Siūlo naują LRT valdymo struktūrą
Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos (LRT) fi­nan­sus ti­rian­ti Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja iš­va­dos pro­jek­te siū­lo keis­ti na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo val­dy­mo struk­tū­rą. Pa­gal pro­jek­tą, LRT ta­ry­ba lik­tų at­sa­kin­ga už tu­ri­nį, o val­dy­mo funk­ci­jos bū­tų per­duo­tos nau­jai stei­gia­mai ins­ti­tu­ci­jai – val­dy­bai.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS sakė su tokiais siūlymais nesanti susipažinusi, tad negalinti plačiau komentuoti.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.

„Aš negaliu to siūlymo vertinti, kol neaiškios detalės, kaip ta valdyba bus sudarinėjama, kokios bus jos kompetencijos ribos, kokius procesus ji reguliuos. Koks bebūtų valdymo modelis, svarbiausia, kad būtų užtikrinamas efektyvumas“, – trečiadienį sakė LRT vadovė.

Išvadų projekte siūloma „išgryninti tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas“, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.

Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka Vyriausybė, skiria taryba.

Anot projekto, kolektyvinio valdymo organo, valdybos, narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai.

LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi, t.y., neturėti jokių kitų pareigų LRT.

Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija – penkeri metai, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.

Siūloma svarstyti trumpinti tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki 4–5 metų.

Seimo komisija planavo išvadas patvirtinti šią savaitę, tačiau jos darbo terminą siūloma pratęsti dviem savaitėms iki spalio 8-osios.

„Dėl labai primityvios elementarios priežasties. Daugelis mūsų komisijos narių yra komandiruotėse svečiose šalyse ir mums trūksta kvorumo išvadoms priimti“, – BNS sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Komisijos vadovas teigė negalintis komentuoti siūlymo dėl LRT valdymo struktūros pakeitimų, nes dar nėra galutinio išvadų varianto.

„Galimų išvadų komentuoti negaliu, nes tai ne galutinės išvados. Siūlymų gali būti įvairių, dėl konkretaus varianto nesame apsisprendę“, – sakė A. Nekrošius.

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.