Seimo rinkimai: kas nori mus valdyti
Var­žy­tis spa­lį vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se no­rą par­eiš­kė 16 par­ti­jų, ke­tu­rios iš jų ke­ti­na for­muo­ti dvi at­ski­ras koa­li­ci­jas. 2012 me­tais rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 17 par­ti­jų ir ke­tu­rių po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų su­da­ry­ta koa­li­ci­ja, ta­čiau per­kop­ti nu­ma­ty­tą 5 proc. bar­je­rą pa­vy­ko tik 7-ioms. „Lie­tu­vos ži­nios“ pri­sta­to par­ti­jas, ke­ti­nan­čias siek­ti val­džios.

Da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se į Sei­mą šį­met už­si­re­gis­tra­vo 19 par­ti­jų, ta­čiau va­kar, pa­sku­ti­nę par­eiš­ki­nių do­ku­men­tų tei­ki­mo die­ną, pa­aiš­kė­jo, kad su­si­rung­ti dėl man­da­tų sieks16 iš jų. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas tei­gė, kad do­ku­men­tus lai­ku pri­sta­tė 14 par­ti­jų ir dvi po­ten­cia­lios koa­li­ci­jos: Lie­tu­vos cen­tro par­ti­ja ke­ti­na vie­ny­tis su Pen­si­nin­kų par­ti­ja, o par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“ – su Tau­ti­nin­kų są­jun­ga. Ar vi­soms šioms par­ti­joms bus leis­ta sto­ti prie rin­ki­mų star­to li­ni­jos, pa­aiš­kės rug­sė­jį.

„Vals­tie­čių“ bandymai

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS), at­kur­ta 1990-ųjų rugp­jū­tį, į pir­mą­jį, 1992 me­tų, Sei­mą ban­dė pa­tek­ti agi­tuo­da­ma už koo­pe­ra­ty­vų kū­ri­mą Lie­tu­vos kai­me. Skelb­ti lo­zun­gai per­ga­lės ne­at­ne­šė nei tuo­se, nei 1996-ai­siais vy­ku­siuo­se rin­ki­muo­se. Už­si­ti­krin­ti sėk­mę ši or­ga­ni­za­ci­ja pa­ban­dė, pir­mi­nin­ku iš­si­rink­da­ma pir­mą­ją ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tį tuo me­tu 29 me­tų vers­li­nin­ką Ra­mū­ną Kar­baus­kį. Jam pos­tą už­lei­dęs Al­bi­nas Vaiž­mu­žis „Lie­tu­vos ži­nioms“ yra pa­sa­ko­jęs: „Tik įsi­kū­ru­si Vals­tie­čių par­ti­ja bu­vo dau­giau moks­li­nin­kų gru­pė, ne­tu­rė­ju­si di­des­nės įta­kos. R. Kar­baus­kis bu­vo tur­tin­gas, tad jį ir pri­kal­bi­no­me va­do­vau­ti.“ Ta­čiau ir tai ne­pa­dė­jo: 2000-ai­siais par­ti­ja vėl ne­per­ko­pė 5 proc. rin­ki­mų bar­je­ro.

2001-ųjų gruo­dį Vals­tie­čių par­ti­ja pa­si­ra­šė jun­gi­mo­si su­tar­tį su eksp­rem­je­rės Ka­zi­mie­ros Da­nu­tės Pruns­kie­nės va­do­vau­ta Nau­jo­sios de­mo­kra­ti­jos par­ti­ja. 2004 me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se jung­ti­nė par­ti­ja lai­mė­jo 10 vie­tų. Ta­čiau sėk­mė ne­bu­vo il­ga­lai­kė: 2008-ai­siais rin­ki­mų bar­je­ras ne­bu­vo per­ženg­tas, o tarp K. Pruns­kie­nės ir jos pa­va­duo­to­jo R. Kar­baus­kio pra­si­dė­jo ne­su­ta­ri­mai – eksp­rem­je­rė pa­si­trau­kė iš par­ti­jos, pir­mi­nin­ko vie­ta vėl ati­te­ko vers­li­nin­kui.

Prieš 2012-ųjų Sei­mo rin­ki­mus ši po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja pa­si­ža­dė­jo gin­ti ža­lią­sias idė­jas ir pa­si­va­di­no LVŽS. Rin­kė­jų tai ne­įti­ki­no – šiuo me­tu par­ti­ja par­la­men­te tu­ri vie­nin­te­lę at­sto­vę Ri­mą Baš­kie­nę. Šiems rin­ki­mams R. Kar­baus­kis po par­ti­jos spar­nu ėmė­si bur­ti ne­par­ti­nių kan­di­da­tų – vi­suo­me­ni­nin­kų bei anks­čiau ki­toms po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms pri­klau­siu­sių as­me­nų – są­ra­šą, o jo ly­de­riu ta­po Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai ku­rį lai­ką va­do­va­vęs bu­vęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Su­bū­rė koaliciją

Dar vie­na po­li­ti­nius van­de­nis su­drums­ti ža­dan­ti jė­ga – bu­vu­sio kon­ser­va­to­riaus par­la­men­ta­ro Nag­lio Pu­tei­kio su­bur­ta An­ti­ko­rup­ci­nė Kris­tu­po Kri­vic­ko ir Nag­lio Pu­tei­kio koa­li­ci­ja, ku­riai pa­tek­ti į Sei­mą rei­kės pel­ny­ti ne pen­kių, bet 7 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Koa­li­ci­jos aši­mi ta­po iki šiol rin­ki­muo­se per­ga­lių ne­pa­ty­ru­si Cen­tro par­ti­ja (CP), 2003-iai­siais įkur­ta sig­na­ta­ro Ro­mual­do Ozo­lo. Prie cen­tris­tų N. Pu­tei­kis pri­si­dė­jo, ko­vo pra­džio­je ne­pa­vy­kus įsteig­ti po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Neap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų di­di­ni­mas“ (NPD). Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja at­si­sa­kė pa­tvir­tin­ti jos pa­teik­tų duo­me­nų ti­kru­mą: pa­ti­kri­nus par­ti­jos stei­gia­ma­ja­me su­va­žia­vi­me da­ly­va­vu­sių as­me­nų duo­me­nis, iš­siaiš­kin­ta, kad ne­su­tam­pa da­lies jų pa­var­dės, ne­ati­tin­ka as­mens ko­dai, da­lis žmo­nių pri­klau­so ki­toms po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms.

Koa­li­ci­niu pa­grin­du su N. Pu­tei­kio ša­li­nin­kais per­ga­lės Sei­me sieks Pen­si­nin­kų par­ti­ja. Ji, įkur­ta Kau­ne 2007 me­tais, sa­vo mi­si­ja skel­bia Lie­tu­vos pen­si­nin­kų in­te­re­sų gy­ni­mą. Nors ši or­ga­ni­za­ci­ja anks­čiau da­ly­va­vo rin­ki­muo­se, man­da­tų nė­ra iš­ko­vo­ju­si. Jos ak­ty­vis­tai – daž­ni įvai­rių mi­tin­gų bei pi­ke­tų da­ly­viai. Par­ti­jos įkū­rė­jas Vy­tau­tas Jur­gis Ka­džys – bu­vęs pro­fe­sio­na­lus ka­riš­kis, anks­čiau pri­klau­sęs Tau­ti­nin­kų par­ti­jai. Sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos ideo­lo­gi­ją jis apib­rė­žia taip: „Mes pa­si­ren­gę bend­ra­dar­biau­ti su vi­sais, ku­riems pri­im­ti­ni mū­sų tiks­lai.“

Vie­ni­jo­si prieš rinkimus

„Lie­tu­vos są­ra­šo“ po­li­ti­nė par­ti­ja gi­mė prieš 2012 me­tų Sei­mo rin­ki­mus. Į ją su­si­bū­rę ak­ty­vūs vi­suo­me­ni­nin­kai pa­gar­sė­jo mi­tin­gų, jų tei­gi­mu, nu­kreip­tų prieš ne­tei­sin­gu­mą vals­ty­bė­je, or­ga­ni­za­vi­mu. „Są­ra­šo“ pir­mi­nin­kas – bu­vęs pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus pa­ta­rė­jas, Pi­lie­ti­nės de­mo­kra­ti­jos ins­ti­tu­tui va­do­va­vęs Da­rius Kuo­lys.

Į 2012 me­tų Sei­mo rin­ki­mus „Lie­tu­vos są­ra­šas“ iš pra­džių ke­ti­no ei­ti kar­tu su Gar­lia­vos is­to­ri­jos me­tu gi­mu­sia „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja, ta­čiau bend­ra­dar­bia­vi­mas ne­pa­vy­ko. „Lie­tu­vos są­ra­šas“, į rin­ki­mus siun­tęs du vien­man­da­ti­nin­kus, li­ko be at­sto­vų Sei­me. Kiek sėk­min­ges­ni šiai par­ti­jai bu­vo pra­ėju­sių me­tų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai – D. Kuo­lio ša­li­nin­kai lai­mė­jo 4 man­da­tus ir ta­po Vil­niaus val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riais.

Kiek anks­čiau nei „Lie­tu­vos są­ra­šas“, 2011 me­tais, gi­mė Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­ja (LŽP), tuo me­tu tu­rė­ju­si ki­tą pa­va­di­ni­mą – Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­dis, ir, kal­bė­ta, bur­ta po tuo­me­ti­nės Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spar­nu. Pir­muo­ju jos pir­mi­nin­ku bu­vo iš­rink­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ži­nio­je esan­čio Vil­niaus re­gio­no Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Juo­zas Dau­tar­tas. Ši par­ti­ja 2012 me­tų rin­ki­muo­se sa­va­ran­kiš­kai ne­da­ly­va­vo, bet jai at­sto­va­vęs bu­vęs pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jas, žur­na­lis­tas Li­nas Bal­sys Sei­mo man­da­tą pel­nė vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je. Po Sei­mo rin­ki­mų L. Bal­sys bu­vo iš­rink­tas par­ti­jos pir­mi­nin­ku.

Nau­jas bandymas

Ru­de­nį į Sei­mą vėl pa­tek­ti ban­dys par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ (DK), ve­da­ma da­bar­ti­nio pir­mi­nin­ko par­la­men­ta­ro Jo­no Var­ka­los. Ta­čiau su juo į rin­ki­mus ne­beei­na nė vie­nas iš 7 prieš ket­ve­rius me­tus su „Drą­sos ke­liu“ į Sei­mą pa­te­ku­sių po­li­ti­kų.

DK bu­vo įkur­tas 2012 me­tų sau­sį po di­de­lio at­gar­sio su­lau­ku­sio va­di­na­mo­jo pe­do­fi­li­jos skan­da­lo. Ju­dė­ji­mas su­kur­tas po pa­grin­di­nio šio skan­da­lo vei­kė­jo Drą­siaus Ke­džio mir­ties jo se­sers tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės, ki­tų ar­ti­mų­jų ir kai ku­rių vi­suo­me­nės vei­kė­jų ini­cia­ty­va. N. Venc­kie­nė, pa­gal par­ti­jos są­ra­šą iš­rink­ta į Sei­mą, iš jo bu­vo pa­ša­lin­ta ap­kal­tos tvar­ka už prie­sai­kos su­lau­žy­mą. Toks spren­di­mas pri­im­tas, nes po­li­ti­kė, slėp­da­ma­si nuo tei­sė­sau­gos, pa­bė­go į JAV ir ne­be­vyk­dė par­la­men­ta­rės par­ei­gų.

Nau­jų ga­li­my­bių ieš­ko ir par­ti­ja Lie­tu­vos lais­vės są­jun­ga (LLS, li­be­ra­lai). Ši or­ga­ni­za­ci­ja gi­mė prieš pen­ke­rius me­tus, kai bu­vęs Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, anks­čiau va­do­va­vęs Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gai (LiCS) bei su­ge­bė­jęs net ke­lis kar­tus at­ves­ti šią par­ti­ją į Sei­mą, iš jos pa­si­trau­kė – esą tam, kad ga­lė­tų ruo­štis per­ga­lei Vil­niaus ta­ry­bos rin­ki­muo­se. Jo įkur­tam vi­suo­me­ni­niam ju­dė­ji­mui „Taip“ 2011-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­mai ta­po sėk­min­gi, bet, 2012 me­tais su­si­jun­gu­si su LiCS li­ku­čiais, nau­jo­ji par­ti­ja li­ko už par­la­men­to bor­to.

Bu­vu­sios šlo­vės aidai

Sei­mo rin­ki­muo­se kaip koa­li­ci­ja da­ly­vaus ir anks­čiau di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je vei­ku­sios, bet pa­skui pra­lai­mė­ji­mo kar­tė­lį pa­ty­ru­sios par­ti­jos. Tau­ti­nin­kų są­jun­ga (TS) bei par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“. TS tar­pu­ka­rio or­ga­ni­za­ci­jos pa­vyz­džiu at­kur­ta 1989-ai­siais, ne vie­nus rin­ki­mus ne­sėk­min­gai ban­dė pa­tek­ti į Sei­mą, kol 2008-ai­siais TS va­do­vy­bė pri­ėmė spren­di­mą pri­si­jung­ti prie Tė­vy­nės są­jun­gos (kon­ser­va­to­rių).

Nors to­kiu bū­du tau­ti­nin­kai už­si­ti­kri­no da­ly­va­vi­mą di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je, ti­kro­jo su­si­lie­ji­mo taip ir ne­įvy­ko. 2011-ai­siais Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD, kon­ser­va­to­rių) Prie­žiū­ros ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą pa­ša­lin­ti iš sa­vo ei­lių bu­vu­sį tau­ti­nin­kų ly­de­rį, Tau­ti­nin­kų frak­ci­jos par­ti­jo­je pir­mi­nin­ką Gin­tau­tą Son­gai­lą. Spren­di­mą lė­mė šio po­li­ti­ko krei­pi­ma­sis į teis­mą, pra­šant pa­nai­kin­ti TS-LKD Vil­niaus su­ei­gos ta­ry­bos spren­di­mą su­da­ry­ti koa­li­ci­ją su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) va­do­vo Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio blo­ku.

Ne­tru­kus G. Son­gai­la ir juo pa­se­kę tau­ti­nin­kai at­kū­rė TS. Į 2012-ųjų rin­ki­mus ji ėjo ke­tu­rių par­ti­jų koa­li­ci­jo­je, bet ne­su­rin­ko ir 1 proc. bal­sų. Šį­kart TS į rin­ki­mus ves nau­ja­sis pir­mi­nin­kas Aud­rius Ru­dys, iki 2011-ųjų pri­klau­sęs Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai (LSDP).

1994-ai­siais įkur­ta par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“ gi­mė Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos „Jau­no­ji Lie­tu­va“ pa­grin­du. Nors ši or­ga­ni­za­ci­ja nuo­lat da­ly­vau­da­vo Sei­mo rin­ki­muo­se, per­ga­lė daž­niau­siai šyp­so­jo­si tik jos pir­mi­nin­kui Sta­nis­lo­vui Buš­ke­vi­čiui, lai­mė­ju­siam 1996 bei 2000 me­tų rin­ki­mus.

Į Sei­mą ei­na ir 2009 me­tais eksp­rem­je­rės K. D. Pruns­kie­nės įkur­ta Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja (LLP). Po po­li­ti­kę iš­ti­ku­sios su­nkios li­gos šiai ne­gau­siai or­ga­ni­za­ci­jai ku­rį lai­ką va­do­va­vo vers­li­nin­kas, bu­vęs so­cial­de­mo­kra­tas And­rius Še­džius. 2015-ai­siais da­lis LLP ban­dė jį pa­ša­lin­ti iš sa­vo ei­lių, bet su­svy­ra­vu­sias po­zi­ci­jas at­si­ko­vo­jęs po­li­ti­kas ne­tru­kus iš­ėjo pats ir iš­si­ve­dė da­lį par­tie­čių. Šios va­sa­ros pra­džio­je prie LLP vai­ro sto­jo kon­tro­ver­siš­kais par­eiš­ki­mais pa­gar­sė­jęs Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Ro­lan­das Pa­ulaus­kas.

Am­ži­ni oponentai

Ar­tė­jan­čiuo­se rin­ki­muo­se ir vėl su­sig­rums nuo­la­ti­niai opo­nen­tai – LSDP ir TS-LKD. Šiuo me­tu apie 22,3 tūkst. na­rių tu­rin­ti LSDP gi­mė 2001-ai­siais, su­si­jun­gus nuo 1990-ųjų vei­ku­siai, nuo So­vie­tų Są­jun­gos ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­sis­ky­ru­sius Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­sto­vus su­bū­ru­siai Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­nei dar­bo par­ti­jai (LDDP), va­do­vau­tai Al­gir­do Bra­zaus­ko, bei Vy­te­nio And­riu­kai­čio ves­tai So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai.

Sėk­min­giau­si iki šiol per vi­są Ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį kai­rie­siems bu­vo pir­mie­ji, 1992 me­tais vy­kę, Sei­mo rin­ki­mai. Tuo me­tu LDDP, su­rin­ku­si 44 proc. pi­lie­čių bal­sų, lai­mė­jo 76 vie­tas ir taip už­si­ti­kri­no dau­gu­mą par­la­men­te. Po ket­ve­rių me­tų pi­lie­čių va­lia bu­vo ki­to­kia: per 1996 me­tų Sei­mo rin­ki­mus LDDP te­ga­vo 12 man­da­tų, triuš­ki­na­mai pra­lai­mė­da­ma kon­ser­va­to­riams.

2000 me­tų rin­ki­mams su­da­rę A. Bra­zaus­ko so­cial­de­mo­kra­ti­nę koa­li­ci­ją, į ku­rią su­bū­rė LSDP, LDDP, Lie­tu­vos ru­sų są­jun­ga bei Nau­jo­ji de­mo­kra­ti­ja, kai­rie­ji ta­po di­džiau­sia par­la­men­ti­ne frak­ci­ja, tu­rin­čia 51 at­sto­vą. Ta­čiau ši per­ga­lė ne­su­tei­kė val­džios: de­ši­nio­sioms ir cen­tro par­ti­joms po rin­ki­mų su­da­rius pla­čią koa­li­ci­ją, A. Bra­zaus­ko ša­li­nin­kai li­ko opo­zi­ci­jo­je. Tie­sa, ne­il­gam – jau 2001-ai­siais su­si­jun­gu­sios LSDP ir LDDP į sa­vo pu­sę pa­trau­kė Ar­tū­ro Pa­ulaus­ko va­do­vau­tą Nau­ją­ją są­jun­gą (NS, so­cial­li­be­ra­lus). Dėl to su­by­rė­jus cen­tro de­ši­nės Vy­riau­sy­bei, nau­ją­jį mi­nis­trų ka­bi­ne­tą for­ma­vo so­cial­de­mo­kra­tai su so­cial­li­be­ra­lais, o prem­je­ro pos­tą užė­mė į di­džią­ją po­li­ti­ką grį­žęs A. Bra­zaus­kas.

Val­džią so­cial­de­mo­kra­tai, re­mia­mi par­tne­rių so­cial­li­be­ra­lų bei Dar­bo par­ti­jos, iš­lai­kė iki pat 2008-ųjų. Tais ar­tė­jan­čią kri­zę pra­na­šau­jan­čiais me­tais prie Vy­riau­sy­bės vai­ro sto­jo dir­žų ver­ži­mo­si po­li­ti­ką pa­skel­bu­si TS-LKD ir jos par­tne­riai li­be­ra­lai. 2012 me­tais so­cial­de­mo­kra­tai, re­mia­mi Dar­bo par­ti­jos (DP) bei par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ (TT), vėl grį­žo į val­džią, Vy­riau­sy­bės va­do­vu ta­po šios par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius.

De­ši­nia­jai po­li­ti­nei jė­gai – TS-LKD – iki šiol bu­vo lem­ta prie val­džios vai­ro sto­ti kri­zių me­tais. 1993 me­tais kaip Lie­tu­vos per­sit­var­ky­mo są­jū­džio po­li­ti­nės vei­kos tę­sė­jos gi­mu­sios par­ti­jos, il­gus me­tus va­do­vau­tos Vy­tau­to Lands­ber­gio, di­džio­ji per­ga­lė lau­kė 1996 me­tais. Tuo me­tu kon­ser­va­to­riai lai­mė­jo 70 man­da­tų, dar 16 vie­tų iš­ko­vo­jo ar­ti­ma Krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­ja. Šios dvi jė­gos su­for­ma­vo Vy­riau­sy­bę, va­do­vau­ja­mą Ge­di­mi­no Vag­no­riaus. Ta­čiau jau 1999-ai­siais Lie­tu­vo­je ki­lo po­li­ti­nė kri­zė, su­si­ju­si su at­si­ri­tu­sia Ru­si­jos fi­nan­sų kri­zės ban­ga bei skan­da­lin­gu įmo­nės „Ma­žei­kių naf­ta“ par­da­vi­mu ame­ri­kie­čių bend­ro­vei „Wil­liams In­ter­na­tio­nal“.

Po šių įvy­kių TS-LKD triuš­ki­na­mai pra­lai­mė­jo 2000-ųjų rin­ki­mus. Ne­ką ge­riau se­kė­si ir 2004 me­tais, prie par­ti­jos vai­ro sto­jus And­riui Ku­bi­liui, o kon­ser­va­to­rių ei­lėms ge­ro­kai pa­gau­sė­jus, pri­si­jun­gus Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gai.

2008-ai­siais, iš­ko­vo­ję 45 man­da­tus, kar­tu su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­ga bei Arū­no Va­lins­ko va­do­vau­ja­ma po­pu­lis­ti­ne Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ja TS-LKD su­da­rė Vy­riau­sy­bę, va­do­vau­ja­mą A. Ku­bi­liaus. Tik pra­dė­ju­siai veik­lą, jai te­ko sku­biai ieš­ko­ti bū­dų, tvar­kan­tis su pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos kri­zės iš­šū­kiais. Tai­ky­tos prie­mo­nės ver­tin­tos ne­vie­na­reikš­miš­kai: 2009 me­tų sau­sį dėl pri­im­tų ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų prie Sei­mo įvy­ko riau­šė­mis vir­tęs pi­lie­čių mi­tin­gas, o 2012 me­tų rin­ki­muo­se pi­lie­čiai sa­vo bal­sus ati­da­vė kai­rio­sioms par­ti­joms.

Li­ko be vedlio

DP di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je pa­si­ro­dė tik 2004-ai­siais: jos na­rius su­bū­rė prieš tai ket­ve­rius me­tus Sei­me kaip So­cial­li­be­ra­lų frak­ci­jos na­rys pra­lei­dęs vers­li­nin­kas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Ko­jų ne­ap­ši­lu­si or­ga­ni­za­ci­ja iš kar­to ta­po LSDP su­bur­tos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­re, ga­vo ke­lis mi­nis­trų pos­tus. Ta­čiau 2004-ai­siais iš pos­to, kaip teig­ta, ne be DP įta­kos, at­sta­ty­din­tas so­cial­li­be­ra­lų ly­de­ris A. Pa­ulaus­kas vie­šai par­eiš­kė, kad DP pir­mi­nin­kas V. Us­pas­ki­chas, kaip ir Li­be­ral­de­mo­kra­tų par­ti­jos va­do­vas Ro­lan­das Pa­ksas, yra „už­sie­nio spec­tar­ny­bų nau­do­ja­mi ins­tru­men­tai“. Vos po ke­lių mė­ne­sių pro­ku­ro­rai pra­dė­jo va­di­na­mą­ją DP „juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos“ by­lą, ku­ri tru­ko be­veik de­šimt­me­tį, o „dar­bie­čių“ ly­de­ris V. Us­pas­ki­chas spru­ko į Mask­vą.

Šį va­sa­rį DP bau­džia­mą­ją by­lą nag­ri­nė­jęs Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­dį: kal­ti­na­muo­sius šio­je by­lo­je – iš par­ti­jos pa­si­trau­ku­sį V. Us­pas­ki­chą, da­bar­ti­nį DP rin­ki­mų šta­bo va­do­vą Vy­tau­tą Gap­šį ir fi­nan­si­nin­kę Ma­ri­ją Liut­ke­vi­čie­nę – pa­li­ko lais­vė­je, iš­tei­si­no dėl su­kčia­vi­mo, o dėl ki­tų pra­si­žen­gi­mų sky­rė pi­ni­gi­nes bau­das. By­los duo­me­ni­mis, 2004–2006 me­tais į DP ofi­cia­lią bu­hal­te­ri­nę aps­kai­tą bu­vo ne­įra­šy­ta 7 mln. 37 tūkst. eu­rų pa­ja­mų ir 4 mln. 265 tūkst. eu­rų iš­lai­dų.

Pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žės 30-ąją DP pir­mi­nin­ku vie­toj par­ti­ją pa­li­ku­sio V. Us­pas­ki­cho bu­vo iš­rink­tas iš TT par­ti­jos at­ėjęs Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Prieš ke­lias sa­vai­tes nu­skam­bė­jo ži­nia, kad jis sa­vo nau­jo­sios par­ti­jos ne­ves į Sei­mo rin­ki­mus: V. Ma­zu­ro­nis ap­sisp­ren­dė lik­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te (EP). Bū­ti DP są­ra­šo ly­de­riu par­ti­ja sky­rė par­la­men­ta­rui Kęs­tu­čiui Dauk­šiui.

Sa­vo par­ti­jos prie­ky­je ap­sisp­ren­dė ne­sto­ti ir EP dir­ban­tis il­ga­me­tis LLRA pir­mi­nin­kas V. To­ma­ševs­kis. Po­li­ti­kas tie­siai par­eiš­kė, kad par­ti­ja ne­no­ri pra­ras­ti tu­ri­mo man­da­to EP. Šiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se LLRA – Krikš­čio­niš­kų­jų šei­mų są­jun­gos kan­di­da­tų są­ra­šo ly­de­re taps par­la­men­ta­rė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė.

LLRA bu­vo įkur­ta 1994 me­tais, kai, pa­si­kei­tus įsta­ty­mams, tuo­me­ti­nė vi­suo­me­ni­nė-po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja Lie­tu­vos len­kų są­jun­ga pri­va­lė­jo bū­ti reor­ga­ni­zuo­ta į vi­suo­me­ni­nę or­ga­ni­za­ci­ją ar­ba į po­li­ti­nę par­ti­ją. V. To­ma­ševs­kis, pa­gar­sė­jęs prieš­ta­rin­go­mis kal­bo­mis apie Lie­tu­vą, šiai or­ga­ni­za­ci­jai va­do­vau­ja nuo 1999 me­tų. Kaip par­ti­jai, LLRA bu­vo sėk­min­gi tik pa­sta­rie­ji, 2012 me­tais vy­kę, Sei­mo rin­ki­mai: šiuo me­tu ji tu­ri 8 na­rius par­la­men­te. Iki 2014-ųjų LLRA da­ly­va­vo val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos dar­be, ta­čiau bu­vo iš­pra­šy­ta, kai par­ti­jai at­sto­vau­jan­tis ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius, ne­su­de­ri­nęs su prem­je­ru, vi­ce­mi­nis­tre pa­sky­rė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą Re­na­tą Cy­tac­ką.

Bė­dos su teisėsauga

Dar prieš ke­lis mė­ne­sius tap­ti vie­nu iš šio Sei­mo rin­ki­mų fa­vo­ri­tų pre­ten­da­vo Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ves­tas Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­jū­dis (LS), po­pu­lia­ru­mu jau len­kęs TS-LKD. Ta­čiau LS pla­nai žlu­go per vie­ną die­ną, ge­gu­žės 12-ąją Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bai pra­dė­jus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo, pa­pir­ki­mo ir pre­ky­bos po­vei­kiu stam­biu mas­tu, įta­riant, kad kon­cer­no „MG Bal­tic“ at­sto­vai už po­li­ti­nės par­ti­jos vei­ki­mą jų nau­dai ga­lė­jo per­duo­ti itin stam­baus mas­to ky­šį tuo­me­ti­niam LS va­do­vui E. Ma­siu­liui. Jis ne­dels­da­mas pa­si­trau­kė tiek iš par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­to, tiek iš rin­ki­mų są­ra­šo, o par­tie­čiai pa­sku­bė­jo pra­neš­ti ne­tu­rin­tys duo­me­nų, kad pi­ni­gus E. Ma­siu­lis bū­tų ėmęs par­ti­jai.

Iki šio skan­da­lo LS tik stip­rė­jo. Par­ti­ja, su­si­kū­ru­si 2006 me­tais, su­tel­kė iš tuo­me­ti­nės LiCS pa­si­trau­ku­sius ar pa­ša­lin­tus li­be­ra­lus, ne­pri­ta­rian­čius tuo­me­ti­nio va­do­vo A. Zuo­ko po­li­ti­niams vei­ki­mo me­to­dams. Po 2008 me­tų Sei­mo rin­ki­mų LS, ga­vęs 11 man­da­tų, ta­po val­dan­čio­sios cen­tro de­ši­nės koa­li­ci­jos na­riu. Per 2012 me­tų rin­ki­mus LS tu­rė­jo tik 10 man­da­tų, ta­čiau ši par­ti­ja sėk­min­gai pa­si­ro­dė per 2015 me­tų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mus. Juo­se LS li­ko tre­čias, po LSDP bei TS-LKD, ga­vo 219 man­da­tų, 9 jo at­sto­vai bu­vo tie­sio­giai iš­rink­ti me­rais.

Bė­dos su tei­sė­sau­ga ka­muo­ja ir TT par­ti­ją „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ (iki 2006 me­tų – Li­be­ra­lų de­mo­kra­tų par­ti­ja). Ji įsteig­ta 2002-ai­siais, kai tuo me­tu po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je bu­vęs R. Pa­ksas, ne­se­niai an­trą kar­tą ne­te­kęs prem­je­ro pos­to, kar­tu su ša­li­nin­kais pa­li­ko jo į Sei­mą at­ves­tus li­be­ra­lus. Nau­jo­ji par­ti­ja ta­po jo tramp­li­nu į pre­zi­den­to pos­tą 2003-iai­siais ir pa­guo­da 2004 me­tais, kai ap­kal­tos bū­du ta­po nu­ša­lin­tas. Bū­tent li­be­ral­de­mo­kra­tai or­ga­ni­za­vo jo pa­lai­ky­mo mi­tin­gus ir pro­tes­to ak­ci­jas, ku­rio­se, su­si­kaus­tę gran­di­nė­mis, prieš­ino­si „ne­tei­sin­gu­mui“.

Nuo 2004-ųjų li­be­ral­de­mo­kra­tai ren­ka­mi į Sei­mą, bet reikš­min­gų po­zi­ci­jų ja­me ne­tu­rė­jo iki pat 2012 me­tų. Per pra­ėju­sius rin­ki­mus TT lai­mė­jo 11 man­da­tų ir ta­po val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­re. Ta­čiau 2014 me­tais tei­sė­sau­gi­nin­kai pra­dė­jo di­de­lės apim­ties iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pre­ky­bos po­vei­kiu. Įta­ria­ma, kad par­ti­jos įta­ko­je esan­čiai Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai ar pa­val­džioms or­ga­ni­za­ci­joms vyk­dant vie­šuo­sius pir­ki­mus, TT nau­dai ga­lė­jo bū­ti pri­im­ta maž­daug 377 tūkst. eu­rų ky­šių su­ma. Šiais me­tais STT pra­ne­šė at­lie­kan­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ku­ria­me nag­ri­nė­ja duo­me­nis, ar ži­niask­lai­dos gru­pės va­do­vas Ged­vy­das Vai­naus­kas su­ta­rė su R. Pa­ksu, jog šis už ky­šį pa­veiks Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos dar­buo­to­jus, kad jie leis­tų nau­do­ti nau­ją „Nor­fos“ par­duo­tu­vę Prie­nuo­se.