Skaitytojo nuomonė. Kodėl tapome viduramžiška, žiauria valstybe?
Na, kaip sa­kė vie­nas li­te­ra­tū­ri­nis per­so­na­žas: le­dai pa­ju­dė­jo, po­nai pri­sie­ku­sie­ji... Ant ma­no sie­nos kaž­kas pa­si­da­li­no di­de­liu juo­du pa­veiks­lė­liu su to­kio tu­ri­nio už­ra­šu – „Siū­lau kiek­vie­na­me ra­jo­ne su­bur­ti 20-ties mo­bi­lių žmo­nių gru­pes, ku­rie su­si­pa­žin­tų su rei­ka­lin­go­mis žmo­nių tei­sė­mis, ir rei­ka­lui esant, taip kaip va­kar vi­si ste­bė­jo­me Do­na­to tie­sio­gi­nę trans­lia­ci­ją, ga­lė­tu­me pa­dė­ti tė­vams“. 

Ką aš galiu pasakyti? Žinokite, nieko gero pasakyti aš negaliu. Nebent tik kelis dalykus:

1. Tai jau nebejuokinga. Tai labai rimtas signalas, kad artėjame prie antros Garliavos. Tik skirtingai nei pirmojoje, kur buvo konkretus bažnytkaimis, konkretus patvorys ir konkreti mergaitė, čia gali būti žymiai blogiau. Jūs tik pagalvokite – raginama žmones burtis į grupes, brautis į šeimas ir viską tiesiogiai transliuoti internete. Užprogramuotas rimtas konfliktas. Susirėmimai su policija neišvengiami. O apie kokybišką vaiko teisių apsaugos pareigūnų darbą galima net pamiršti.

Ir atkreipkite dėmesį – dauguma tų žmonių yra neteisti, nebausti ir neasocialūs. Tas uždarymas į areštinę čia kas? Kerštas? Atpildas? Parodomoji atgrasymo akcija?

2. Čia kokio š...o reikėjo primalti, kad iššaukti tokią tam tikros dalies visuomenės reakciją? Ir sprendžiant iš to, kas vyksta, toli gražu ne tokios jau ir mažos dalies. Aš nesuprantu, čia kaip reikia nemąstyti pastatant ant bėgių visą šitą buldozerį, kad parlamentarei jau reikia policijos apsaugos, o kiti ruošiasi burtis į savigynos būrius ir taip, kaip jie supranta, ginti šeimas nuo valdžios.

3. Kiekvienas, kuris sugeba prognozuoti nors centimetru toliau, nei sugeba nusispjauti, turėjo numatyti, kad anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai atsitiks. Su nepamatuotu visokių blogų dalykų kriminalizavimu ir sveiku protu nesuvokiamų sankcijų už tikrai ne pačias baisiausias nuodėmes taikymu mes labai kryptingai link to ėjome.

Pirmas žingsnis – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, toliau sekė – neblaivaus vairavimo kriminalizavimas, galiausiai nusitaikyta į tai, kas žmonėms yra ypač jautru – į vaikus. Mes per labai trumpą laiką tapome iš daugiau ar mažiau civilizuotos valstybės, kažkokia viduramžiška, negailestinga ir neproporcingai žiauria.

Na kur tai matyta – susibarė du girti sugyventiniai – uždarom 48 valandoms, girtas pavairavo – dviem paroms, mama vaiką už ausies timptelėjo – ne tik dviem paroms, bet ir vaikas atimamas. O ten jau kaip Dievas duos. Ir stebint kas vyksta matosi, kad Dievas toms mamoms tikrai nėra ypatingai dosnus. Ir atkreipkite dėmesį – dauguma tų žmonių yra neteisti, nebausti ir neasocialūs. Tas uždarymas į areštinę čia kas? Kerštas? Atpildas? Parodomoji atgrasymo akcija?

Norite pasakyti, kad per tas 48 valandas atliekamos kratos, poėmiai, atliekami kiti sudėtingi procesiniai veiksmai, kurių atlikimui nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo aktyviai trukdys? O gal Jūs manote, kad tas, balsą prieš žmoną pakėlęs vyras ar vaiką už pakarpos patampiusi mama ims slapstytis? Jūs tikrai tuo tikite? O vaiko paėmimas? Jūs tikrai manote, kad daugumai tų paimtų vaikų buvo kilusi reali grėsmė? Tokia reali, kad jie galėjo būti sužaloti ar nužudyti? O gal čia tas principas, kad paimsime visus, tai tada tikrai niekas nieko nesužalos ir nenužudys? Jei taip, tai tada tikrai baisu.

Bet aš vis dėl to manau, kad čia visai kitoje vietoje ir nelabai giliai paslėptas atsakymas į visus mano užduotus klausimus. Ir man jis kažkodėl asocijuojasi su pinigais. Su dideliais pinigais. Su pinigais, kurie skirti teikti socialine, psichologinę ir visokią kitokią pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Su pinigais, kurie skirti papildomų vairuotojų mokymų organizavimui, kai pažeidimus padaro neblaivūs vairuotojai. Na ir žinoma su pinigais, kurie skirti eksproprijuotų vaikų globai ir rūpybai.

Pirmiausia – tai su visų tų pinigų įsisavinimu. Na ir žinoma su nevyriausybininkais. Kaip gi be jų? Labai gali būti, kad iš už šių skirtingų projektų, o gal kampanijų, kyšo skirtingų „subjektų“ ausys, bet, kad jos kyšo – matosi plika akimi. Ir pabaigai. Dažnai geri norai ir geri sprendimai, tai ne vienas ir tas pats. Kelias į pragarą taip pat gerais norais grįstas. Abejotino išmintingumo sprendimai neišvengiamai iššaukia neabejotino kvailumo žmonių reakciją. Ir į tuos žmones, bei jų veiksmus reikia žiūrėti labai rimtai. Ypač, kai jie pradeda burtis į grupes ir grasinasi šalyje įvesti savo teisingumą.

Tokį nieko bendro nei su teise, nei su humaniškumu neturintį minios teisingumą, kuris, patikėkite manimi, dar niekada ir niekur prie gero neprivedė. Ir štai tada iškyla klausimas, ar iki „viso to“ tikrai buvo taip blogai, kaip gali tapti po „viso to“. Gero ir ramaus Jums savaitgalio. Kol jis pas mus vis dar ramus...

Tekstas pirmą kartą publikuotas lapkričio 17 d. Vaido Giršvildo „Facebook“ paskyroje