Skundikų Seimas
Ra­šy­ti skun­dus – mėgs­ta­mas Sei­mo na­rių už­siė­mi­mas. Kon­tro­liuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms jie skun­džia vie­ni ki­tus, Vy­riau­sy­bės na­rius, įvai­rių ži­ny­bų at­sto­vus ir su vers­lu su­si­ju­sius su­bjek­tus. Per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius par­la­men­ta­rai par­ašė dau­giau kaip pen­kias de­šim­tis pa­na­šaus po­bū­džio raš­tų.

Daugiausia Seimo narių skundų sulaukė parlamentinė Etikos ir procedūrų komisija (EPK), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Darbo taip pat gavo Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas.

Pirmuoju smuiku „skundikų orkestre“ griežė konservatoriai, budriai fiksavę menkiausius valdančiųjų „valstiečių“ galimus paklydimus.

Parlamentarai, suabejoję vieni kitų gerais ketinimais, skundėsi ne tik Lietuvos institucijoms, bet ir tarptautinėms organizacijoms bei jų lyderiams. Aktyviausiai epistolinio žanro dirvonus arė opozicijos atstovai. Pirmuoju smuiku griežė konservatoriai, budriai fiksavę menkiausius „valstiečių“ ir ypač jų lyderio Ramūno Karbauskio galimus paklydimus. Valdantieji, skaičiuodami opozicionierių „nuodėmes“, skolingi neliko.

Originalią rekomendaciją neseniai Seimo nariams pateikė EPK. Etikos sargai atkreipė dėmesį, kad žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinama, žeminama prasme, ir netiesiogiai patarė jį vartoti atsargiai. Dingstį paskelbti tokį lingvistinį išaiškinimą suteikė Seimo narės Aušros Maldeikienės pasakymai vienos „valstiečių“ lyderių Agnės Širinskienės atžvilgiu. Gindamas šios garbę skundą EPK parašė socialdemokratas Artūras Skardžius. A. Širinskienė vadovauja komisijai, kuri rengia apkaltą A. Skardžiui.

Skirtingi siužetai

Galima drąsiai teigti, jog parlamentarai atidžiai seka žiniasklaidos skelbiamas naujienas – ne viena jų iškart pastūmėja rašyti kreipimąsi ir reikalauti tyrimo. Sausį tokiu įkvėpimo šaltiniu buvo tapę su „Agrokoncernu“ susiję reikalai. Jie įvairiais aspektais narstomi iki šiol. Vasarį skundų dėmesio centre buvo atsidūręs „Naisių vasaros“ serialas, taip pat VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės problema. Kovą opozicijai parūpo premjero Sauliaus Skvernelio ir kitų dabartinių parlamentarų veikla per 2016-ųjų rinkimų kampaniją ir už tai gautas atlyginimas. Be to, po nepasisekusios Mindaugo Basčio apkaltos liberalams kilo įtarimų dėl slapto balsavimo pažeidimo, todėl jie parašė kreipimąsi į prokurorus. Balandį pagrindiniu skundų herojumi buvo tapęs tuometis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas. Jį įvairioms institucijoms skundė visi, kas tik netingėjo.

Šio mėnesio „topas“ – A. Širinskienės ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus „ping pongo partija“. Pirmiausia dėl nedeklaruotų sūnaus ryšių su Baltarusijoje plėtojamu verslu ji pasiūlė A. Kubilių pašalinti iš A. Skardžiaus apkaltos komisijos. Kad įtampa neslūgtų, R. Karbauskis kreipėsi į VTEK ir paprašė ištirti, ar nuslėpdamas sūnaus ryšius konservatorius nepažeidė įstatymų. Rankų sudėjęs nesėdėjo ir A. Kubilius – dėl esą melagingos A. Širinskienės informacijos parašė skundą EPK.

Platūs užmojai

Seimo nariai turėjo klausimų ir užsienio subjektams. Štai konservatorius Žygimantas Pavilionis asmeniškai kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio banko SEB akcininko, prezidentą Peterį Wallenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Schoeldtzą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Seimo nariui nerimą sukėlė esą dviprasmiška ir pavojinga situacija, kai vienas žinomiausių šalies ekonomistų atstovauja bankui ir yra įvardijamas kaip vienas potencialių kandidatų į Lietuvos prezidentus.

Tuo metu R. Karbauskiui parūpo žiniasklaidos skaidrumo reikalai. Jis kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, kad ši įvertintų, ar teisėtai naudojami europiniai pinigai kuriant laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Kitas „valstietis“ Mindaugas Puidokas savo užmojais aplenkė visus. Jis kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) narius dėl NATO PA prezidentės konservatorės Rasos Juknevičienės nekorektiškų kalbų apie „valstiečius“. Toks elgesys esą diskredituoja pareigas, kurias ji eina. R. Karbauskis dėl R. Juknevičienės viešų teiginių, neva jis yra Rusijos agentas, paprašė VSD pagalbos.

Vyrauja asmeniškumai

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės manymu, rašyti skundus – įprasta parlamentinės veiklos praktika. „Tik labai svarbu, kad ji netaptų pagrindiniu veiklos principu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė. Tuo užsiimti ypač linkusi opozicija, kuri, kritikuodama valdančiuosius, atskleisdama jų silpnąsias vietas, kartu kelia ir savo reitingus. Kitas klausimas, anot R. Urbonaitės, kaip opozicija atlieka kitas funkcijas.

„Ji turi kontroliuoti, kad netinkami, neigiamų pasekmių galintys turėti teisės aktai nevirstų realiais sprendimais. Kitaip tariant, labai svarbu ne tik šaukti, rašyti skundus, bet ir žiniasklaidai, visuomenei, valdantiesiems akcentuoti galimas rizikos zonas“, – pažymėjo politologė. Vienas tokių parlamentinės kontrolės būdų – paklausimai ministrams, Vyriausybės valandos Seime. „Tiek anksčiau, tiek dabar galima matyti, kad ši veikla nepakankamai intensyvi“, – pridūrė R. Urbonaitė. Anot jos, Seimo posėdžių transliacijos atskleidžia, jog dauguma diskusijų kyla ne ieškant sprendimo, o dėl asmeniškumų ar ambicijų. Tokia tendencija ryški ir politikų skunduose.