Sinchronizavimas su Europa vyks per „LitPol Link“ ir rezervinę jungtį
Bal­ti­jos ša­lių elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mui su že­my­ni­ne Eu­ro­pa bus pa­nau­do­ta jung­tis tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, kar­tu bus pa­si­telk­ta ir re­zer­vi­nė jung­tis, tei­gia pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Ne­ri­jus Alek­sie­jū­nas. 

Pasak jo, ketvirtadienį Briuselyje pasirašomame politiniame susitarime taip pat numatoma, kad sinchronizavimo projektas turės būti įgyvendintas iki 2025 metų.

„Numatomi labai aiškūs laiko rėmai – 2025 metai kaip paskutinė data mūsų sinchronizavimuisi su kontintentine Europa. Taip pat yra sutariama, kad bus sinchronizavimasis per Lenkiją, naudojant „LitPol Link“ pirmąją liniją plius pridedant papildomus dalykus, kaip rezervinė jungtis, kondensatoriai ir kiti techniniai sprendimai“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Aleksiejūnas.

Politinį susitarimą dėl sinchronizavimo prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai pasirašys Lietuvos prezidentė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai bei Europos Komisijos vadovas Jean'as Claude'as Junckeris.

Projekto techninės studijose buvo nagrinėti trys sinchronizacijos variantai: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Lietuva ir Lenkija laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija siekė, kad būtų nutiesta antroji jungtis.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.