Skelbiami Sausio 13-osios bylos įtariamųjų parodymai
Jei­gu bu­vo par­eng­tas Lie­tu­vos val­džios nu­ver­ti­mo pla­nas, jis bu­vo su­kur­tas ne Lie­tu­vo­je, tei­sė­sau­gai yra tei­gęs da­bar už akių Sau­sio 13-osios by­los tei­sia­mas bu­vęs vie­nas Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų va­do­vų Vla­dis­la­vas Šve­das.

Jo ir ki­tų kal­ti­na­mų­jų par­ody­mus an­tra­die­nį pra­dė­jo skelb­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas.

„A­pie jo­kį Lie­tu­vos val­džios pa­kei­ti­mo pla­ną sau­sį ne­ži­no­jau. Jei­gu toks pla­nas bu­vo su­da­ry­tas, jis su­da­ry­tas ne Vil­niu­je“, – yra sa­kęs V.Šve­das.

Jo tvir­ti­ni­mu, Lie­tu­vo­je su­kur­ti to­kį pla­ną bū­tų bu­vę per su­dė­tin­ga, ne­bu­vę kam.

1990–1991 me­tų Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tas, Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos bu­vęs an­tra­sis se­kre­to­rius Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos bu­vo apk­laus­tas 1991 me­tų spa­lį.

V.Šve­das tuo­met pa­sa­ko­jo 1991 me­tų sau­sio pra­džio­je lan­kę­sis Mask­vo­je, iš kur ti­kė­jo­si iš­vyk­ti į ko­man­di­ruo­tę Par­yžiu­je. Čia jis ke­ti­no pri­sta­ty­ti sa­vo par­eng­tą do­ku­men­tą apie „žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus Lie­tu­vo­je“. Ta­čiau ke­lio­nė ne­įvy­ko, o pats V.Šve­das sku­biai ka­ri­niu lėk­tu­vu su tuo­me­ti­niu pro­so­vie­ti­nės Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vu My­ko­lu Bu­ro­ke­vi­čiu­mi grį­žo į Vil­nių, nes ten vy­ko mi­tin­gai dėl kai­nų pa­di­di­ni­mo. Ką tuo me­tu Mask­vo­je vei­kė M.Bu­ro­ke­vi­čius, V.Šve­das ti­ki­no ne­si­do­mė­jęs, tik gir­dė­jęs, kad da­ly­va­vo dar­bi­nia­me pa­si­ta­ri­me.

V.Šve­das per apk­lau­sas ne kar­tą mi­nė­jo, kad tiek iš M.Bu­ro­ke­vi­čiaus, tiek iš Vil­niu­je vie­šė­ju­sių įvai­rių Mask­vos vei­kė­jų su­pra­tęs, jog tuo­me­ti­nis So­vie­tų są­jun­gos va­do­vas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas ke­ti­na Lie­tu­vo­je įves­ti pre­zi­den­ti­nį val­dy­mą.

„Aš ne­la­bai ti­kė­jau, kad bus įves­tas pre­zi­den­ti­nis val­dy­mas, bet apie to­kio val­dy­mo įve­di­mą vie­šai kal­bė­jo M.Bu­ro­ke­vi­čius“, – liu­di­jo V.Šve­das.

Ki­to­je apk­lau­so­je jis tvir­ti­no iki 1990 me­tų gruo­džio pa­lai­kęs idė­ją dėl pre­zi­den­ti­nio val­dy­mo, bet tuo lai­ku per­si­gal­vo­jęs.

„Pre­zi­den­ti­nio val­dy­mo idė­jos at­si­sa­kiau 1990 me­tų gruo­dį, nes jis re­mia­si ka­ri­ne jė­ga. (...) Bu­vau ka­ri­nės jė­gos prieš­inin­kas“, – ti­ki­no V.Šve­das.

Jis pats ne­igė pa­lai­kęs ko­kius nors tie­sio­gi­nius ry­šius su tuo­me­ti­niais So­vie­tų są­jun­gos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų, ki­tų jė­gos struk­tū­rų va­do­vais, ta­čiau bend­rau­da­vęs su jų į Vil­nių at­siųs­tais pa­ti­kė­ti­niais. Šie esą do­mė­da­vo­si si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je.

V.Šve­das tvir­ti­no apie kru­vi­nuo­sius 1991 me­tų įvy­kius su­ži­no­jo tik iš­gir­dęs šū­vius, ban­dęs skam­bin­ti M.Bu­ro­ke­vi­čiui, pa­klaus­ti, kas vyks­ta, bet šis ne­kė­lė te­le­fo­no ra­ge­lio.

„Kad ka­riš­kiai pa­sielgs taip kvai­lai, aš ne­si­ti­kė­jau“, – yra tei­gęs V.Šve­das.

Jis tvir­ti­no apie ru­sų ka­riuo­me­nės ju­dė­ji­mą, pla­nus Vil­niu­je ne­ži­no­jęs, kad iš Psko­vo čia per­mes­ti de­san­ti­nin­kai esą su­ži­no­jęs jau po kru­vi­nų­jų Sau­sio įvy­kių, kai vėl bu­vo Mask­vo­je. Lie­tu­vos par­ei­gū­nų apk­lau­sia­mas ko­mu­nis­tų vei­kė­jas ti­ki­no net pra­šęs bu­vu­sio so­vie­tų ar­mi­jos Vil­niaus gar­ni­zo­no va­do Vik­to­ro Us­chop­či­ko veng­ti kru­vi­nų su­si­rė­mi­mų su ci­vi­liais.

Ki­ta ver­tus, tuo­me­ti­nius įvy­kius jis va­di­no na­tū­ra­liais ir ste­bė­jo­si, ko­dėl už tai ga­lė­tų bū­ti tei­sia­mas. V.Šve­das per apk­lau­są pri­si­pa­ži­no, kad 1990–1991 me­tais bu­vo sau­go­mas as­mens sar­gy­bi­nių iš Mask­vos.

1992 me­tais V.Šve­das iš­vy­ko iš Lie­tu­vos, gy­ve­no ir dir­bo Bal­ta­ru­si­jo­je, Ru­si­jo­je.

Ru­si­ja nepadės

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja sa­ko skep­tiš­kai ver­ti­nan­ti ga­li­my­bes dip­lo­ma­ti­niu ke­liu už­si­ti­krin­ti Ru­si­jos pa­gal­bą Sau­sio 13-osios by­lo­je.

Tai mi­nis­te­ri­ja nu­ro­dė at­sa­ky­da­ma į so­vie­tų ag­re­si­jos au­kos Apo­li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio sū­naus, ži­no­mo psi­cho­lo­go Ro­ber­to Po­vi­lai­čio klau­si­mą dėl Lie­tu­vos reak­ci­jos į Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos veiks­mus.

„Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mos ag­re­si­jos Ukrai­nos at­žvil­giu, Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir jos na­rės Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mas su Ru­si­jos fe­de­ra­ci­ja dau­ge­ly­je sri­čių šiuo me­tu yra ap­ri­bo­tas, po­li­ti­niuo­se san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja vy­rau­ja įtam­pa. Ga­li­my­bes dvi­ša­liais dip­lo­ma­ti­niais veiks­mais už­si­ti­krin­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mą mi­nė­to­se by­lo­se ar­ti­mu ir vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu ver­ti­na­me skep­tiš­kai“, – ra­šo­ma už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tro And­riaus Kri­vo pa­si­ra­šy­ta­me at­sa­ky­me, ku­rį pa­vie­ši­no R.Po­vi­lai­tis.

Mi­nis­te­ri­ja kaip „e­fek­ty­ves­nį vei­ki­mo bū­dą“ įžvel­gia vei­ki­mą ES ly­giu ra­gi­nant Ru­si­ją lai­ky­tis pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų ir „kons­truk­ty­viai bend­ra­dar­biau­ti“ bau­džia­mo­sio­se by­lo­se. Anot mi­nis­te­ri­jos, ES vi­daus do­ku­men­tuo­se yra už­fik­suo­ta, jog Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo sto­ka bus vie­nas iš as­pek­tų spren­džiant dėl vi­zų li­be­ra­li­za­vi­mo, ES ir Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mų.

„To­dėl Ru­si­ja, siek­da­ma tei­gia­mų ES pu­sės spren­di­mų šiais klau­si­mais, bus pri­vers­ta rea­guo­ti į Lie­tu­vos tar­ny­bų tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mus“, – tei­gia­ma laiš­ke.

Pats R.Po­vi­lai­tis sa­ko pa­si­gen­dan­tis Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nio ak­ty­vu­mo.

„Kaž­ko­kių aiš­kių veiks­mų, ku­rių bu­vo im­ta­si rea­guo­jant į Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos ne­bend­ra­dar­bia­vi­mą, gau­ta­me mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­me ne­ra­dau, su­pra­tau, kad tas klau­si­mas yra nuo­la­tos ke­lia­mas „dvi­ša­lia­me dia­lo­ge“ (...). Iš to­kių for­mu­luo­čių su­pran­tu, kad ko­kiuo­se dip­lo­ma­tų su­si­ti­ki­muo­se gal ir bu­vo vie­ni ki­tiems ką nors pa­sa­kę ar pa­klau­sę. Bet to­kių pri­nci­pin­gų veiks­mų, kaip kar­tais skai­tau, kad vals­ty­bė kar­tais iš­sik­vie­čia am­ba­sa­do­rių pa­siaiš­kin­ti, kar­tais no­tą įtei­kia, kar­tais kaž­ko­kį griež­tą par­eiš­ki­mą pa­da­ro – ši­tų da­ly­kų bent jau jie ne­ra­šo, kad bū­tų da­rę“, – BNS sa­kė R.Po­vi­lai­tis.

Mask­va yra at­me­tu­si Lie­tu­vos pra­šy­mą apk­laus­ti by­lo­je tuo­me­ti­nį So­vie­tų Są­jun­gos va­do­vą Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą. R.Po­vi­lai­tis pri­mi­nė, jog bū­ta žy­miai dau­giau pra­šy­mų Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai, ku­rie „bu­vo tie­siog ig­no­ruo­ja­mi“, ta­čiau Lie­tu­va šių tei­si­nių veiks­mų, anot jo, ne­siė­mė ver­tin­ti dip­lo­ma­ti­niu ly­giu.

„Tai pra­ktiš­kai yra ne­rea­ga­vi­mas į ki­tos vals­ty­bės pik­ta­va­liš­kus veiks­mus. Ir tai ne vie­ną kar­tą at­si­ti­ko – ma­no su­pra­ti­mu, bu­vo ga­li­ma jau de­šimt kar­tų šį klau­si­mą aš­triai kel­ti į tarp­tau­ti­nį ly­gį. Čia juk ne šiaip koks menk­nie­kis at­si­ti­ko, o kai ku­rios vals­ty­bės slaps­to ga­li­mus nu­si­kal­ti­mų or­ga­ni­za­to­rius ir vyk­dy­to­jus ir truk­do nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui ty­ri­mui. Ko­dėl bu­vo pa­si­rink­ta to­kia ne­rea­ga­vi­mo stra­te­gi­ja – ne­ži­nau, bet ma­nęs tai ne­ten­ki­na“, – pri­dū­rė jis.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pra­ėju­sį mė­ne­sį pra­dė­jo nag­ri­nė­ti Sau­sio 13-osios by­lą. Tai vie­na di­džiau­sių tei­sė­sau­gos by­lų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je.

Jo­je dau­giau kaip 60 bu­vu­sių so­vie­tų par­ei­gū­nų kal­ti­na­mi ka­ro nu­si­kal­ti­mais ir nu­si­kal­ti­mais žmo­niš­ku­mui. Vi­si, iš­sky­rus du, bus tei­sia­mi už akių. Dau­gu­ma kal­ti­na­mų­jų gy­ve­na Ru­si­jo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je, ku­rios at­si­sa­kė su­teik­ti Lie­tu­vai tei­si­nę pa­gal­bą.

1991 me­tų sau­sio 13-osios nak­tį So­vie­tų są­jun­gos ka­ri­niams da­li­niams štur­muo­jant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tą žu­vo 14 žmo­nių.

1999 me­tais Sau­sio 13-osios by­lo­je dėl an­ti­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kū­ri­mo ir ki­tų nu­si­kal­ti­mų ka­lė­ti bu­vo nu­teis­ti še­ši as­me­nys. By­la dėl ka­ro nu­si­kal­ti­mų ir nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui pir­myn pa­sis­tū­mė­jo pri­ėmus įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl teis­mo pro­ce­so už akių.