Siūlo viešai skelbti duomenis apie Holokausto dalyvius
Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė penk­ta­die­nį pa­siū­lė vie­šai pa­skelb­ti „bend­ro­jo po­bū­džio duo­me­nis“ apie dau­giau kaip 2 tūkst. as­me­nų, ku­rie, anot is­to­ri­kų ty­ri­mo, ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie Ho­lo­kaus­to An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Toks siū­ly­mas pa­teik­tas penk­ta­die­nį pa­skelb­ta­me bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Fai­nos Kuk­lians­ky krei­pi­me­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cen­trą.

Bend­ruo­me­nės va­do­vė siū­lo pa­skelb­ti, ko­kia są­ra­še esan­čių as­me­nų da­lis tie­sio­giai da­ly­va­vo žu­dy­nė­se, o kiek pri­si­dė­jo ne­tie­sio­giai, kiek iš jų bu­vo nu­teis­ti, ar tarp jų yra as­me­nų, ku­rie bu­vo kaip nors pa­gerb­ti vals­ty­bės, ko­kio­se struk­tū­ro­se jie dir­bo.

F.Kuk­lians­ky BNS penk­ta­die­nį sa­kė ma­nan­ti, kad vi­suo­me­nei svar­bu gau­ti pa­aiš­ki­ni­mus apie šį są­ra­šą. Jos nuo­mo­ne, vie­šin­ti bū­tų ga­li­ma tas pa­var­des, dėl ku­rių baig­ti teis­mo pro­ce­sai.

„Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė ma­no, jog ven­gi­mas vie­šin­ti Są­ra­šą ga­li tu­rė­ti ne­igia­mų pa­sek­mių ne tik na­cio­na­li­niu, bet ir tarp­tau­ti­niu mas­tu, ga­li ska­tin­ti įvai­rių teo­ri­jų, ku­rios že­min­tų Lie­tu­vos vals­ty­bės var­dą“, – tei­gia­ma jos krei­pi­me­si.

Ji taip pat siū­lo pro­ku­ra­tū­rai pa­ti­krin­ti, kiek są­ra­še yra as­me­nų, ku­rie ne­bu­vo nu­teis­ti, bet dar yra gy­vi, ir jei to­kių yra, kel­ti bau­džia­mą­sias by­las jų at­žvil­giu.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cen­tras yra par­en­gęs apie 2 tūkst as­me­nų są­ra­šą, ku­rie pri­si­dė­jo prie Ho­lo­kaus­to. Jis per­duo­tas Vy­riau­sy­bei.

Žy­dų žu­dy­nės Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo jau pir­mo­sio­mis So­vie­tų Są­jun­gos ir na­cių Vo­kie­ti­jos ka­ro die­no­mis 1941 me­tų bir­že­lio pa­bai­go­je. Be­veik vi­si pro­vin­ci­jos žy­dai bu­vo su­va­ry­ti į ge­tus ir nu­žu­dy­ti iki 1941 me­tų lap­kri­čio vi­du­rio.

1943 me­tais oku­pa­ci­nė val­džia nu­ta­rė lik­vi­duo­ti ir di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų ge­tus. Iš vi­so iki na­cių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos bu­vo nu­žu­dy­ta apie 195 tūkst. Lie­tu­vos žy­dų, ka­ro pa­bai­gos su­lau­kė 5–10 proc. Lie­tu­vos žy­dų.

Na­ciams į Ho­lo­kaus­to vyk­dy­mą Lie­tu­vo­je pa­vy­ko įtrauk­ti san­ty­ki­nai di­de­lį lie­tu­vių ad­mi­nis­tra­ci­jos įstai­gų ir vie­tos gy­ven­to­jų skai­čių. Šis fak­tas iš da­lies aiš­ki­na­mas bru­ta­lia so­vie­ti­ne oku­pa­ci­ja, ku­rios Va­ka­rų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lims ne­te­ko pa­tir­ti. So­vie­tų vyk­dy­ti žu­dy­mai, trė­mi­mai į Si­bi­rą ir ki­tos skriau­dos bent iš pra­džių da­lį lie­tu­vių pa­ver­tė Vo­kie­ti­jos ša­li­nin­kais, su na­cių – so­vie­tų ka­ru bu­vo sie­ja­mos vil­tys at­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę.

Sa­vo ruo­žtu dau­gu­ma žy­dų bi­jo­jo na­cių Vo­kie­ti­jos puo­li­mo ir glau­dė­si prie so­vie­tų, ša­ly­je iš­po­pu­lia­rė­jo an­ti­žy­diš­kos nuo­tai­kos ir ste­reo­ti­pai, bol­še­viz­mą va­di­nant „žy­dų val­džia“.

Kaip tei­gia Ho­lo­kaus­tą ti­rian­tis is­to­ri­kas Arū­nas Bub­nys, nors „ga­lu­ti­nis žy­dų klau­si­mo spren­di­mas“ bu­vo suo­rga­ni­zuo­tas ir ini­ci­juo­tas na­cių, ta­čiau be ak­ty­vaus da­lies lie­tu­vių ad­mi­nis­tra­ci­jos ir vie­tos gy­ven­to­jų tal­ki­nin­ka­vi­mo jo ne­bū­tų pa­vy­kę taip spar­čiai ir to­kiu mas­tu įgy­ven­din­ti.