Skolose skendinčios merijos dairosi į valstybės iždą
Anks­tes­niais me­tais kai ku­rios ša­lies sa­vi­val­dy­bės su­ge­bė­jo iš­gy­ven­ti be sko­lų, o da­bar į jas yra įklim­pę vi­si ša­lies mies­tai ir ra­jo­nai. Sa­vi­val­dos at­sto­vai aiš­ki­na, kad gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les ne­pa­jė­gia, o sko­lų kup­rą iš­tie­sin­ti ga­lė­tų tik pa­di­din­tas vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, bend­ra vi­sų sa­vi­val­dy­bių sko­la ba­lan­džio 1 die­ną sie­kė be­veik 636 mln. eu­rų ir su­da­rė 52,3 proc. prog­no­zuo­ja­mų šių­me­čių jų pa­ja­mų. La­biau­siai įsis­ko­li­nęs te­bė­ra Vil­niaus mies­tas, o tau­piau­sia šiuo po­žiū­riu – Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bė.

Tau­py­mo priemonės

Kaip in­for­ma­vo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rė Al­ma Vait­kuns­kie­nė, iš pirm­ta­kų pa­vel­dė­tas kre­di­to­ri­nis įsis­ko­li­ni­mas iš vi­so su­da­ro 391,8 mln. eu­rų. Jos tei­gi­mu, par­eng­tas veik­los op­ti­mi­za­vi­mo pla­no pro­jek­tas, api­man­tis pa­ja­mų di­di­ni­mo ir iš­lai­dų ma­ži­ni­mo prie­mo­nes. Šiuo me­tu vyks­ta sko­lų pert­var­ky­mas. „Tau­py­mo prie­mo­nės api­ma iš es­mės vi­sas sa­vi­val­dy­bės veik­los sri­tis, iš­sky­rus vi­suo­me­nei bū­ti­nas pa­slau­gas. Nu­ma­to­ma su­tau­py­ti apie 15 proc. ei­na­mų­jų ir ad­mi­nis­tra­vi­mo iš­lai­dų. Daug dė­me­sio ski­ria­ma sa­vi­val­dy­bės tur­to val­dy­mo ir nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mui di­din­ti“, - sa­kė A. Vait­kuns­kie­nė.

Pa­sak Vil­niaus vi­ce­me­ro Gin­tau­to Pa­luc­ko, be bend­ros sa­vi­val­dy­bės sko­los, di­de­lį ne­ri­mą ke­lia ir 63 mln. eu­rų sie­kian­tis šių me­tų biu­dže­to de­fi­ci­tas. „Tai yra lė­šų trū­ku­mas fi­nan­suo­ti funk­ci­jas ir grą­žin­ti sko­las, ku­rių mo­kė­ji­mas su­kan­ka rugp­jū­čio mė­ne­sį ir pan. Čia yra tam ti­kra dra­ma ir di­des­nė prob­le­ma. Jei­gu ne­su­si­tar­si­me su kre­di­to­riais, pir­miau­sia su „Sno­ru“, ku­riam sko­los su­da­ro 28 mln. eu­rų, bus liūd­no­ka. Ta­čiau ad­mi­nis­tra­ci­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­vyks su­si­tar­ti. Ta­da biu­dže­to de­fi­ci­tui pa­deng­ti šie­met rei­kės pa­sis­ko­lin­ti dar 20-25 mln. eu­rų“, - aiš­ki­no jis.

Leng­ves­nė našta

Ki­tų di­džių­jų mies­tų sko­los, nors ir ne­ma­žos, Vil­niui ne­pri­lygs­ta. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė yra sko­lin­ga 51,3 mln. eu­rų, Klai­pė­dos me­ri­ja – 26,9 mln. eu­rų. Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio sko­los sie­kia ati­tin­ka­mai 13,1 mln. bei 12,1 mln. eu­rų.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės sko­los fi­nan­si­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir ūkio su­bjek­tams vir­ši­ja 14 mln. eu­rų. Tau­pu­mu gar­sė­jan­čių su­val­kie­čių sos­ti­nės Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės sko­lų naš­ta – 8,6 mln. eu­rų.

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė įsis­ko­li­nu­si 12,6 mln. eu­rų. Ne­ma­ža sko­lų naš­ta – 11,7 mln. eu­rų – sle­gia Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę.

Į sko­las įstū­mė eu­ro­pi­niai projektai

Ma­žiau­sios – ma­žų­jų ša­lies sa­vi­val­dy­bės sko­los. Pa­vyz­džiui, Kal­va­ri­jos sko­los yra be­veik 1,3 mln. eu­rų, Rie­ta­vo – 1,5 mln. eu­rų, Ne­rin­gos – 1,6 mln. eu­rų, Vi­sa­gi­no – 1,9 mln. eu­rų.

Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bės me­rės Da­lios Štrau­pai­tės tei­gi­mu, be sko­lų me­ri­ja gy­ve­no la­bai il­gai. Sko­lin­tis pri­rei­kė no­rint įgy­ven­din­ti di­de­lius inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tus. „Vi­siems ži­no­ma, kad Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bes sko­lo­se pa­skan­di­no Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) lė­šų pa­nau­do­ji­mas, t. y. įvai­rių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas. Kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė tu­ri juos ko­fi­nan­suo­ti, įdė­ti sa­vo da­lį, ku­ri su­da­ro nuo 7 iki 15 pro­cen­tų. Mes sko­li­no­mės tam, kad įneš­tu­mė­me sa­vo da­lį į įgy­ven­di­na­mus ES pro­jek­tus. Nė vie­no li­to ne­sis­ko­li­no­me ko­kiems nors ki­tiems da­ly­kams“, - aiš­ki­no me­rė.

Nors Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bės sko­la yra vie­na ma­žiau­sių Lie­tu­vo­je, D. Štrau­pai­tė ne­pa­ten­kin­ta dėl to­kių fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. „Kiek­vie­na sko­la yra sko­la, ir, ma­nau, ji di­de­lė. Kol kas pla­nuo­ja­me jos ne­be­di­din­ti“, - pa­ti­ki­no ji.

Įsis­ko­li­nu­sios ma­žo­sios merijos

Skai­čiuo­jant pro­cen­tais nuo pa­tvir­tin­tų me­ti­nių pa­ja­mų, la­biau­siai įsis­ko­li­nu­sių sa­vi­val­dy­bių są­ra­šo vir­šu­je at­si­du­ria ma­žo­sios sa­vi­val­dy­bės. Pa­gal šį ro­dik­lį po Vil­niaus ei­na Birš­to­no sa­vi­val­dy­bė. Prieš ke­le­rius me­tus fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­tu­rė­ju­sio mies­to sko­lų naš­ta da­bar su­da­ro 66,7 proc. šių­me­čių pa­ja­mų ir sie­kia 3 mln. eu­rų.

Ro­kiš­ko ra­jo­no įsi­pa­rei­go­ji­mai fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­joms sie­kia 62,8 proc. nuo šie­met su­pla­nuo­tų įplau­kų – iš vi­so 8,2 mln. eu­rų. Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sko­los su­da­ro 61,9 proc. me­ti­nio biu­dže­to ir sie­kia be­veik 5,6 mln. eu­rų.

Tau­piau­sios pa­gal šį ro­dik­lį – Rad­vi­liš­kio, Ak­me­nės ra­jo­nų ir Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bės. Jų sko­los sie­kia ati­tin­ka­mai 15,3 proc. (2,6 mln. eu­rų), 16,7 (2,1 mln. eu­rų) ir 18,2 proc. (1,9 mln. eu­rų) šie­met su­pla­nuo­tų biu­dže­to įplau­kų.

Trūks­ta pinigų

Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, Drus­ki­nin­kų me­ras Ri­čar­das Ma­li­naus­kas pa­žy­mė­jo, kad me­ri­jos yra įsis­ko­li­nu­sios, nes Fi­nan­sų ir ki­tos mi­nis­te­ri­jos pa­ve­da daug funk­ci­jų, o rei­kia­mo fi­nan­sa­vi­mo ne­ski­ria. Dau­giau­sia sa­vi­val­dy­bės ima pa­sko­las siek­da­mos pa­nau­do­ti ES fon­dų lė­šas bei įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. „Šian­dien sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai yra be­veik to­kie pa­tys kaip kri­zi­niu lai­ko­tar­piu, kai jie bu­vo su­ma­žin­ti ir iki šiol ne­at­kur­ti, nors vals­ty­bės biu­dže­to įplau­kos jau yra grį­žu­sios į prieš­kri­zi­nį ly­gį“, - pa­brė­žė jis. Pa­vyz­džiui, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas 2008 me­tais sie­kė 72 mln. li­tų, o pra­si­dė­jus su­nkme­čiui 2009-ai­siais jis bu­vo su­ma­žin­tas iki 58 mln. li­tų.

Pa­sak R. Ma­li­naus­ko, sko­los bran­giai at­siei­na, nes rei­kia mo­kė­ti pa­lū­ka­nas. Ta­čiau dėl per ma­žo fi­nan­sa­vi­mo sa­vi­val­dy­bės esą ne­tu­ri ki­tos iš­ei­ties ir pri­va­lo sko­lin­tis. „Bū­ti­na ki­tų me­tų biu­dže­te at­siž­velg­ti į tai ir skir­ti sa­vi­val­dy­bėms di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą. Kal­ba­mės apie tai su Vy­riau­sy­be, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Šio mi­nis­trų ka­bi­ne­to esa­me la­biau gir­di­mi, į mū­sų no­rus at­siž­vel­gia­ma dau­giau. Ta­čiau pa­sa­ky­ti, kad ski­ria­mas pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ti­krai ne­ga­li­ma“, - ti­ki­no jis.

Sko­lin­tis rei­kia protingai

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Bro­niaus Bra­daus­ko nuo­mo­ne, sa­vi­val­dy­bių sko­los, iš­sky­rus Vil­niaus mies­tą, nė­ra tra­giš­kos. Kal­bant apie jas esą la­bai svar­bu, kam bu­vo pa­nau­do­tos pa­im­tos pa­sko­los. Anot jo, jei­gu sko­li­na­ma­si pro­jek­tams, ko­kius įgy­ven­di­no Vil­nius, pa­vyz­džiui, oro li­ni­jų, tak­si bend­ro­vei steig­ti ir iš­lai­ky­ti, tai ne­pa­tei­si­na­ma. „Jei­gu pa­sko­los im­amos nor­ma­liems, rei­ka­lin­giems pro­jek­tams, ne­ma­tau nie­ko blo­go. Taip pat rei­kia žiū­rė­ti, už ko­kias pa­lū­ka­nas sko­lin­ta­si. Da­bar sko­li­ni­ma­sis yra pi­giau­sias. Ne­ma­tau di­de­lės bė­dos, jei sa­vi­val­dy­bės pa­sis­ko­li­na už ma­žas pa­lū­ka­nas ir iš­spren­džia prob­le­mas. To­kių me­tų, ma­tyt, il­gai ne­bus, nes pa­lū­ka­nos pa­kils, to­dėl rei­kė­tų iš­nau­do­ti šį mo­men­tą, bet į vis­ką žiū­rint šei­mi­nin­kiš­kai, ūkiš­kai“, - pa­žy­mė­jo B. Bra­daus­kas.

Par­la­men­ta­ras su­tin­ka, kad sa­vi­val­dy­bėms de­rė­tų skir­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą. Ta­čiau vals­ty­bės ga­li­my­bės yra ri­bo­tos, ypač kai so­li­dų fi­nan­sa­vi­mą rei­kia nu­ma­ty­ti kraš­to ap­sau­gai. Taip pat B. Bra­daus­kas svars­tė, kad pa­pil­do­mai tam pa­sis­ko­lin­ti ga­lė­tų ir vals­ty­bė.