Skundo žanras Seime patinka ne visiems
Par­la­men­ta­rų pri­siim­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas įtei­sin­ti pi­lie­čių ga­li­my­bę kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT) taip ir ne­ta­po kū­nu dau­giau nei de­šimt­me­tį. Nors ge­rų nau­jie­nų Sei­mo val­dan­tie­ji ža­da jau šią se­si­ją, en­tu­ziaz­mą vė­si­nan­tys opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai ra­gi­na ne­sku­bė­ti.

Konstitucijos sergėtojų akimis, dėl politikų neveiklumo Lietuvos žmonės europiniame kontekste traktuojami kaip nevisaverčiai. KT pirmininkas Dainius Žalimas vakar dar kartą atkreipė dėmesį, kad Europoje teisės kreiptis į KT neturi vos keturių valstybių – Lietuvos, Bulgarijos, Italijos ir Moldovos piliečiai. „Galima apgailestauti, kad Seimo nariams 2017 metais nepavyko įgyvendinti piliečiams seniai duotų pažadų įvesti individualų konstitucinį skundą. Nesinori tikėti, kad mūsų politikai mano, jog Lietuvos piliečiai yra prastesni už kitų Europos demokratinių valstybių piliečius ir nenusipelnę patys ginti savo konstitucinių teisių“, – sakė D. Žalimas.

Dainius Žalimas: „Politikams patogu, kai žmonės neturi visų įmanomų priemonių gintis nuo kartais neteisėtų valdžios veiksmų.“

2017-ųjų birželį Seimui pirmą kartą balsuojant dėl individualaus konstitucinio skundo įteisinimo teigiamam sprendimui priimti pritrūko keturių balsų. 90 parlamentarų tuomet idėją palaikė, o septyni, priklausantys opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, susilaikė. Oponentai nuogąstavo, kad, įteisinus individualų konstitucinį kreipimąsi, pernelyg sustiprės KT įtaka. Beatodairiškos paramos konservatoriai nežada ir šią sesiją prie minėto klausimo ketinantiems sugrįžti valdantiesiems.

Prioritetinis klausimas

D. Žalimo teigimu, politikams patogu, kai žmonės neturi visų įmanomų priemonių gintis nuo kartais neteisėtų valdžios veiksmų. „Šalyse, kuriose veikia individualus konstitucinis skundas, tai yra dar viena papildoma priemonė išspręsti žmogaus teisių apsaugos klausimus nacionaliniu lygiu, nesikreipiant į Strasbūrą. Manau, kad tai būtų ir pigiau, ir greičiau, ir tiesiog patogiau“, – aiškino KT pirmininkas. Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją Seimas patvirtino 2007 metais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ramino, kad individualaus skundo KT įteisinimas šią sesiją bus vienas prioritetinių TTK darbų. „Artimiausiu metu projektą pateiksime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė. Anot jos, iš esmės bus teikiamas ankstesnis projekto variantas, pakito tik kelios techninės detalės. „Esmė ta, kad visas teismines instancijas išbandęs asmuo, matydamas savo teisių pažeidimus, kaip ir daugumoje Europos šalių, galės individualiai kreiptis į KT“, – pabrėžė A. Širinskienė. Ji vylėsi, kad šįkart pataisai priimti balsų pakaks. TTK pirmininkė tikino nelabai supratusi, kodėl pernai balsuojant dalis konservatorių nepalaikė minėtos pataisos. „Bijoti tikrai nėra ko, žmogaus teisė kreiptis į KT – viena iš demokratijos garantų. Lietuvos elgesys tarptautinei bendruomenei pradeda keistai atrodyti. Mūsų žmonės to nusipelno. Juolab kad KT pats to nori ir tikina, jog tai nebus didelė našta“, – aiškino A. Širinskienė.

Pasigedo diskusijos

Pasak TS-LKD lyderio ir frakcijos Seime seniūno Gabrieliaus Landsbergio, neseniai šiuo klausimu frakcijoje vykusi diskusija atskleidė, kad egzistuoja „labai skirtingos nuomonės“. „Jos išsiskyrė be jokios kompromiso galimybės“, – sakė konservatorius. Jis pats prisipažino nuomonės nepakeitęs, kaip ir anksčiau, liekąs skeptiškas dėl individualaus skundo įteisinimo. „Pirmiausia kyla poreikio klausimas, ko tikimasi pasiekti tokiu veiksmu?“ – svarstė parlamentaras. Jis atkreipė dėmesį į oponentų argumentus, kad ir dabar šalyje turime visas teisines galimybes – tiek lietuviškas, tiek tarptautines (Europos Žmogaus Teisių Teisme) to teisingumo ieškoti. „Man pritrūko argumentų, supratau, kad esu pakliuvęs į vidurį seniai besitęsiančios diskusijos. Nenustebčiau, jei panašiai jaučiasi ir daugelis naujų Seimo narių. Manyčiau, kad diskusiją reikėtų tęsti. Nenorėčiau, kad tokie svarbūs klausimai būtų priimami priešokiais“, – teigė G. Landsbergis.

Jis sutiko, kad kai kuriems frakcijos nariams neramu dėl to, kad, įteisinus individualų skundą, KT vaidmuo gali per daug sustiprėti. „Įstatymus aiškindamas KT iš tiesų gali pakeisti teisinę padėtį, todėl suprantu nuogąstavimus. Pavyzdžiui, JAV Aukščiausiasis Teismas (veikia ir kaip Konstitucinis Teismas) gali būti politiškai angažuotas ir pakeisti įstatymus“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis. Anot jo, jeigu kitos Seimo frakcijos, kitaip nei TS-LKD, neturi abejonių dėl tokio skundo įteisinimo, valdantieji galės išsiversti ir be konservatorių balsų.

Balsuojama du kartus

Seime registruotame Konstitucijos pataisų projekte numatoma, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikties pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėtų būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.

Dabar, pagal Konstituciją, kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikties pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Seime Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, t. y. 94 parlamentarai.