Seimūnų hobis – perrašinėti Konstituciją
Sei­mo na­rių en­tu­ziaz­mas tai­si­nė­ti Kons­ti­tu­ci­ją ne­blė­so vi­sus ket­ve­rius be­si­bai­gian­čios ka­den­ci­jos me­tus. Nors po­li­ti­kų ini­cia­ty­vos taip ir ne­ta­po kū­nu, tei­si­nin­kai dar kar­tą pri­me­na, kad vie­na Kons­ti­tu­ci­jos ver­ty­bių – jos sta­bi­lu­mas.

Šią ka­den­ci­ją Sei­mo na­rių gal­vo­se ar stal­čiuo­se bren­do 12 Kons­ti­tu­ci­jos re­vi­za­vi­mo ini­cia­ty­vų. Ke­lios jų bu­vo pa­vel­dė­tos dar iš pirm­ta­kų, vie­na at­si­ra­do ak­ty­vių vi­suo­me­ni­nin­kų, rei­ka­la­vu­sių ap­sisp­ręs­ti dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams, dė­ka. Po­li­ti­kams knie­tė­jo pa­grin­di­nia­me ša­lies įsta­ty­me įtvir­tin­ti ma­žes­nį Sei­mo na­rių skai­čių, tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus, pri­va­lo­mą moks­lą iki 18 me­tų, nu­leis­ti kan­di­da­tų į par­la­men­tą am­žiaus kar­te­lę, per­va­din­ti Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bą ir t. t. Kai ku­rie šių pa­siū­ly­mų įvei­kė pir­mą­jį pa­tei­ki­mo laip­te­lį ir pra­dė­jo il­gą ke­lią po Sei­mo ko­mi­te­tus, ki­ti bu­vo at­mes­ti iš kar­to.

Dar­bai liks įpėdiniams

Per šią ka­den­ci­ją Sei­mo na­riai taip ir ne­įvei­kė dvie­jų iš anks­tes­nio par­la­men­to li­ku­sių Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų. Bend­ros kal­bos ne­ras­ta nei dėl šei­mos samp­ra­tos, nei dėl per ap­kal­tą pre­zi­den­to kė­dės ne­te­ku­sio „tvar­kie­čių“ ly­de­rio Ro­lan­do Pa­kso „rea­bi­li­ta­vi­mo“. Pir­ma­sis pro­jek­tas tre­jus me­tus bu­vo įstri­gęs Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te (TTK). Ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę jis pa­sie­kė tik bir­že­lį. Po svars­ty­mo Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai, šei­mos samp­ra­tą apib­rė­žian­čiai per san­tuo­ką, bu­vo pri­tar­ta. Ta­čiau jos pri­ėmi­mui lai­ko ne­be­liks.

Per­nai gruo­dį su­reng­tas bal­sa­vi­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pa­lai­do­jo R. Pa­kso vil­tis spa­lį kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą. Opo­zi­ci­ja ir net val­dan­tie­ji „dar­bie­čiai“ ne­pri­ta­rė pa­siū­ly­mui leis­ti par­ei­gų ar Sei­mo na­rio man­da­to per ap­kal­tą ne­te­ku­siam as­me­niui į Sei­mą vėl kan­di­da­tuo­ti pra­ėjus de­šim­čiai me­tų. Kri­ti­kai at­krei­pė dė­me­sį, kad pre­ten­duo­ti į pre­zi­den­tus ga­li pi­lie­tis, ku­ris tu­ri tei­sę bū­ti ren­ka­mas Sei­mo na­riu, to­dėl esą R. Pa­ksas vėl ga­lė­tų siek­ti ša­lies va­do­vo pos­to. To­kios ga­li­my­bės per ap­kal­tą pa­ša­lin­tie­siems opo­nen­tai siū­lė ne­su­teik­ti. Iš­spręs­ti šį klau­si­mą Lie­tu­vai yra nu­ro­dęs Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas. Jis kons­ta­ta­vo, kad drau­di­mas R. Pa­ksui iki gy­vos gal­vos kan­di­da­tuo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se yra ne­pro­por­cin­gas.

Bū­ti­nas su­ta­ri­mas

Sei­mo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės so­cial­de­mo­kra­tės Bi­ru­tės Vė­sai­tės nuo­mo­ne, „tei­sė tu­ri tar­nau­ti da­bar­ti­niams po­rei­kiams, o ne bū­ti stag­na­to­riš­ka“. „Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas pri­im­ti ga­na su­dė­tin­ga, nes Sei­mo na­riai ga­nė­ti­nai kon­ser­va­ty­vūs. Ki­ta ver­tus, Kons­ti­tu­ci­ja – pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­mas, to­dėl bea­to­dai­riš­kai jo kai­ta­lio­ti ne­ga­li­ma. Vis dėl­to at­sar­giai kai ką bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad tos nor­mos ati­tik­tų rea­li­jas. Bet tam bū­ti­nas po­li­ti­nis par­ti­jų su­ta­ri­mas“, – pa­žy­mė­jo B. Vė­sai­tė.

Sei­mo TTK vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras pri­pa­ži­no eg­zis­tuo­jant kai ku­rių par­la­men­ta­rų po­lin­kį ko­re­guo­ti pa­grin­di­nį ša­lies įsta­ty­mą. „Pri­si­min­ki­me kad ir nuo­la­ti­nius siū­ly­mus ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių. Ži­nau, kad kai ku­rie Sei­mo na­riai to­kį ke­ti­ni­mą ir da­bar dek­la­ra­vo sa­vo rin­ki­mų prog­ra­mo­se – rin­kė­jams tai pa­trauk­lu“, – sa­kė S. Šed­ba­ras. Jo nuo­mo­ne, vi­sus Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo pa­siū­ly­mus ga­li­ma bū­tų skirs­ty­ti į dvi ka­te­go­ri­jas – pri­bren­du­sius ir po­pu­lis­ti­nius, ku­rių yra ge­ro­kai dau­giau. Pats S. Šed­ba­ras tei­gė šiuo me­tu ne­ma­tąs jo­kios bū­ti­ny­bės, ku­ri ar­ti­miau­siu me­tu vers­tų tai­sy­ti Kons­ti­tu­ci­ją. „Ti­krai ga­li­me gy­ven­ti ra­miai. Tik man, tei­si­nin­kui, rū­pė­tų, kad Kons­ti­tu­ci­jo­je bū­tų pa­keis­ta Ad­mi­nis­tra­ci­nio teis­mo tei­sė­jų sky­ri­mo tvar­ka. Tai bū­tų gi­lu­mi­nė pa­tai­sa, vi­siš­kai ne­skaus­min­ga ir su­pran­ta­ma“, – sa­kė TTK vi­ce­pir­mi­nin­kas. Pa­sak jo, ra­šant Kons­ti­tu­ci­ją bu­vo nu­ma­ty­ta ad­mi­nis­tra­ci­nių teis­mų ga­li­my­bė, ta­čiau ko­kie jie bus, nie­kas dar ne­ži­no­jo. „Vy­riau­sio­jo ad­mi­nis­tra­ci­nio teis­mo tei­sė­jai ski­ria­mi as­me­niš­kai vals­ty­bės va­do­vo. Bet jie pri­ima ga­lu­ti­nius ne­skun­džia­mus spren­di­mus. To­dėl man at­ro­do, kad tei­sė­jai tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mi da­ly­vau­jant ir par­la­men­tui. Tuo­met au­to­ma­tiš­kai at­si­ras­tų ir ap­kal­tos ga­li­my­bė, da­bar to nė­ra“, – sa­kė S. Šed­ba­ras. Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me kon­ser­va­to­rius bu­vo par­en­gęs to­kį pro­jek­tą, ta­čiau jis pa­lai­ky­mo ne­su­lau­kė. S. Šed­ba­ro ma­ny­mu, jau „prib­ren­do rei­ka­las“ iš Kons­ti­tu­ci­jos iš­brauk­ti „po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų“ są­vo­ką, ku­ri, jo žo­džiais, „į mū­sų ža­lią po­li­ti­nę sis­te­mą įne­ša tik pa­inia­vą“.

Rei­kia elg­tis atsakingai

M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus, kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vo, tei­gi­mu, po­li­ti­kai ne­re­tai už­mirš­ta, kad vie­na iš Kons­ti­tu­ci­jos ver­ty­bių yra jos sta­bi­lu­mas. „Ki­taip ta­riant, ją rei­kia keis­ti tik ta­da, kai at­si­ran­da ne­iš­ven­gia­my­bė ir bū­ti­ny­bė. Bet į tai ma­žiau­siai krei­pia­ma dė­me­sio ir net smul­kią lo­ka­lią prob­le­mą, ku­ri at­ro­do la­bai reikš­min­ga da­bar, ban­do­ma spręs­ti kei­čiant Kons­ti­tu­ci­ją“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė eks­per­tas. Taip pat pa­mirš­ta­ma, kad pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­mas ga­li bū­ti aiš­ki­na­mas, ir tą da­ry­da­mas Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) pri­tai­ko jį prie šios die­nos vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės po­rei­kių. „Tu­ri­me va­di­na­mą­ją gy­vą­ją Kons­ti­tu­ci­ją, kai jos teks­tas ne­si­kei­čia, bet KT į jos nuo­sta­tų tu­ri­nį įde­da nau­jų as­pek­tų, ku­rie bū­ti­ni vi­suo­me­nės, vals­ty­bės po­rei­kiams pa­ten­kin­ti“, – pa­brė­žė V. Sin­ke­vi­čius. Pa­sak pro­fe­so­riaus, KT at­li­ko „mil­ži­niš­ką dar­bą sta­bi­li­zuo­jant vi­suo­me­nę, vals­ty­bę, jis yra ne­ša­liš­kas po­li­ti­nio gin­čo ar­bi­tras“. To­dėl mėgs­ta ar ne Sei­mo na­riai KT, tau­ta, jį įsteig­da­ma pa­ve­dė jam sau­go­ti Kons­ti­tu­ci­ją net nuo tau­tos at­sto­vų – Sei­mo na­rių.

V. Sin­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, po­li­ti­kai ne­re­tai tei­kia Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas ne­si­gi­lin­da­mi, kad tų pa­čių tiks­lų ga­li­ma pa­siek­ti vi­siš­kai ki­tais bū­dais, t. y. aiš­ki­nant Kons­ti­tu­ci­ją. Be to, ne­re­tai siū­lo­mos pa­tai­sos, anot V. Sin­ke­vi­čiaus, yra ne­su­de­rin­tos su ki­to­mis Kons­ti­tu­ci­jos nu­sta­to­mis. Tei­si­nin­kas ste­bė­jo­si, kad net ži­no­da­mi, jog pa­tai­sos prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, siau­rų par­ti­nių ar ki­to­kių in­te­re­sų ska­ti­na­mi Sei­mo na­riai tei­kia jas svars­ty­ti. „Ma­tau tam ti­krą po­li­ti­nės, tei­si­nės kul­tū­ros sto­ką. Su Kons­ti­tu­ci­ja ir Sei­mo na­rio, kaip tau­tos at­sto­vo, man­da­tu rei­kia elg­tis la­bai at­sa­kin­gai ir rū­pes­tin­gai. Par­ei­gas rei­kia vyk­dy­ti są­ži­nin­gai, do­rai ir gar­bin­gai, ta­da Sei­mo au­to­ri­te­tas bus ki­toks“, – tei­gė V. Sin­ke­vi­čius.

Keis­ti sudėtinga

Su­ma­ny­mą keis­ti ar pa­pil­dy­ti Kons­ti­tu­ci­ją tu­ri tei­sę pa­teik­ti Sei­mui ne ma­žes­nė kaip 1/4 vi­sų Sei­mo na­rių gru­pė ar­ba ne ma­žiau kaip 300 tūkst. rin­kė­jų. Kons­ti­tu­ci­jos 1 straips­nio nuo­sta­ta „Lie­tu­vos vals­ty­bė yra ne­prik­lau­so­ma de­mo­kra­ti­nė res­pub­li­ka“ ga­li bū­ti pa­keis­ta tik re­fe­ren­du­mu, jei­gu už tai pa­si­sa­ky­tų ne ma­žiau kaip 3/4 Lie­tu­vos pi­lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­mų tei­sę. Tik re­fe­ren­du­mu ga­li bū­ti kei­čia­mos pir­mo­jo skirs­nio „Lie­tu­vos vals­ty­bė“ bei ke­tu­rio­lik­to­jo skirs­nio „Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mas“ nuo­sta­tos. Pa­tai­sos dėl ki­tų Kons­ti­tu­ci­jos skirs­nių tu­ri bū­ti svars­to­mos ir dėl jų bal­suo­ja­ma Sei­me du kar­tus. Tarp šių bal­sa­vi­mų tu­ri bū­ti da­ro­ma ne ma­žes­nė kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­ka. Įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo lai­ko­mas Sei­mo pri­im­tu, jei­gu kiek­vie­no bal­sa­vi­mo me­tu už tai bal­sa­vo ne ma­žiau kaip 2/3 vi­sų Sei­mo na­rių. Ne­priim­ta Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa Sei­mui iš nau­jo svars­ty­ti ga­li bū­ti tei­kia­ma ne anks­čiau kaip po me­tų.