Skubama malšinti medikų nepasitenkinimą
Par­la­men­ta­rai As­ta Ku­bi­lie­nė ir Au­re­li­jus Ve­ry­ga, va­do­vau­jan­tis Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, siū­lo me­tams ati­dė­ti Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rio­mis įtvir­tin­tos fi­nan­si­nės sank­ci­jos gy­dy­mo įstai­goms, ne­si­lai­kan­čioms mak­si­ma­lių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mo ter­mi­nų, įsi­ga­lio­ji­mą.

Seimo narių tikinimu, pataisų įsigaliojimą reikia atidėti, nes iki šiol naujovėms tinkamai nepasirengta. Gydymo įstaigų atstovai teigia, kad tai – menka paguoda, nes būtina kur kas didesnė sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka.

Medikai įsitikinę, kad taikant finansines sankcijas eilės prie jų kabinetų durų neišnyks.

Kilpa ant ligoninių kaklo

Ankstesnės kadencijos parlamentas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą pakeitė praėjusių metų viduryje ir numatė, kad naujovės įsigalios nuo 2018-ųjų. Jos reglamentuoja įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir maksimalius tokių paslaugų teikimo terminus.

Numatyta, jei bent trys įstaigos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia grupės, kuriai įstaiga priskiriama, vidurkio, teritorinė ligonių kasa privalo peržiūrėti su ja sudarytą sutartį ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. Įstaigai nesuteikus paslaugų per nustatytą maksimalų jų teikimo terminą, pacientas turėtų teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris „Lietuvos žinioms“ sakė, kad dar pernai, svarstant tokias nuostatas Seime, ligoninių vadovai siūlė nenumatyti finansinių sankcijų sveikatos priežiūros įstaigoms už tai, kad per nustatytą laiką gydytojai nespėja priimti pacientų, ir susidaro laukiančiųjų eilės, arba kokios nors srities specialistų iš viso nėra, nes nėra pinigų jiems samdyti. Tačiau politikai tokių raginimų neišgirdo.

„Tai būtų tarsi kilpa ant ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų kaklo. Iš mūsų būtų reikalaujama pacientą nusiųsti pas kitos įstaigos specialistą, jei tokio nėra mūsų įstaigoje. Bet per elektroninę registraciją to padaryti negalime. Nėra tokią galimybę suteikiančios prieigos“, – teigė V. Sudaris.

Nebaustų, bet stebėtų

Seimo narė A. Kubilienė pripažino, kad sveikatos priežiūros įstaigos nepasirengusios įgyvendinti naujovių, nors nuo pataisų priėmimo ir praėjo beveik pusantrų metų. Iki šiol neveikia išankstinė pacientų registravimo sistema, neatliktas gydytojų darbo krūvio ir pacientams skiriamo laiko vertinimas, neįvertinti pacientų srautai, galutinai nenustatyta siuntimų pas specialistus tvarka, nesumažintas perteklinis pacientų siuntinėjimas dėl biurokratinių procesų. Todėl būtina pakoreguoti įstatymo nuostatas taip, kad jis būtų įgyvendinamas palaipsniui, dalies naujovių įsigaliojimą nukeliant dar vieniems metams ir galutinai parengiant reikalingas priemones.

„Manau, kad naujovių taikymas nuo kitų metų būtų neadekvatus žingsnis, nes neišspręsta sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo problema“, – sakė parlamentarė.

Todėl registruotomis pataisomis siūloma atsisakyti nuobaudų taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nepasiekia nustatytų paslaugų teikimo rodiklių, tačiau nestabdyti įstaigų veiklos stebėsenos. Be to, su gerai dirbančiomis įstaigomis raginama atsiskaityti už suteiktas viršplanines paslaugas prioriteto tvarka.

„Pernai priimtos nuostatos gynė ir pacientų interesus, ir medikų darbo sąlygas, nes nurodyti įstaigų veiklos vertinimo ir finansiniai rodikliai. Šių reikalavimų naikinti nereikėtų, nes tiek pacientai, tiek medikai turi lūkesčių, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu“, – aiškino A. Kubilienė.

Ne tas kelias

Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai „Lietuvos žinioms“ teigė abejojantys, ar tikrai parlamentarų siūlomas finansinių sankcijų taikymo atidėjimas metams gali padėti išspręsti susikaupusias problemas.

Anot Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos valdybos pirmininko V. Sudario, norint, kad tokia sistema, kokią įtvirtina pernai priimtos įstatymo pataisos, veiktų, reikia jai pasirengti realiai. Mat dėl gražių kalbų ir daugybės popierių medikų specialistų nepadaugės.

„Gal reikėtų ne pinigines sankcijas sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti, o sistemą keisti struktūriškai: numatyti, jog žmogui skaudant ausį nereikėtų jo siųsti pas šeimos gydytoją, kad šis išrašytų siuntimą pas kitą gydytoją, o galėtų tiesiogiai eiti pas reikalingą specialistą“, – dėstė V. Sudaris. Anot jo, taip išnyktų eilės prie šeimos gydytojų kabinetų. Be to, nereikėtų pacientų taip dažnai siuntinėti ir į konsultacijas pas specialistus, jei iš jų tereikia tik pritarimo, pavyzdžiui, reabilitacijos paslaugoms.

Ne finansinėmis sankcijomis, o finansiniu skatinimu eiles prie medikų specialistų durų siūlė mažinti Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių ligoninės vyr. gydytojas Dalis Vaiginas. Pasak jo, tai duotų geresnių rezultatų negu baudimas.

„Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigos, ypač mažesnės, negali pasiūlyti konkurencingų atlyginimų, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Net ir didžiosiomis šalies gydymo įstaigomis didžiuosiuose miestuose. Todėl finansinių sankcijų taikymo atidėjimas būtų mažiausia iš visų galimų blogybių“, – tikino D. Vaiginas.