Seimūnai paraginti kalbų mokytis savais pinigais
Sei­mo na­riai de­ga ryž­tu mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų. Ta­čiau tai da­ry­ti tau­tos iš­rink­tie­ji no­rė­tų ne sa­vo­mis, o par­la­men­ti­nei veik­lai ski­ria­mo­mis vals­ty­bės lė­šo­mis.

Siū­ly­mą leis­ti mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų iš par­la­men­ti­nių lė­šų Sei­mo val­dy­bai pa­tei­kė kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras. Jis ma­no, kad kal­bų mo­kan­tis po­li­ti­kas ge­riau vyk­do ir sa­vo tie­sio­gi­nes par­ei­gas. Ta­čiau toks ar­gu­men­tas ne­įti­ki­no Sei­mo va­do­vy­bės. Val­dy­ba kons­ta­ta­vo, kad sve­ti­mų kal­bų mo­ky­ma­sis – as­me­ni­nis kiek­vie­no par­la­men­ta­ro rei­ka­las, to­dėl tu­ri bū­ti ap­mo­ka­mas iš pri­va­čios ki­še­nės.

Ta­čiau Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai pa­ves­ta iš­siaiš­kin­ti, koks yra Sei­mo na­rių po­rei­kis mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų. En­tu­zias­tų to­bu­lin­ti už­sie­nio kal­bų ži­nias ne­trū­ko vi­sų ka­den­ci­jų Sei­muo­se. Iki 2009-ųjų tai da­ry­ti bu­vo lei­džia­ma iš par­la­men­ti­nei veik­lai ski­ria­mų pi­ni­gų. Vė­les­niais me­tais kal­bų kur­sams Sei­me reng­ti bu­vo nau­do­ja­mos ir eu­ro­pi­nės lė­šos.

Įvaiz­džio dalis

S. Šed­ba­ras sa­kė siū­lęs leis­ti iš par­la­men­ti­nių lė­šų mo­kė­ti už pa­grin­di­nių Eu­ro­pos Są­jun­gos – ang­lų, pra­ncū­zų ir vo­kie­čių – kal­bų kur­sus. „Nu­va­žia­vę į ren­gi­nius Briu­se­ly­je ne­ma­žai mū­sų at­sto­vų sė­di su au­si­nė­mis. Su­ti­ki­me, tai nė­ra la­bai gra­žu. Su­pran­tu, kad kal­bų mo­ky­ma­sis – in­ves­ti­ci­ja, ku­ri dau­giau­sia lie­ka žmo­gaus gal­vo­je. Bet tai – Sei­mo na­rio kva­li­fi­ka­ci­jos ar­ba ge­bė­ji­mo at­lik­ti sa­vo par­ei­gas rei­ka­las“, – ar­gu­men­tus, ko­dėl rei­kė­tų leis­ti už kur­sus mo­kė­ti iš par­la­men­ti­nių lė­šų, „Lie­tu­vos ži­nioms“ dės­tė S. Šed­ba­ras. Po­li­ti­kas pri­mi­nė šį klau­si­mą kė­lęs ir anks­tes­nė­se ka­den­ci­jo­se. Ta­da, anot jo, kal­bų kur­sus ren­gė Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja, juos lan­ky­ti ga­lė­jo tiek par­la­men­ta­rai, tiek dar­buo­to­jai. „Taip įgi­jau ang­lų kal­bos pra­dme­nis. Bet kal­bė­ti iš tri­bū­nos ar­ba su­pras­ti il­gus teks­tus man su­nko­ka. Ta­čiau su ki­tais ko­le­go­mis pa­dir­bė­ję dar bent vie­ną žie­mą gal pa­siek­tu­me kai­my­nų es­tų kal­bų mo­kė­ji­mo lyg­me­nį“, – tei­gė kon­ser­va­to­rius.

Par­la­men­ta­ras su­ti­ko, kad mo­ky­tis ga­li­ma už as­me­ni­nius pi­ni­gus. Ta­čiau Sei­mo na­riams drau­džia­ma už par­la­men­ti­nes lė­šas nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lius, tad, pa­sak jo, tų as­me­ni­nių lie­ka ne tiek jau ir daug. „Mo­ku vo­kiš­kai, ru­siš­kai, dar pra­mok­čiau ang­liš­kai, ar nuo to Sei­mui bū­tų blo­giau? Bent mi­ni­ma­liai su­si­kal­bė­ti Briu­se­ly­je po­li­ti­kams rei­kia mo­kė­ti, nes tai – vals­ty­bės įvaiz­džio da­lis“, – sa­kė S. Šed­ba­ras.

Mo­ky­tis – as­me­ni­nis reikalas

Sei­mo pir­mo­sios vi­ce­pir­mi­nin­kės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) at­sto­vės Ri­mos Baš­kie­nės tei­gi­mu, par­la­men­ti­nių iš­lai­dų pa­skir­tis – pa­dė­ti Sei­mo na­riui tin­ka­mai at­sto­vau­ti rin­kė­jams, teik­ti in­for­ma­ci­ją apie Sei­mo dar­bą. Anot jos, mo­ky­tis, to­bu­lė­ti, gi­lin­ti ži­nias – as­me­ni­nis Sei­mo na­rio, kaip ir kiek­vie­no žmo­gaus, rū­pes­tis. To­dėl val­dy­ba ka­te­go­riš­kai ne­su­ti­ko, kad tam bū­tų ski­ria­mos par­la­men­ti­nės lė­šos. R. Baš­kie­nė pri­mi­nė, kad 2013 me­tais Lie­tu­vai ruo­šian­tis pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai Sei­mo na­riai ir kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai kal­bų įgū­džius ga­lė­jo la­vin­ti iš eu­ro­pi­nių lė­šų. „Da­bar to­kio pro­jek­to nė­ra, va­di­na­si, teks mo­ky­tis iš as­me­ni­nių lė­šų“, – pa­brė­žė Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kė. Pa­sak jos, Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja pa­si­do­mės, koks iš tie­sų yra kal­bų mo­ky­mo­si po­rei­kis.

Sei­mo kanc­le­rė Dai­va Rau­do­nie­nė ti­ki­no kol kas ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, kaip bus ren­ka­ma to­kia in­for­ma­ci­ja. „Grei­čiau­siai su­reng­si­me apk­lau­są“, – sa­kė ji. D. Rau­do­nie­nė pri­mi­nė, kad Sei­mo biu­dže­te par­la­men­ta­rų bei dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti yra nu­ma­ty­ta „ne­di­de­lė su­ma“.

Ei­li­nio Sei­mo na­rio par­ei­gi­nė al­ga, be prie­do už tar­ny­bos Lie­tu­vos vals­ty­bei sta­žą, sie­kia 2531,7 eu­ro. Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­grin­di­nis at­ly­gi­ni­mas sie­kia 3367 eu­rus, jo pa­va­duo­to­jų – 2923–3027 eu­rus. Ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų at­ly­gi­ni­mas – 2923 eu­rai, frak­ci­jų va­do­vų – 2610–2858 eu­rai. Sei­mo na­rys dar gau­na apie 770 eu­rų per mė­ne­sį par­la­men­ti­nėms iš­lai­doms.

Rei­kia tik no­ro

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to (ERK) va­do­vo so­cial­de­mo­kra­to Ge­di­mi­no Kir­ki­lo nuo­mo­ne, anks­čiau Sei­me ren­gia­mi už­sie­nio kal­bų kur­sai bū­da­vo pri­tai­ky­ti spe­cia­liai par­la­men­ta­rams. „Sei­mo na­rių ne­iš­mo­ky­si Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re'o kal­bos, bet po­li­ti­nės ga­li­ma iš­mok­ti. Ta­čiau, kiek pri­si­me­nu, ko­le­gos ne­la­bai ak­ty­viai lan­kė tuos kur­sus“, – sa­kė G. Kir­ki­las.

ERK pir­mi­nin­kas ne­slė­pė, kad šia­me Sei­me kal­bos mo­kė­ji­mas kar­tais tam­pa prob­le­ma. Dėl šios prie­žas­ties par­la­men­tas ne­de­le­ga­vo sa­vo at­sto­vo į Niu­jor­ką, Jung­ti­nių Tau­tų ren­gi­nį. Iš pra­džių siųs­ti į jį bu­vo nu­ma­ty­ta tuo­me­ti­nę LVŽS frak­ci­jos na­rę Gre­tą Kil­di­šie­nę. Ta­čiau ši pa­si­trau­kė iš Sei­mo. Vie­toj jos į JAV tu­rė­ju­si vyk­ti ki­ta LVŽS na­rė Auš­ri­nė Nor­kie­nė, kaip pa­aiš­kė­jo, ne­mo­ka ang­lų kal­bos, nors bu­vo dek­la­ra­vu­si prieš­in­gai. „Nie­ka­da ne­ži­nai, mo­ka ar ne­mo­ka Sei­mo na­rys už­sie­nio kal­bų. Pa­ti­krin­ti ne­ga­li, nes esi toks pats Sei­mo na­rys kaip ir jie, eg­za­mi­no juk ne­da­ry­si“, – tvir­ti­no G. Kir­ki­las. Jis pats tei­gė ma­nąs, kad kal­bų mo­ky­tis rei­kia vi­są gy­ve­ni­mą. „A­tro­do, ne­blo­gai mo­ku ang­lų kal­bą, bet kas­kart vis at­ran­du ko­kį nau­ją žo­dį ar ter­mi­ną“, – pri­si­pa­ži­no po­li­ti­kas. Jo nuo­mo­ne, šiais lai­kais mo­ky­tis kal­bų ga­li­ma mi­ni­ma­lio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis. „In­ter­ne­to re­sur­sai be­ga­li­niai, to­dėl moks­lams ne­rei­kia jo­kių pi­ni­gų, o tik no­ro, va­lios ir už­sis­py­ri­mo“, – pri­mi­nė G. Kir­ki­las. Jis sa­kė nie­ko blo­go ne­ma­tąs, kad Sei­mo na­riai kal­bų mo­ky­tų­si iš par­la­men­ti­nių lė­šų. To­kiu at­ve­ju rei­kė­tų tai­sy­ti Sei­mo sta­tu­tą.

Be­je, anks­te­nių ka­den­ci­jų Sei­muo­se bū­da­vo ren­gia­mi ne tik už­sie­nio kal­bų, bet ir kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sai.