Šimtmečio šventė nuvilnys per visą šalį
Po tre­jų me­tų mi­nė­si­me Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį. Ant Vy­riau­sy­bės sta­lo grei­tai at­si­dur­sian­čio­je šven­tės prog­ra­mo­je ypa­tin­gą vals­ty­bin­gu­mo ju­bi­lie­jų siū­lo­ma švęs­ti ke­le­rius me­tus.

2018 me­tų va­sa­rio 16 die­ną Lie­tu­va mi­nės 100-ąsias vals­ty­bės at­kū­ri­mo me­ti­nes. Per šį ju­bi­lie­jų no­ri­ma pa­brėž­ti, kad už­ti­kri­na­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės tęs­ti­nu­mas ir am­ži­nu­mas, pa­gal is­to­ri­nę si­tua­ci­ją kū­ry­bin­gai kei­čiant jos for­mas. Siū­lo­mas šimt­me­čio mi­nė­ji­mo šū­kis - “Lie­tu­va, Tė­vy­ne mū­sų”.

Vals­ty­bės gi­mi­mo laikotarpis

Sie­kia­ma, kad vals­ty­bės šimt­me­tis bū­tų šven­čia­mas vi­so­je ša­ly­je. Pri­si­me­nant, kaip iš­ki­liai ir pra­smin­gai ne­prik­lau­so­my­bės su­kak­tys mi­nė­tos tar­pu­ka­riu, kai daž­na­me kai­me iš­ki­lo pa­mink­lai, pa­sta­ty­tos mo­der­nios mo­kyk­los ir ne­nug­rimz­do į už­marš­tį Lie­tu­vos is­to­ri­ja, pa­si­tin­kant šimt­me­čio ju­bi­lie­jų ža­da­ma ska­tin­ti įvai­rius pro­jek­tus vi­so­se 500 Lie­tu­vos se­niū­ni­jų, kai­mo bend­ruo­me­nė­se. Į šven­tę bus sie­kia­ma įtrauk­ti iš­ei­vi­ją.

At­siž­vel­giant į Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to re­ko­men­da­ci­ją, siū­lo­ma pa­mi­nė­ti lai­ko­tar­pį nuo 1917 me­tų rug­sė­jo 18 die­nos Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jos, ku­rio­je pri­im­ti nu­ta­ri­mai dėl ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės su­kū­ri­mo, Stei­gia­mo­jo Sei­mo su­šau­ki­mo ir įkur­ta Lie­tu­vos Ta­ry­ba, dar­bo pra­džios iki Stei­gia­mo­jo Sei­mo su­šau­ki­mo 1920 me­tų ge­gu­žės 15 die­ną. Nu­ro­do­ma, kad tai vals­ty­bės gi­mi­mo pe­rio­das, cha­rak­te­rin­gas sa­vo vals­ty­bės for­mų pa­ieš­ka, dip­lo­ma­ti­niu ir ūki­niu ak­ty­vu­mu, pa­siau­ko­ja­mo­mis sa­va­no­rių ir vi­sos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ko­vo­mis už ne­prik­lau­so­my­bės gy­ni­mą, par­la­men­ta­riz­mo bei de­mo­kra­ti­nių vals­ty­bės struk­tū­rų su­for­ma­vi­mu.

Įam­žins kū­rė­jų atminimą

Daug dė­me­sio bus skir­ta Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Vil­niu­je tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las tau­tos pa­triar­chui Jo­nui Ba­sa­na­vi­čiui. Svars­to­mos ke­lios ga­li­mos jo vie­tos: Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė, Tau­ro kal­nas, Re­for­ma­tų ir K. Sir­vy­do skve­rai. Siū­lo­ma or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­są skulp­tū­rai su­kur­ti, bet ne­at­me­ta­ma ga­li­my­bė pa­sta­ty­ti pa­mink­lą pa­gal skulp­to­riaus Ra­po­lo Ja­ki­ma­vi­čiaus tar­pu­ka­riu su­kur­tą J. Ba­sa­na­vi­čiaus bius­tą. Tau­tos pa­triar­cho pa­mink­li­nis bius­tas tu­rė­tų iš­kil­ti ir Ma­ri­jam­po­lė­je. Su šiuo vals­ty­bės vei­kė­ju su­si­ję pa­sta­tai sos­ti­nė­je bus pa­žy­mė­ti at­mi­ni­mo len­to­mis.

Vil­niu­je ir Uk­mer­gė­je ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti pa­mink­lus pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai. Ne­bus pa­mirš­ti ir ki­ti sig­na­ta­rai - jų gim­ti­nė­se iš­kils pa­mink­lai jiems, bus įreng­tos kai ku­rių jų var­do aikš­tės, ati­deng­tos at­mi­ni­mo len­tos, su­tvar­ky­tos ir pa­ženk­lin­tos jų gim­ti­nės, ka­pai.

Ke­ti­na­ma įam­žin­ti ir ki­tų vals­ty­bės kū­rė­jų bei gy­nė­jų at­mi­ni­mą. Kau­ne iš­kils pa­mink­las pir­ma­jam at­kur­tos Lie­tu­vos prem­je­rui Au­gus­ti­nui Vol­de­ma­rui. 2019 me­tais Aly­tu­je bus ati­deng­tas pa­mink­las pir­ma­jam ne­prik­lau­so­my­bės ko­vo­se žu­vu­siam ka­ri­nin­kui An­ta­nui Juo­za­pa­vi­čiui. Dar šie­met Kur­šė­nuo­se prie ka­riuo­me­nės va­do Sta­sio Raš­ti­kio var­du pa­va­din­to til­to tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas jo pa­mink­li­nis bius­tas. Uos­ta­mies­ty­je pa­na­šiai no­ri­ma įam­žin­ti Klai­pė­dos su­ki­li­mo va­do Jo­no Bud­rio-Po­lo­vins­ko at­mi­ni­mą. Se­niū­ni­jo­se at­mi­ni­mo len­to­mis bus pa­gerb­ti Lie­tu­vos sa­va­no­riai ir Vy­čio Kry­žiaus ka­va­lie­riai. Ne­bus pa­mirš­ti ir ne­prik­lau­so­my­bės ko­vo­se 1918-1920 me­tais žu­vę žy­dų ka­riai - jiems pa­gerb­ti bus skir­ta pa­mink­li­nė len­ta Kau­ne.

At­kurs A. Sme­to­nos parką

Vals­ty­bės ir tau­tos sa­vi­vo­kai svar­būs kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai taip pat su­lauks dė­me­sio. A. Sme­to­nos dva­re Užu­gi­ry­je (Uk­mer­gės r.) pa­gal iš­li­ku­sius au­ten­tiš­kus 1938 me­tų brė­ži­nius bus at­kur­ti par­ko žel­dy­nai ir ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lai. Ža­da­ma re­no­vuo­ti Sig­na­ta­rų na­mų pa­sta­tą Vil­niu­je ir at­nau­jin­ti eks­po­zi­ci­ją.

Nu­ma­ty­ta iš­leis­ti so­li­džių lei­di­nių. Pa­vyz­džiui, en­cik­lo­pe­di­nį lei­di­nį „Nep­rik­lau­so­my­bės šimt­me­čio kro­ni­ka“, Alek­sand­ro Mer­ke­lio mo­nog­ra­fi­ją „An­ta­nas Sme­to­na“, taip pat kny­gų apie Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rus, Lie­tu­vos sa­va­no­rius, Pre­zi­den­to rū­mus Kau­ne, pa­što veik­lą tar­pu­ka­riu ir pan. At­kur­to vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­čiui bus iš­leis­tas ir spe­cia­lus me­da­lis, pro­gi­nė mo­ne­ta, pa­što ženk­lai, spe­cia­lūs pla­ka­tai, ženk­liu­kai.

Pa­si­tin­kant vals­ty­bės šimt­me­tį, nu­ma­to­ma pla­ti moks­li­nė veik­la. Bus ren­gia­mos ir lei­džia­mos įvai­rios svar­bių tar­pu­ka­rio do­ku­men­tų an­to­lo­gi­jos, mo­nog­ra­fi­jos, ren­gia­mos kon­fe­ren­ci­jos, at­lie­ka­mi moks­li­niai ty­ri­mai.

Ža­da vai­dy­bi­nį filmą

Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui pla­nuo­ja­mi ir šven­ti­niai ren­gi­niai. 2018 me­tų va­sa­rio 16 die­ną ža­da­ma su­reng­ti iš­kil­min­gą šven­ti­nį mi­nė­ji­mą ir kon­cer­tą Ka­ted­ros aikš­tė­je. Tais me­tais lie­pos mė­ne­sį vyks Dai­nų šven­tė „Lie­tu­va, Tė­vy­ne mū­sų“. Bus ren­gia­mi ir iš­kil­min­gi ren­gi­niai pir­ma­jam Lie­tu­vos pri­pa­ži­ni­mui de fac­to ir de jure, lai­ki­no­sios Kons­ti­tu­ci­jos pri­ėmi­mui, Vy­riau­sy­bės, ka­riuo­me­nės, Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos, Stei­gia­mo­jo Sei­mo iš­rin­ki­mo šimt­me­čiams pa­mi­nė­ti.

Ža­da­ma, kad 2015-2018 me­tais bus su­kur­tas 1 vai­dy­bi­nis, 12 te­le­vi­zi­jos do­ku­men­ti­nių ir 6 do­ku­men­ti­niai fil­mai, at­sklei­džian­tys vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės is­to­ri­ją. Per te­le­vi­zi­ją pla­nuo­ja­ma ro­dy­ti žai­di­mą „Aš my­liu Lie­tu­vą“. Be to, bus sie­kia­ma, kad UNES­CO pa­skelb­tų Vil­nių 2018 me­tų pa­sau­lio kny­gų sos­ti­ne.

Ska­tins pasididžiavimą

Pro­jek­tą par­en­gu­sios dar­bo gru­pės na­rio, prem­je­ro pa­dė­jė­jo Vi­liaus Ka­va­liaus­ko tei­gi­mu, pa­grin­di­nė at­kur­tos vals­ty­bės šimt­me­čio mi­nė­ji­mo min­tis, kad at­sis­py­rę į pra­ei­tį spar­čiau ženg­tu­me į at­ei­tį, Lie­tu­va mo­der­nė­tų, pi­lie­čiai di­džiuo­tų­si sa­vo vals­ty­be ir at­ei­tį sie­tų su Lie­tu­va. Taip pat jis pa­brė­žė, kad vals­ty­bės at­kū­ri­mo su­kak­tis bus mi­ni­ma ne vien di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, bet ir vi­so­je ša­ly­je. “No­ri­me, kad šven­tę pa­jus­tų vi­sos ša­lies gy­ven­to­jai”, - pa­žy­mė­jo jis.

Pa­na­šiu me­tu kaip Lie­tu­va šimt­me­čio ju­bi­lie­jus mi­nės ir ki­tos mū­sų re­gio­no ša­lys. Anot V. Ka­va­liaus­ko, bend­rau­ja­ma su ko­le­go­mis Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Suo­mi­jo­je, kur taip pat jau pla­nuo­ja­mos šven­ti­nės prog­ra­mos.

V. Ka­va­liaus­kas sa­kė, kad į prog­ra­mos pro­jek­tą įtrauk­ti siū­ly­mai, ku­riems įgy­ven­din­ti vals­ty­bė tu­rės pi­ni­gų. Dėl per­ne­lyg di­de­lių fi­nan­si­nių iš­lai­dų te­ko ati­dė­ti siū­ly­mą šimt­me­čio ju­bi­lie­jaus pro­ga Vil­niu­je pa­ga­liau pa­sta­ty­ti Tau­tos na­mus. “Da­bar kal­ba­me apie tai, ką ti­krai ga­li­me įvyk­dy­ti, kas yra rea­lu ir pa­gal vals­ty­bės ga­li­my­bes”, - ti­ki­no prem­je­ro pa­dė­jė­jas.