Signatarų namai ruošiasi priimti Vasario 16-osios aktą
Pra­ėjus be­veik šim­tui me­tų Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­tas pir­mą kar­tą iš Vo­kie­ti­jos bus at­vež­tas ten, kur ir bu­vo pa­si­ra­šy­tas – re­mon­to dar­bus bai­gian­tys Sig­na­ta­rų na­mai Vil­niu­je ruo­šia­si lan­ky­to­jų antp­lū­džiui.

Nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.

Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.

Signatarų namų vedėja įsitikinusi, kad dokumentas grįžta ten, kur ir yra jo vieta.

„Žinote, aš būčiau labai nustebusi, jeigu jis būtų eksponuojamas ne pas mus. Tai natūralu, nes jis čia buvo ne tik pasirašytas, bet ir ilgai aptarinėjamas, išdiskutuotas“, – BNS sakė Meilutė Peikštenienė.

Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujina ir ekspoziciją. Daugiausiai nuotraukomis ir dokumentais muziejus sieks parodyti visų akto signatarų visuomeninę ir politinę veiklą, turėjusią įtakos nepriklausomybės paskelbimui.

„Jie veikė, dalyvavo visame tautiniame atgimime, kuris prasidėjo XIX a. pabaigoje, – kalbėjo M. Peikštenienė, – Tie patys žmonės dirbo visur. Jeigu jų nebuvo Vilniuje, tai jie buvo Kaune ar Marijampolėje, bet vis tiek po truputį sudarė sąlygas nepriklausomybei“.

„Jeigu kas yra buvęs ankstesnėje ekspozicijoje ir ateis į būsimą, tikrai pamatys, kad ji bus gerokai pasikeitusi“, – pridūrė ji.

Neperšaunama vitrina

Dokumentą Lietuvai laikinai saugoti perduoda Vokietija. Berlyno diplomatiniame archyve ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis šiemet kovą rado profesorius Liudas Mažylis.

Nepriklausomybės aktas į Lietuvą bus atgabentas sausio 17 dieną, šalies Prezidentūroje planuojamas iškilmingas jo perdavimas laikinam saugojimui.

Po kelių dienų jis bus atvežtas į Signatarų namus, ten dokumentas bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra.

„Ta vitrina bus ypatinga“, – kalbėjo M. Peikštenienė.

Jai antrino Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, prisidėjęs prie derybų su Vokietija dėl laikino akto perdavimo Lietuvai.

„Nors Vokietija nenumatė kažkokių konkrečių techninių reikalavimų dėl dokumento apsaugos, Lietuvos pusė tikrai stengėsi užtikrinti saugumą pati, nes supranta jo svarbą“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vasario 16-osios akto originalo faksimilę eksponuoja nuo balandžio mėnesio.

Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų jų buvimo vieta nėra žinoma. Vokietijoje rasto akto ekspertizę atlikę policijos pareigūnai praėjusią savaitę paskelbė, kad dokumentą surašė signataras Jurgis Šaulys.

Laukia antplūdžio

Nepriklausomybės aktą Lietuva saugos iki penkerių metų, tai numato Lietuvos ir Vokietijos spalį pasirašytas susitarimas.

Panaudos sutartis numato, kad dokumentas viešai turėtų būti eksponuojamas kasmet nuo sausio iki lapkričio vidurio, likusį laiką jis praleistų archyve.

Muziejaus vedėja teigė, kad būsimasis eksponatas sulauks ne tik lietuvių, bet ir šalies istorija susidomėjusių užsieniečių dėmesio.

„Ta Lietuvos nepriklausomybės istorija, tas visas kelias nuo XX a. pradžios, nuo 12-os apaštalų draugijos, jis buvo labai sudėtingas. Tokiomis sąlygomis, karo metu, okupuotas, kariuomenės neturintis kraštas skelbia nepriklausomybę. (...)Užsieniečiams tai yra didelė nuostaba“, – sakė M. Peikštenienė.

Paklausta, ką pati pajuto pavasarį sužinojusi, kad Nepriklausomybės aktas buvo surastas, istorikė gūžteli pečiais.

„Dabar yra tiek rūpesčio, tiek visko, kad nėra kada apie tai pagalvoti. Aišku, kad didžiausias džiaugsmas buvo tada, kai tą žinią sužinojome. Dabar tai tiesiog darbas“, – teigė Signatarų namų vedėja.