Signatarus pagerbia netradiciškai
Gruo­džio mė­ne­sį šven­čia­mi 1918-ųjų Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Pra­no Do­vy­dai­čio ir 1949-ųjų Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio (LLKS) ta­ry­bos dek­la­ra­ci­jos sig­na­ta­ro Leo­nar­do Gri­go­nio-Už­pa­lio gim­ta­die­niai. Prie Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo reikš­min­gai pri­si­dė­ju­sius vy­rus, kaip ir dar 26 jų ko­le­gas, at­min­ti bei pa­gerb­ti su­ma­nė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos na­riai.

„I­ki 2018-ųjų, kai mi­nė­si­me Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to šimt­me­tį, no­ri­me pri­si­min­ti vi­sus, ku­rių pa­si­ry­ži­mas, nuo­sta­tos ir drą­sa bu­vo itin reikš­min­gi mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mui. Tuo­met ak­tą pa­si­ra­šė 20 as­me­nų. 1949 me­tais pa­si­ra­šy­to do­ku­men­to au­to­riai – aš­tuo­ni sig­na­ta­rai“, – sa­kė pa­ger­bi­mo ren­gi­nių glo­bė­ja Sei­mo na­rė Vin­cė Vai­de­vu­tė Mar­ge­vi­čie­nė.

Svar­bu pa­žin­ti signatarus

Par­la­men­ta­rės tei­gi­mu, me­tus truk­sian­ti ini­cia­ty­va pra­dė­ta lap­kri­čio mė­ne­sį, kai mi­nė­ti taip pat dvie­jų sig­na­ta­rų gim­ta­die­niai. Sau­sį, va­sa­rį ir ko­vą Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos or­ga­ni­zuo­tuo­se ren­gi­niuo­se bus pa­ger­bia­ma po ke­tu­ris iš­ki­lius as­me­nis.

Kaip pa­brė­žė V. V. Mar­ge­vi­čie­nė, kiek­vie­no sig­na­ta­ro biog­ra­fi­ja yra ti­krai reikš­min­ga ir ypa­tin­ga. Kad ga­li­ma bū­tų kiek įma­no­ma ge­riau su­si­pa­žin­ti su pa­ger­bia­mu as­me­niu, skai­ty­ti pra­ne­ši­mus kvie­čia­mi is­to­ri­kai, re­zis­ten­tai, gi­mi­nai­čiai. „Per at­mi­ni­mo va­ka­rus ti­krai daug su­ži­no­me. Su­pran­ta­ma, kad vis­ką pa­pa­sa­ko­ti apie sig­na­ta­rą per ke­lias va­lan­das ne­įma­no­ma, bet pri­si­lies­ti prie iš­ki­liau­sių kiek­vie­nos biog­ra­fi­jos fak­tų bū­ti­na. Tu­ri­me ži­no­ti svar­bius mū­sų ša­lies is­to­ri­jos frag­men­tus“, – tvir­ti­no Sei­mo na­rė.

Pir­mas gim­na­zi­jos vadovas

Į sig­na­ta­ro P. Do­vy­dai­čio (1886–1942) at­mi­ni­mo va­ka­rą pa­kvies­ti ir se­niau­sios Kau­no aps­kri­ty­je lie­tu­viš­kos gim­na­zi­jos, pa­va­din­tos „Auš­ros“ var­du ir šį­met šven­čian­čios šimt­me­tį, mo­ki­niai. „Ir tai – ne at­si­tik­ti­nu­mas. Bū­tent šios gim­na­zi­jos pir­muo­ju di­rek­to­riu­mi bu­vo vie­nas iš gruo­dį mū­sų pa­ger­bia­mų sig­na­ta­rų“, – sa­kė V. V. Mar­ge­vi­čie­nė.

P. Do­vy­dai­tis – Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, bu­vęs mi­nis­tras pir­mi­nin­kas, tei­si­nin­kas, fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos at­ei­ti­nin­kų są­jun­gos va­do­vas, en­cik­lo­pe­dis­tas, apie 40 pe­rio­di­nių lei­di­nių re­dak­to­rius ir lei­dė­jas. „Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais gim­na­zi­ją no­rė­ta „su­vo­kie­tin­ti“, bet P. Do­vy­dai­tis tam griež­tai prieš­ino­si, to­dėl 1917 me­tais iš par­ei­gų bu­vo lai­ki­nai at­leis­tas“, – is­to­ri­nius fak­tus pri­si­mi­nė „Auš­ros“ gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Ele­na Vit­kaus­kie­nė.

P. Do­vy­dai­čio sū­nė­nas Sta­sys Do­vy­dai­tis pa­sa­ko­jo, kad jų gi­mi­nei bū­din­gi du bruo­žai – mei­lė tė­vy­nei ir ne­pa­lan­ku­mas al­ko­ho­liui. „Ir ma­no mei­lės tė­vy­nei nie­kas ne­su­nai­ki­no“, – sa­kė S. Do­vy­dai­tis. Dė­dė jam vi­sa­da bū­vo da­ly­kiš­ku­mo, sa­vit­var­dos bei pa­trio­tiz­mo pa­vyz­dys. „Kar­tą pa­klau­siau, ką jis da­ro, kai su­si­ner­vi­na. Dė­dė at­sa­kė nie­ko ne­da­rąs... pen­kio­li­ka mi­nu­čių. O ta­da jau ži­nąs, kaip elg­tis“, – kal­bė­jo vy­riš­kis.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to is­to­ri­jos spe­cia­ly­bės stu­den­tas Vy­tau­tas Jur­kus pa­sa­ko­jo, kad P. Do­vy­dai­tis bu­vo vie­nas ak­ty­viau­sių Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­ni­nin­kų. Ku­riant Lie­tu­vos krikš­čio­nių dar­bi­nin­kų są­jun­gą (LKDS) ypač svar­bi bu­vo jo as­me­ny­bė. Per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką jis rea­liai ėmė rū­pin­tis dar­bi­nin­ki­jos veik­la, or­ga­ni­za­vo sis­te­min­gą ir ko­ky­biš­ką jos na­rių švie­ti­mą. Or­ga­ni­za­ci­ja P. Do­vy­dai­čio dė­ka ta­po įta­kin­ga Lie­tu­vos jė­ga ne tik tarp dar­bi­nin­kų. Ji at­krei­pė in­te­lek­tua­lų dė­me­sį į dar­bi­nin­kų pa­dė­tį ir tuo sie­kė ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį.

Į signataro Prano Dovydaičio atminimo vakarą pakviesti seniausios Kauno apskrityje lietuviškos „Aušros“ gimnazijos moksleiviai.

P. Do­vy­dai­čio va­do­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja aki­vaiz­džiai ėmė aug­ti ne tik kie­ky­biš­kai, bet ir ko­ky­biš­kai. LKDS vie­šai tei­kė kon­kre­čius siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei, kaip ge­rin­ti dar­bi­nin­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gas, stip­rin­ti jų įta­ką vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mui. Bū­da­mas At­ei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­jos įkū­rė­ju, o 1921–1927 me­tais ei­da­mas jos pir­mi­nin­ko par­ei­gas P. Do­vy­dai­tis įtrau­kė stu­den­tus at­ei­ti­nin­kus į LKDS veik­lą, da­rė jiems di­de­lę įta­ką.

Iš­ki­lios biografijos

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro is­to­ri­kas dr. Da­rius Juo­dis, skai­ty­da­mas pra­ne­ši­mą „Par­ti­za­nas L. Gri­go­nis-Už­pa­lis“, tei­gė, jog jo pri­sta­to­mas as­muo bu­vo Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio ta­ry­bos pre­zi­diu­mo na­rys, 1949 me­tų LLKS ta­ry­bos dek­la­ra­ci­jos sig­na­ta­ras, Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos par­ti­za­nų va­das.

1944 me­tais, ar­tė­jant an­tra­jai so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai, L. Gri­go­nis (1908–1950) pa­si­trau­kė į Šiau­lių aps­kri­tį, kur įsi­lie­jo į par­ti­za­ni­nį ju­dė­ji­mą. Ta­po Šiau­lių-Rad­vi­liš­kio apy­lin­kė­se vei­ku­sios Vy­tau­to Di­džio­jo rink­ti­nės šta­bo vir­ši­nin­ku, vė­liau – Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos va­du. L. Gri­go­nio bun­ke­ry­je, įreng­ta­me Mi­nai­čių kai­me po Sta­sio Mik­niaus klė­ti­mi, 1949-ųjų va­sa­rį įvy­ko vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­va­žia­vi­mas. Jo me­tu pa­si­ra­šy­ta dek­la­ra­ci­ja, ku­ria pa­tvir­tin­ta, kad ga­lu­ti­nis par­ti­za­nų ko­vos tiks­las – Lie­tu­vos par­la­men­ti­nės res­pub­li­kos at­kū­ri­mas, Bend­ro­jo de­mo­kra­ti­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo są­jū­džio or­ga­ni­za­ci­ja pa­va­din­ta Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džiu, pa­tvir­tin­tas jos sta­tu­tas. L. Gri­go­nis pri­si­dė­jo ren­giant LLKS po­li­ti­nę dek­la­ra­ci­ją, sta­tu­tą.

1950 me­tų ge­gu­žės 30 die­ną LLKS ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko ak­tu L. Gri­go­niui su­teik­tas par­ti­za­nų pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to laips­nis.

„Kiek­vie­no sig­na­ta­ro biog­ra­fi­ja – iš­ki­li ir par­odan­ti, kiek jiems, ko­vo­ju­siems už Lie­tu­vos lais­vę, bu­vo svar­būs idea­lai ir ša­lies ne­prik­lau­so­my­bė“, – sa­kė at­mi­ni­mo va­ka­rų or­ga­ni­za­to­riai.