ski­riant tin­ka­mo dė­me­sio skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties prob­le­mų spren­di­mui, ap­ri­bo­ja­me ir vi­suo­me­nės pi­lie­ti­nės bran­dos pro­ce­sus, ir eko­no­mi­nės rai­dos pers­pek­ty­vas: to­kį aukš­tą emig­ra­ci­jos ly­gį pir­miau­sia ir ska­ti­na že­mi at­ly­gi­ni­mai bei bend­ras že­mas gy­ve­ni­mo ly­gis at­ski­ro­se gy­ven­to­jų gru­pė­se. Di­de­lė emig­ra­ci­ja ma­ži­na dar­bo jė­gos pa­siū­lą ir įmo­nės vis la­biau jau­čia kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mą, kas ati­tin­ka­mai ap­ri­bo­ja jų ga­li­my­bes plė­to­ti ga­my­bą, in­ves­tuo­ti ar to­bu­lin­ti ga­my­bos pro­ce­sus. To­dėl drą­siai ga­li­me teig­ti, jog skur­das ir so­cia­li­nė at­skir­tis šian­dien – eko­no­mi­nis nuo­smu­kis ir silp­na vi­suo­me­nė ry­toj“, – pa­žy­mi jie.

Siū­lo pers­kirs­ty­ti mokesčius

Šian­dien pra­dė­da­ma lab­da­ros ir par­amos fon­do „Mais­to ban­ko“ ak­ci­ją, kvie­čian­čią gy­ven­to­jus au­ko­ti mais­to pro­duk­tus skur­džiau­siai be­si­ver­čian­tiems žmo­nėms, pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ak­cen­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je ne­trūks­ta mais­to, tik jis nė­ra vie­no­dai pa­skirs­to­mas. „Kas­met šią ak­ci­ją pa­lai­kau ne to­dėl, kad Lie­tu­va skurs­ta – Lie­tu­vo­je ne­trūks­ta mais­to pro­duk­tų, Lie­tu­va jau yra to­kia vals­ty­bė, ku­rio­je pa­kan­ka ir pa­kak­tų vi­siems mais­to, bet, de­ja, ne vi­sa­da tas mais­tas yra pa­skirs­ty­tas vie­no­dai“, – pa­žy­mė­jo ša­lies va­do­vė.

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Jo­nas Da­gys ma­no, kad skur­das yra vie­nos svar­biau­sių prob­le­mų vals­ty­bė­je, le­mian­čių žmo­nių nu­si­vy­li­mą ir di­džiu­lę emig­ra­ci­ją.

Prob­le­mos šak­nys, anot par­la­men­ta­ro, glū­di mo­kes­ti­nė­je sis­te­mo­je. „Jei­gu žiū­rė­si­me, kaip mo­kes­čių naš­ta pa­skirs­to­ma įvai­rioms gru­pėms, pa­ma­ty­si­me, kad tur­to mo­kes­čių – di­vi­den­dų, bran­gaus tur­to ap­mo­kes­ti­ni­mo – į biu­dže­tą ke­liau­ja tik šiek tiek dau­giau nei 1,5 proc. pa­ja­mų. Vi­si ki­ti mo­kes­čiai pra­ktiš­kai gu­la ant var­to­to­jų ir tuo pa­čiu dir­ban­čių­jų – so­cia­li­nio drau­di­mo, pri­dė­ti­nės ver­tės, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiai, ak­ci­zai. Pa­grin­di­nę naš­tą ne­ša žmo­nės, gy­ve­nan­tys iš dar­bo pa­ja­mų ir ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tys as­me­nys“, – aiš­ki­no R. J. Da­gys.

Jo tei­gi­mu, par­adok­sa­lu, kad Lie­tu­vo­je ky­lant eko­no­mi­kai, di­dė­jant vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­moms, pra­de­da aug­ti san­ty­ki­nis skur­das. Esą to­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu mū­sų ša­ly­je skur­do ly­gis dar la­biau pa­di­dė­jo. No­rint spręs­ti prob­le­mas ir ge­rin­ti pa­dė­tį, R. J. Da­gio nuo­mo­ne, rei­kia tei­sin­giau pers­kirs­ty­ti mo­kes­ti­nę naš­tą tarp at­ski­rų vi­suo­me­nės gru­pių. „Liū­to da­lis vi­sų prob­le­mų spren­di­mo sly­pi čia, o ne kur nors ki­tur. Vien per so­cia­li­nę sis­te­mą ga­li­ma tik su­švel­nin­ti ši­tus pro­ce­sus, o ne juos iš­spręs­ti iš es­mės“, – įsi­ti­ki­nęs jis.