Šešioms savivaldybėms miško keitimas gyvenviete kainuos trigubai pigiau
Ne­pai­sant Vy­riau­sy­bės ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) įspė­ji­mų apie ga­li­mas ne­igia­mas pa­sek­mes, Sei­me ski­na­si ke­lią pa­tai­sos, lei­džian­čios še­šioms sa­vi­val­dy­bėms ne­mo­kė­ti di­des­nių kom­pen­sa­ci­jų vals­ty­bei, kai miš­ko že­mė pa­ima­ma gy­ve­na­mo­sioms te­ri­to­ri­joms.

Seime šią savaitę įvyko priešpaskutinis balsavimas dėl kompensacijas mažinančių Miškų įstatymo pataisų, o jų priėmimas numatytas kitą ketvirtadienį.

Jeigu parlamentarai joms pritars, nauja tvarka galiotų miškingose teritorijose esančioms Varėnos, Visagino, Druskininkų, Švenčionių, Kazlų Rūdos ir Rietavo savivaldybėms. Jos už valstybinę miško žemę valstybei sumokėtų tiek, kiek kainuotų kirtaviečių dydžio miško atkūrimas, o ne dvigubą ar trigubą tarifą, mokamą keičiant žemės paskirtį, planuojant miesto plėtrą saugomuose ir draustinių miškuose bei valstybinių rezervatų apsaugos zonose.

Pataisų autoriai „valstiečiai“ Zenonas Streikus ir Virginija Vingrienė bei liberalai Juozas Baublys ir Jonas Liesys sako, kad nauja tvarka leistų savivaldybėms taupyti. Anot V. Vingrienės, labiausiai naujos tvarkos reikia Varėnai ir Visaginui.

STT įžvelgia, kad pataisos „sudarytų sąlygų korupcijai“ – neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams.

„Šioms savivaldybėms yra didžiausia problema, kad neturi laisvos valstybinės žemės ne miške ir ten miestų plėtra stringa. Pavyzdžiui, Druskininkai turi laisvos paprastos žemės, yra turtingas kurortas ir tą padidintą kompensaciją tarsi ne problema susimokėti“, – BNS teigė parlamentarė.

Vyriausybė ir STT priešinasi

Vyriausybė nurodo, kad pataisos naikintų prie Lietuvos miškų ir juose esančias gamtos vertybes.

Vyriausybės teigimu, išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti gyvenamosiomis teritorijomis, susijęs ne tik su viešuoju, bet ir su privačiais interesais, tai yra siekiu statyti būstą.

„Todėl priėmus (...) pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose“, – rašoma Vyriausybės išvadoje Seimui.

STT įžvelgia, kad pataisos „sudarytų sąlygų korupcijai“ – neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad tokios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose – vertingesnių grupių miškuose.

Dabar miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, kurie nurodomi įstatyme. V. Vingrienė suskaičiavo, kad tokių atvejų jau yra 12.

Ministerija: išimtimi nesinaudota

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis BNS pranešė, kad išimtis, kada leidžiamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, atsirado nuo 2013 metų.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos skyriaus vedėjas N. Kupstaitis apgailestavo, kad Varėnoje jau antrą kartą siekiama „miesto miškus perleisti į privačią nuosavybę“ juos iškirtus, o vėliau pakeitus žemės paskirtį.

Kol kas ja nė viena iš šešių savivaldybių nepasinaudojo. Be to, tik dvi domėjosi.

„Be Varėnos tik Visagino miesto savivaldybė dar yra kėlusi klausimą – kitoms tai nėra aktualu“, – nurodė N. Kupstaitis.

Pasak jo, Varėnos rajono savivaldybė pirmoji ir iki šiol vienintelė inicijavo atitinkamą miško žemės pavertimą maždaug 8,4 ha miško plote.

2017 metais Vyriausybė priėmė nutarimą dėl minėto ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų. Tai reiškia, kad jau duotas sutikimas miško žemę versti kitomis naudmenomis.

„Tuo metu jai apskaičiuota kompensacija pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką siekė maždaug 300 tūkst. eurų. Savivaldybė tos kompensacijos nesumokėjo, o pradėjo iniciatyvas įstatymo pakeitimams sumažinti arba išvis panaikinti kompensacijas tokiais atvejais“, – sakė N. Kupstaitis.

Varėnos vicemeras: paspartės žemės grąžinimas

Varėnos vicemeras Giedrius Samulevičius teigė, kad pataisa leistų savivaldybei baigti žemės reformą ir atsiskaityti su paskutiniais 23 žmonėmis – skirti jiems sklypus.

Vicemero teigimu, jeigu miško žemės paskirtis būtų keičiama pagal dabartinę tvarką, savivaldybės biudžetas patuštėtų apie 300 tūkst. eurų, o tai, G. Samulevičius teigimu, būtų per didelė našta, o jeigu pagal naują, – triskart mažiau.

Jis prognozuoja, kad baigus žemės reformą, būtų atstatytas teisingumas ir atsirastų naujų sklypų pasiūla, o prekyba jais pagyvintų vietos nekilnojamojo turto rinką.

„Labai išlošia ir miestelis, tie žmonės, gavę savo turtą, spręs, ar patiems statyti, vaikams laikyti, gal tretiems asmenims parduoti. Tada atsiras pasiūla ir plotų“, – teigė vicemeras.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos skyriaus vedėjas N. Kupstaitis apgailestavo, kad Varėnoje jau antrą kartą siekiama „miesto miškus perleisti į privačią nuosavybę“ juos iškirtus, o vėliau pakeitus žemės paskirtį.

„Čia yra privatus verslo interesas, ne kas kita, nes savivaldybė išvengia prievolės mokėti kompensaciją, o padalina sklypus atkurti nuosavybę. Tie sklypai realiai po to parduodami rinkos kaina“, – pareiškė N. Kupstaitis.

Visagino valdžia: „Mūsų miestas išskirtinis, kad nėra nė vieno nuosavo namo, visur yra miškas, nėra kur statyti, nėra plotų, o išmiškinimui mums reikia virš 300 tūkst. eurų“.

„Miesto miškai automatiškai yra valstybinės reikšmės miškai su visuomenine funkcija ir todėl, pagal Konstituciją, jų negalima privatizuoti, jie privalo likti valstybiniais miškais“, – pridūrė jis.

Jis paminėjo atvejį, kai maždaug prieš 15 metų, kai griežti reikalavimai dėl miškų žemės vertimo kitomis naudmenomis negaliojo, Varėnoje vieną kartą miškai „jau buvo paaukoti“ – siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę buvo suformuoti sklypai, tačiau nė pusė jų neužstatyti.

Visagine – gyvenamųjų namų kvartalas

Visagino rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sergejaus Mickevičiaus teigimu, nebemokant didelių kompensacijų valstybei už miško iškirtimą ir žemės paskirties keitimą, Visagine būtų galima pradėti seniai suplanuotas gyvenamųjų namų kvartalo statybas.

„Mūsų miestas išskirtinis, kad nėra nė vieno nuosavo namo, visur yra miškas, nėra kur statyti, nėra plotų, o išmiškinimui mums reikia virš 300 tūkst. eurų. Pas mus yra didžiulis poreikis tokių namų, nes investuotojai ateina ir daug visaginiečių nori statyti nuosavus namus, bet neturi tokios galimybės, statosi aplinkiniuose rajonuose“, – teigė administracijos vadovas.

Pasak S. Mickevičiaus, 47 hektarų ploto kvartalo projektas parengtas prieš kelerius metus. 18 ha būtų skirta suformuoti 119 sklypų.

„Arba jau šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje galėtume pradėti projekto gyvendinimą“, – žadėjo Visagino savivaldybės atstovas.

1 ha paprasto ne prie vandens telkinio miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vidutiniškai kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Šiuos pinigus savivaldybės moka į valstybės biudžetą, o valstybė savo ruožtu rūpinasi, kad vietoj vieno sunaikinto miško ploto, kitur būtų įveisiamas naujas miškas.

Dvigubai arba trigubai daugiau atsieina kitos paskirties žeme paversti saugomų, rekreacinių, mieste esančių ir kitų svarbių miškų žemę.