Siūloma nesibaidyti ir angliškų pavadinimų
Li­be­ra­lai ne­at­si­sa­ko idė­jos li­be­ra­li­zuo­ti įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­va­di­ni­mų ra­šy­bos. Nau­jau­sias siū­ly­mas – leis­ti juos ra­šy­ti la­biau­siai vers­lui rei­ka­lin­ga ir vers­lo pa­sau­ly­je la­biau­siai pa­pli­tu­sia ang­lų kal­ba.

Pro­jek­to au­to­rius Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys Ša­rū­nas Gus­tai­nis ma­no, kad da­bar­ti­nis tei­si­nis pa­va­di­ni­mų re­gis­tra­vi­mo re­gu­lia­vi­mas yra ydin­gas ir truk­do ša­lies vers­lo plė­trai. To­dėl siek­da­mas pa­leng­vin­ti re­gis­tra­vi­mo pro­ce­są bei su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas steig­ti vers­lą, par­la­men­ta­ras siū­lo Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­są, ku­ri leis­tų re­gis­truo­ti pa­va­di­ni­mus ir ang­lų kal­ba.

Prieš dve­jus me­tus tuo­me­ti­nis Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, da­bar – sos­ti­nės me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius siū­lė pa­na­šią pa­tai­są. Jos es­mė – pa­va­di­ni­muo­se leis­ti nau­do­ti ir lo­ty­nų kal­bos abė­cė­lės pa­grin­du su­da­ry­tus už­sie­nio kal­bų žo­džius. Ta­čiau tiek Vy­riau­sy­bė, tiek Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas to­kius pro­jek­tus pa­siū­lė at­mes­ti.

Š. Gus­tai­nis ne­sle­pia, kad vil­čių, jog pa­tai­sos bus su­tik­tos pa­lan­kiai, ma­ža. Mi­nė­ti abie­jų li­be­ra­lų pro­jek­tai bus pa­teik­ti ki­tą ket­vir­ta­die­nį Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je.

Op­ti­miz­mu ne­trykš­ta

„Di­de­lių šio pro­jek­to pers­pek­ty­vų šio­je se­si­jo­je, šio­je Sei­mo ka­den­ci­jo­je ne­ma­tau“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Š. Gus­tai­nis. Kar­tu vy­lė­si, kad į jo siū­ly­mą bus pa­žiū­rė­ta kiek ki­taip nei į anks­tes­nį­jį R. Ši­ma­šiaus. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, R. Ši­ma­šiaus pro­jek­tas pla­tes­nis, jo – siau­res­nis ir spren­džia „pag­rin­di­nę Lie­tu­vos vers­lui iš­ky­lan­čią prob­le­mą – ang­liš­kų pa­va­di­ni­mų ra­šy­mą“. Š. Gus­tai­nis sa­kė, kad Li­be­ra­lų frak­ci­ja šią sa­vai­tę dar tar­sis, ar ne­rei­kė­tų abu pro­jek­tus su­jung­ti. „Ta­čiau pir­ma­jam pa­teik­ta ne­igia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da, to­dėl ma­nau, kad bū­tų ne­daug lo­gi­kos tą da­ry­ti. Ma­no no­ras – pa­mė­gin­ti pro­jek­tą pa­teik­ti da­bar, jei ne­pa­vyks, lauk­siu Sei­mo rin­ki­mų ir teik­siu ta­da. Ab­sur­das, kad rei­kia va­žiuo­ti į ki­tą ša­lį ir re­gis­truo­ti sa­vo įmo­nės pa­va­di­ni­mą ir tik ta­da ga­li­ma le­ga­liai nau­do­ti jį Lie­tu­vo­je“, – kal­bė­jo Š. Gus­tai­nis.

Už­sie­nie­čiai ne­sup­ran­ta pavadinimų

Pa­sak li­be­ra­lo, Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tos ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus rei­ka­lau­ja su­da­ri­nė­ti griež­tai lai­kan­tis lie­tu­vių bend­ri­nės kal­bos nor­mų. Ta­čiau pra­kti­ko­je tai ke­lia ne­ma­žai prob­le­mų, nes ju­ri­di­nių as­me­nų vers­lo in­te­re­sai re­tai ka­da ap­si­ri­bo­ja tik Lie­tu­vos ri­bo­mis. „Vers­las, pre­ky­bi­niai san­ty­kiai yra įga­vę glo­ba­lų po­bū­dį ir daž­na eko­no­mi­nė veik­la per­žen­gia ša­lies ri­bas“, – pri­mi­nė par­la­men­ta­ras.

Anot jo, Lie­tu­vos vers­li­nin­kai ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su už­sie­nio par­tne­riais, o „ta­me pro­ce­se rei­ka­lin­gas įmo­nės pa­va­di­ni­mo at­pa­ži­ni­mas“. „Lie­tu­vių kal­ba su­da­ry­ti įmo­nių pa­va­di­ni­mai men­kiau at­pa­žįs­ta­mi, juos su­dė­tin­giau nau­do­ti, ypač už­sie­nio su­bjek­tams, to­dėl tai ma­ži­na ju­ri­di­nio as­mens kaip par­tne­rio pa­trauk­lu­mą“, – ma­no Š. Gus­tai­nis.

Ieš­ko­da­mi iš­ei­ties vers­li­nin­kai daž­nai pa­tys ver­čia pa­va­di­ni­mą į ang­lų kal­bą, ta­čiau to­kiu at­ve­ju už­sie­nio par­tne­riai, ti­krin­da­mi as­mens duo­me­nis Lie­tu­vos re­gis­truo­se to­kio pa­va­di­ni­mo ang­lų kal­ba ne­ran­da iš vi­so. „Lei­dus ang­lų kal­ba re­gis­truo­ti ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus bus su­da­ry­tos ge­res­nės vers­lo są­ly­gos ir su­ma­žin­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė naš­ta Lie­tu­vo­je be­sis­tei­gian­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims, ku­rių eko­no­mi­nių in­te­re­sų (tur­to da­lies, vers­lo san­ty­kių, pre­ky­bos par­tne­rių ar ki­tų eko­no­mi­nių in­te­re­sų) vie­ta su­si­ju­si su už­sie­nio vals­ty­be“, – įsi­ti­ki­nęs Sei­mo na­rys.

Pa­kan­ka sa­vų žodžių

Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Pa­lio­ny­tės tei­gi­mu, „lie­tu­vių kal­ba nė­ra ko­kia nors ne­įga­li“, kad ne­už­tek­tų žo­džių pa­va­di­ni­mams su­da­ry­ti. „Jei jau ka­dai­se Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se bu­vo nu­spręs­ta bū­tent taip, va­di­na­si, bu­vo ap­mąs­ty­ta“, – sa­kė J. Pa­lio­ny­tė. Pa­sak jos, tarp­tau­ti­niam bend­ra­vi­mui yra skir­ti pre­kių ženk­lai, ku­riems nė­ra jo­kių rei­ka­la­vi­mų, jie ga­li bū­ti bet ko­kia kal­ba. „Pre­kių ženk­las yra svar­biau­sia, o pa­va­di­ni­mas nė­ra la­bai svar­bus, juo­lab, kad ga­li­ma ir dirb­ti­nį žo­dį su­gal­vo­ti. Mū­sų po­žiū­riu, pa­va­di­ni­mams kur­ti kal­bos žo­džių pa­kan­ka“, – tei­gė J. Pa­lio­ny­tė.

Sei­mo Par­la­men­ti­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­to 2013 me­tų duo­me­ni­mis, dau­gu­mos ES vals­ty­bių įsta­ty­mai ne­ke­lia spe­cia­lių kal­bos rei­ka­la­vi­mų ju­ri­di­nio as­mens pa­va­di­ni­mui (pa­vyz­džiui, Bel­gi­ja, Da­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja, Slo­va­ki­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja). Ki­tų vals­ty­bių įsta­ty­mai nu­ma­to, kad ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mai tu­ri bū­ti su­da­ry­ti vals­ty­bi­nės kal­bos ir lo­ty­nų kal­bos abė­cė­lės pa­grin­du (Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Kip­re, Ru­mu­ni­jo­je ir Veng­ri­jo­je).