Seimo nariai surado naują grėsmę – Kiniją
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) va­do­vas par­eiš­kė, kad ru­de­nį Sei­me bus ap­ta­ria­mi Lie­tu­vos po­li­ti­niai ir eko­no­mi­niai san­ty­kiai su Ki­ni­ja. Pa­sak Sei­mo na­rės Auš­ros Mal­dei­kie­nės, ko­mi­te­tas yra ga­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) in­for­ma­ci­ją dėl grės­mių, su­si­ju­sių su Ki­ni­jos in­ves­ti­ci­jo­mis į Lie­tu­vą. Vy­tau­tas Ba­kas šios in­for­ma­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja.

„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.

Seimo Audito komiteto narė A. Maldeikienė antradienį pareiškė, kad VSD Seimo komitetui yra pateikęs dokumentą dėl ekonominių santykių su Kinija, jos investicijų į Lietuvą.

„Kiek suprantu, (...) dokumentas yra didesne dalimi susijęs ir liečia (Kinijos – BNS) investicijas į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje ir sukelia didžiausią įtampą, nes Kinija uostais bando apglėbti Europos Sąjungą. O čia jau yra nacionalinio saugumo klausimas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Maldeikienė.

„Nuolat akcentuodama užsienio politinius santykius su Rusija ir jos grėsmės klausimą, Lietuva tarsi nesuvokia, kad egzistuoja ir kitas įtampos židinys – Kinija“, – pridūrė parlamentarė.

Pasak V. Bako, Lietuvoje mažai diskutuojama apie santykius su Kinija.

„Ir kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narė, kaip JAV partnerė, Lietuva – visuomenė, politikai – turi plėsti tam tikrą supratimą, kaip mes turėsime traktuoti tuos ekonominius santykius, tuos iššūkius ir galimybes“, – tvirtino komiteto vadovas.

Jo teigimu, kol kas neapsispręsta, kokia forma tos diskusijos vyks – klausymų ar kita parlamentinės kontrolės forma, pavyzdžiui, diskusija, konferencija, debatai komitetuose.

V. Bakas nekomentavo, ar komitetas yra gavęs informacijos iš valstybės institucijų apie galimas Kinijos investicijų grėsmes.

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų.