Siūlo į Sausio 13-osios minėjimą kviesti Rusijos Dūmos deputatus
Pir­ma­sis ne­prik­lau­so­my­bę at­kū­ru­sios Lie­tu­vos va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­gis į Sau­sio įvy­kių mi­nė­ji­mus siū­lo kvies­ti Ru­si­jos par­la­men­ta­rus.

Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, Dū­mos de­pu­ta­tų kvie­ti­mas bū­tų lo­gi­kas ir žmo­niš­kas žings­nis.

„Kvies­ti Dū­mos de­pu­ta­tus į mū­sų mi­nė­ji­mą bū­tų lo­giš­ka, bū­tų žmo­niš­ka. Tai ir­gi tie­sa. Juk žu­vu­sie­ji prie bokš­to, žu­vo ir už jū­sų lais­vę – bū­tų pro­ga tai pa­sa­ky­ti“, – ket­vir­ta­die­nį per Lais­vės gy­nė­jų su­si­ti­ki­mą is­to­ri­nė­je Ko­vo 11-osios sa­lė­je tei­gė jis.

V.Lands­ber­gio tei­gi­mu, gal­būt at­ėjo lai­kas su Ru­si­jos par­la­men­ta­rais pa­siš­ne­kė­ti apie vis­ką – pa­do­riai, drau­giš­kai. Anot jo, to­kia dip­lo­ma­ti­ja bū­tų rei­ka­lin­ga.

Ru­si­ja lai­ko­ma vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo grės­mių. Mask­va at­si­sa­ko bend­ra­dar­biau­ti Sau­sio 13-osios, Me­di­nin­kų žu­dy­nių by­lo­se.

V.Lands­ber­gis tvir­ti­no, kad 1991 me­tų sau­sį pra­si­dė­jęs ka­ras tę­sia­si, kad Sau­sio 13-osios pa­mo­kos rei­ka­lin­gos Lie­tu­vos da­bar­čiai, at­ei­čiai, ir jos nė­ra is­to­ri­ja.

„Jo (ka­ro) pa­bai­gos, juo­ba tai­kos su­tar­ties dar ne­ma­ty­ti“, – sa­kė jis.

Po­li­ti­kas pa­si­džiau­gė, kad So­vie­tų Są­jun­gos ka­rių veiks­mai Lie­tu­vo­je 1990–1991 me­tais pri­pa­žin­ti ka­ro nu­si­kal­ti­mais. Ta­čiau, anot jo, ties tuo su­sto­ti ne­ga­li­ma.

„Praė­jo 25 me­tai, ir mes ga­lų ga­le jau tei­si­ne kal­ba pa­sa­kė­me, jog tai bu­vo ka­ro nu­si­kal­ti­mas. Pa­sa­kė­me, o dar ne­iš­kė­lė­me by­los Ha­go­je. Ten tei­sia­mi tik Ser­bi­jos, jo­kiu bū­du ne Ru­si­jos ka­ro nu­si­kal­tė­liai. O ar su­sit­var­kė­me bent sa­vo kie­me, sa­vo tei­sin­gu­mo įstai­gų džiung­lė­se?“ – re­to­riš­kai klau­sė V.Lands­ber­gis.

Nors di­de­lės apim­ties Sau­sio 13-osios by­la da­bar nag­ri­nė­ja­ma Vil­niaus apy­gar­dos teis­me, po­li­ti­kos ve­te­ra­nas var­di­jo epi­zo­dus, ku­rių, jo nuo­mo­ne, to­je by­lo­je trūks­ta.

„Prie­šas puo­la ir me­lu, eko­no­mi­ka, jos po­vei­kiu, ap­ga­vys­tė­mis, to­ta­lia pro­pa­gan­da ir kvai­li­ni­mu, vi­so­kiau­siais įsisk­ver­bi­mais į mū­sų tar­pą. Lie­tu­vą ban­dė du kar­tus pa­lik­ti be Vy­riau­sy­bės, ver­buo­ti mi­nis­trus. Ar tai su­ra­šy­ta di­džio­jo­je by­lo­je? Ar fi­gū­ruo­ja toks vie­ti­nis nu­si­kal­ti­mas kaip vals­ty­bės iš­da­vi­mas? O toks tarp­tau­ti­nis nu­si­kal­ti­mas kaip sprogs­ta­mų ir iš­cen­tri­nių kul­kų nau­do­ji­mas? O ga­li­mas Iva­no­vo drau­go­vi­nin­kų šau­dy­mas nuo sto­gų, ką „Ber­kut“ da­rė Ki­je­ve?“ – kal­bė­jo V.Lands­ber­gis.

Jis tei­gė, kad „vie­nas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tas kal­bi­no vals­ty­bės va­do­vą bėg­ti lėk­tu­vu į už­sie­nį“, esą bu­vo par­eng­tas ir lėk­tu­vas.

„Bu­vu­si prem­je­rė ir bu­vęs ki­tas de­pu­ta­tas net skel­bė sau­sio 13-osios par­yčiais, kad pir­mi­nin­kas jau pa­bė­gęs. Pa­nau­do­jo to­kį in­for­ma­ci­nį gink­lą. O ar yra pus­la­pis by­lo­je?“ – klau­sė Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas.

Jis taip pat mi­nė­jo 1991 me­tų sau­sį į JAV nu­vy­ku­sį ir į Vals­ty­bės de­par­ta­men­tą Va­šing­to­ne mė­gi­nu­sį pa­tek­ti Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos par­ei­gū­ną.

„Ko? Bū­tent su ypa­tin­ga ži­nia, kad Lie­tu­va tu­ri sa­vo kai­my­nui te­ri­to­ri­nių pre­ten­zi­jų. Pats lai­kas. Su­pras­ki­te, lai­kas tuos lie­tu­vių na­cio­na­lis­tus lik­vi­duo­ti. Ge­rai, kad mis­te­ris Gor­ba­čio­vas im­asi jė­gos. Iš­ties to­ta­li­nis ka­ras – nuo Mask­vos iki Va­šing­to­no. Sta­sys Lo­zo­rai­tis užb­lo­ka­vo šią dip­lo­ma­ti­nę di­ver­si­ją. Ji ap­ra­šy­ta kny­go­je, bet ar ji eg­zis­tuo­ja by­lo­je?“ – tei­ra­vo­si V.Lands­ber­gis.

Kal­bė­da­mas Ko­vo 11-osios sa­lė­je po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vos ydų ir silp­ny­bių – svar­biau­sių pa­ma­ti­nių da­ly­kų ne­sky­ri­mas nuo an­traei­lių.

„Leng­va mums pa­kiš­ti ko­kių keis­te­ny­bių, kad už­si­suk­tų gin­čai, ati­man­tys stra­te­gi­nį lai­ką. Dar ket­ve­ri me­tai iki ki­tų Sei­mo rin­ki­mų, o jau gin­či­ja­mės, kaip šian­dien, to­kią svar­bią die­ną, kiek ta­da rei­kės rink­ti Sei­mo na­rių ir ko­dėl. Lyg ne­tu­rė­tu­me ak­tua­liau­sių klau­si­mų. Ar­ba kiek šal­dy­ti emb­rio­nų, kaip lai­do­ti ne­gi­mu­sius. Kaip gin­ti gi­mu­sius – ma­žiau svar­bu. (...) Ka­da pra­dė­si­me Vy­riau­sy­bės iš­kraus­ty­mą į Kau­ną ar Šiau­lius. Tik As­tra­vą nuo­lan­kiai lei­džia­me sta­ty­ti Vil­niaus pra­žū­čiai. Ge­rai, kad šio­mis die­no­mis Sei­mo pir­mi­nin­kas bent iš­kė­lė tą klau­si­mą sve­čiui iš tų, ku­rie sta­to pra­žū­tį“, – sa­kė V.Lands­ber­gis.

1991 me­tų sau­sio 13 die­ną so­vie­tai ka­ri­ne jė­ga ban­dė nu­vers­ti tei­sė­tą Lie­tu­vos val­džią, 1990-ųjų ko­vo 11 die­ną pa­skel­bu­sią ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę nuo SSRS. So­vie­tų ka­riuo­me­nei ir spe­cia­lie­siems da­li­niams uži­mant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą žu­vo 14, nu­ken­tė­jo dau­giau kaip tūks­tan­tis be­gink­lių žmo­nių.

Nors ka­riams pa­vy­ko užim­ti Te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą, jie ne­išd­rį­so pul­ti tūks­tan­čių žmo­nių sau­go­to tuo­me­ti­nės Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pa­sta­to.