Siūlo įsileisti Europos partijas
Ka­dan­gi vis daž­niau už­si­me­na­ma apie mū­sų ša­lies po­li­ti­nes jė­gas iš­ti­ku­sią idė­jų kri­zę, ban­do­ma at­ver­ti ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je veik­ti Eu­ro­pos par­ti­joms ir po­li­ti­niams fon­dams.

Seimui siūloma priimti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą, pagal kurį šios partijos bei fondai galėtų būti registruoti Lietuvoje ir gauti finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) bendrojo biudžeto. Prieš pustrečių metų jau bandyta prastumti panašų teisės aktą. Jis būtų suteikęs daugiau galimybių veikti mūsų šalyje tokiems politiniams dariniams. Tačiau Seimo palaikymo ši iniciatyva nesulaukė, tad Europos politinių partijų ir fondų veikla Lietuvoje iki šiol išvis nereglamentuota.

Platesnė geografija

Pagal Teisingumo ministerijos siūlomą įstatymo projektą, Europos lygmens politinių partijų nariais galės būti ES valstybių narių nacionalinės ir regioninės partijos, taip pat – pavieniai piliečiai. Suteikus Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams Europos lygmens teisinį statusą, jiems bus užtikrinamas veiksnumas ir pripažinimas visose šalyse narėse, išskyrus teisė siūlyti savo kandidatus dalyvauti nacionaliniuose ar Europos Parlamento rinkimuose bei referendumų kampanijose.

Į Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registrą įtrauktos partijos bei fondai, kurių buveinės įsikurs Lietuvoje, turės būti registruojamos Juridinių asmenų registre.

Ir Europos politinės partijos, ir politiniai fondai savo veiklai galėtų tikėtis paramos iš ES bendrojo biudžeto. Finansavimas sudarytų iki 85 proc. kompensuoti tinkamų partijos išlaidų, o likusi dalis turėtų būti nuosavi ištekliai (pavyzdžiui, narystės mokesčiai ar aukojamos lėšos).

Bernaras Ivanovas: „Mūsų šalies politikai bijo, kad kartu su Europos partijomis, politiniais fondais Lietuvą pasieks ir protestų kultūra, kils daug naujų drąsių politinių idėjų.“

Lietuvoje galiojantys teisės aktai tokių teisinių formų kaip Europos politinė partija ar Europos politinis fondas vis dar nenumato ir nereglamentuoja, nors jie – jokia naujiena. Ne pirmus metus į Europos Parlamentą renkami Lietuvos politinių partijų atstovai dalyvauja visoje Europoje veikiančių partijų veikloje.

Šiuo metu ES yra 16 Europos politinių partijų ir 16 politinių fondų, kurie 2017–2018 metais gavo ES finansinę paramą. Dauguma jų registruoti Belgijoje, Maltoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje.

Beveik formalumas

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė stebisi, kad mūsų šalyje iki šiol nenumatyta galimybių įteisinti Europos politines partijas ir fondus. „Labai keista, kad ir dabar, dar prieš registruojant įstatymo projektą Seime, jis nebuvo aptariamas“, – neslėpė nuostabos Seimo narė.

A. Armonaitė abejoja, ar parlamentarai bijo įsileisti į šalies politinį gyvenimą europines partijas ir fondus kaip „šviežią kraują“ arba yra nusistatę prieš juos. Tiesiog, jos nuomone, stinga paprasčiausios informacijos, todėl dauguma tarsi ir prisibijo. Tačiau jei žmonės pasitiki ES institucijomis, galbūt Lietuvos sprendimus priimantys parlamentarai taip pat turėtų atspindėti rinkėjų valią ir nedaryti kliuvinių principinėms nuostatoms priimti.

„Beje, dar neaišku, ar kas nors pasinaudos galimybe kurti vieną ar kitą naują politinį judėjimą. Tačiau teisinę bazę reikėjo sutvarkyti jau anksčiau“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Idėjų krizė

Panašų Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą 2016 metų viduryje jau svarstė ankstesnės kadencijos Seimas. Tačiau tą kartą jam nebuvo pritarta, nes neigiamas išvadas pateikė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė, nors tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis parlamentarams tvirtino, kad priėmus siūlomą įstatymą Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai galėtų būti matomesni ir aktyvesni ES daugiapakopės politinės sistemos veikėjai.

Dabar Seimo narys J. Bernatonis „Lietuvos žinioms“ teigė ir pastaruoju metu nebeturintis vilčių, jog Lietuvoje veikiančios politinės jėgos susivilios ES siūlomomis lėšomis ir norės tapti Europos politinėmis partijomis bei politiniais fondais. „Šiandien didžiausia Lietuvos politinių partijų problema – ne pinigai, o idėjos. Jas yra ištikusi idėjų krizė. Juk artėjančiuose savivaldos rinkimuose su partijomis, kurios nieko nauja nedeklaruoja, akivaizdžiai konkuruoja rinkimų komitetai. Rinkimų į Europos Parlamentą kontekste taip pat dažniau girdime apie asmenis, norinčius patekti į jį, o ne apie partijų pozicijas dėl Europos ateities“, – kalbėjo J. Bernatonis.

Labai reikia permainų

Bernaras Ivanovas: „Mūsų šalies politikai bijo, kad kartu su Europos partijomis, politiniais fondais Lietuvą pasieks ir protestų kultūra, kils daug naujų drąsių politinių idėjų.“Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas „Lietuvos žinioms“ ironizavo, kad besimezgančias diskusijas dėl galimybių Lietuvoje veikti visoms Europos politinėms partijoms ir fondams būtų galima lyginti su svarstymu, ar mūsų šalyje pakanka nacionalinių loterijų, ar reikia ir europinių. O juk ne tai turėtų būti svarbiausia.

„Dabartiniai politikai bijo prarasti savo valdžios monopolį. Jie nuogąstauja, kad kartu su Europos partijomis, politiniais fondais Lietuvą pasieks ir protestų kultūra, kils daug naujų drąsių politinių idėjų. Mūsų politikai žiūri iš savo varpinės, o ši – visai kitoje vietoje nei visuomenės varpinė. Todėl nenuostabu, kad tai, kas naudinga visuomenei, nebūtinai yra naudinga (gal net pavojinga) tik apie save galvojančiam politiniam elitui“, – pažymėjo B. Ivanovas.

Politologo teigimu, sudarius galimybę Lietuvoje įsikurti Europos politinėms partijoms ir politiniams judėjimas būtų atvertas kelias atsinaujinti Lietuvos politinei kultūrai, pakilti jai į aukštesnį lygį. Gaivios idėjos vienaip ar kitaip paliestų ir užsistovėjusį mūsų šalies politinio gyvenimo „užutėkį“.