Skubina deklaruoti gyvenamąją vietą
Ne­dek­la­ra­vu­sie­ji gy­ve­na­mo­sios vie­tos gy­ven­to­jai tu­ri su­skub­ti: nuo at­ei­nan­čių me­tų sau­sio 1 die­nos bus iš­brauk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­tu­rin­čių as­me­nų są­ra­šo: tai reiš­kia, jog to­kiems as­me­nims kils prob­le­mų gau­nant so­cia­li­nes iš­mo­kas, pa­šal­pas, re­gis­truo­jant vai­kus į dar­že­lius ar mo­kyk­las.

Vidaus reikalų ministerija praneša, kad 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis Lietuvoje vis dar buvo 66 591 faktinės gyvenamosios vietos nenurodę asmenys.

Su akivaizdžiomis problemomis dėl realios gyvenamosios vietos nenurodžiusių asmenų susiduria Lietuvos savivaldybės. Neturėdamos tikslių duomenų, savivaldybės negali planuoti esamų ir ateityje numatomų teikti viešųjų paslaugų. Problema labai ryški užtikrinant vaiko teisių apsaugą – sudėtinga tinkamai vertinti ir reaguoti, kai šeimos su nepilnamečiais vaikais gyvena „prie savivaldybės“, be konkretaus adreso.

„Pagal mūsų siūlymą, gyventojai, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių neturi galimybės pateikti savo gyvenamąją vietą, tačiau pageidauja būti sąraše „prie savivaldybės“, seniūnijoms turės pateikti atitinkamus dokumentus. Gyventojai turės patvirtinti jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje. Taip pat numatoma, kad tokie gyventojai turės nurodyti savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, kurį patikslinti privalės kas pusę metų“, – sako įstatymą teikiančios Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas.

Pasak viceministro, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, o naujai pastatytų būstų kiekis nuolat auga, todėl situacija, kai kas 20 Lietuvos gyventojas yra įrašytas į apskaitą „prie savivaldybės“ kaip neturintis gyvenamosios vietos, neatspindi tikrosios situacijos valstybėje. Laikas įvardinti, kad didžioji dalis tų žmonių realiai gyvena būstuose, tačiau faktinio adreso nepateikia.

„Realios gyvenamosios vietos nurodymas svarbus valstybei siekiant užtikrinti sklandų paslaugų teikimą. Skaičiavimai ir prognozės turi būti paremti tiksliais duomenimis, kitu atveju gauname iškreiptą vaizdą ir neracionaliai panaudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos. Labai svarbu ir tai, jog būtų geriau užtikrinama vaiko teisių apsauga, kai žinoma reali jų gyvenamoji vieta“, – teigia D. Urbonas.

Akcentuotina, kad asmenys, nuomojantys būstą ir pateikę seniūnijai paprastą rašytinę būsto nuomos sutartį, gali būti įtraukiami į registrą tuo adresu nuomos sutarties terminui. Tokiu būdu užtikrinama asmenų teisė nurodyti savo realią gyvenamąją vietą.

Be to, faktinės gyvenamosios vietos nurodymas leis išvengti piktnaudžiavimo įvairiomis lengvatomis, tačiau bus siekiama užtikrinti, kad gyventojai nesusidurtų su problemomis gaudami įvairias socialines išmokas, pašalpas, registruodami vaikus į darželius ar mokyklas.

Pagal ministerijos siūlymą, bus įvesta ir tikslesnė benamių gyventojų apskaita. Pastarieji asmenys savivaldybėms turės nurodyti adresą įstaigos, pvz., nakvynės namų ar labdaros valgyklos, nevyriausybinės organizacijos, kurioje jie gauna socialines paslaugas, kad prireikus juos būtų galima rasti.

Numatyta, jog 2018 m. sausio 1 d. visi asmenys, nenurodę realios gyvenamosios vietos, bus išbraukti iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašo.

Ministerija atkreipia visuomenės dėmesį, kad vis dar gajus įsitikinimas, jog gyvenamosios vietos pateikimas suteikia nuomininkui turtines teises į savininko būstą, yra klaidingas. Nepilnamečių nuomininkų vaikų nurodymas būste taip pat nesuteikia jokių teisių ir neapsunkina disponavimo nuosavu būstu.